Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-169/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
1S-169/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kategorijos
Byla Nr. 1S-169/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 19 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei,gynėjui Kęstučiui Stasiuliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2009 m. spalio 28 d.

Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

A. B. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. M. , D. Č. , J. L. , M. Š. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam didelę turtinę žalą. Šias nusikalstamas veikas jis įtariamas padaręs tokiomis aplinkybėmis.

D. Č. , veikdamas V. M. nurodymu, 2008 m. rugsėjo 5 d., 11.30 val., Vilniaus m. 37-jame notarų biure, esančiame Vilniuje, Tilto g. 35/Vilniaus g. 4, pateikė notarui žinomai suklastotą įgaliojimą, neva išduotą 2003 m. spalio 10 d. Vilniaus m. 1-ajame notarų biure, kuriuo G. V. M. neva įgalioja D. Č. parduoti jam priklausantį 0,2000 ha 2504221 Lt vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei žinomai suklastotą ištuokos liudijimo kopiją, neva patvirtintą 2008 m. kovo 11 d. Vilniaus m. 38-jame notarų biure, ir kaip įgaliotas G. V. M. atstovas pasirašė 2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo su pastatu pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią jis, t.y. D. Č. J. L. neva pardavė G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), po ko J. L. 2008 m. rugsėjo 9 d., 14.15 val., Vilniaus m. 24-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Vivulskio g. 6/Algirdo g. 8-20, pateikė notarui žinomai suklastotą dokumentą – 2008-09-05 žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė su UAB „Liepų kalnas“, atstovaujama direktoriaus A. B. 2008 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią J. L. už 1100 000 Lt neva pardavė UAB „Liepų kalnas“ G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), po ko UAB „Liepų kalnas“ direktorius M. Š. 2009 m. sausio 12 d., 12.00 val., Vilniaus m. 24-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Vivulskio g. 6/Algirdo g. 8-20, pateikė notarui žinomai suklastotą dokumentą – žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė su L. P. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią UAB „Liepų kalnas“ direktorius M. Š. už 800 000 Lt pardavė L. P. G. V. M. nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), gautus pinigus nenustatytomis proporcijomis pasidalino D. Č. , V. M. , J. L. , A. B. , M. Š. ir kiti ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, tokiu būdu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės – 2 504 221 Lt svetimą turtą, padarydamas G. V. M. didelę turtinę žalą.

Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis BPK 140 str. A. B. buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 14 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 dienų. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas A. B. buvo pratęsiamas. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. dar kartą pratęsė A. B. suėmimo terminą 2 mėnesiams.

Teismo nutartyje nurodoma, kad A. B. įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, už kuriuos įstatymai numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, todėl jau šios aplinkybės pakanka asmeniui skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nusikaltimais nukentėjusiajam padaryta daugiau negu 2 milijonų Lt dydžio turtinė žala ir byloje yra pareikštas 2541721 Lt dydžio civilinis ieškinys. Todėl griežtos laisvės atėmimo bausmės ir didelio civilinio ieškinio atlyginimo grėsmė gali būti tos priežastys, dėl kurių įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtarime nurodytus nusikaltimus A. B. galimai padarė bendrininkų grupe ir naudojant suklastotus dokumentus, todėl yra pagrindo manyti, kad jis turi realią galimybę pasigaminti ir netikrą asmens tapatybės dokumentą bei juo pasinaudojant slapstytis užsienyje. Prieš sulaikymą A. B. dirbo UAB „Liepų kalnas“ ir UAB „Curator apskaita“, kurios buvo naudojamos nusikalstamai veiklai daryti ir yra saistomos didelių finansinių įsipareigojimų tiek bankams, tiek ir fiziniams asmenims. Taip pat prieš pat sulaikymą A. B. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido savo sūnums ir šiuo metu jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, ir todėl gali bėgti iš Lietuvos, nes su ja nėra tvirtai susietas. Taip pat yra pagrindo manyti, kad A. B. gali trukdyti procesui. Nustatyta, kad nusikalstama veika galimai padaryta bendrininkų grupės, kuriai vadovavo V. M. ir R. M. . V. M. nuo ikiteisminio tyrimo tebesislapsto, o byloje yra duomenų, kad besislapstantysis siekia suderinti parodymus su likusiais įtariamaisiais, kuriems šioje byloje taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Taip pat yra duomenų, kad įtariamieji šioje byloje ketino iš nukentėjusiojo išgauti, kokius parodymus jis yra davęs. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje A. B. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti dar neapklaustus liudytojus, nukentėjusiuosius ir kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Taip pat yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis yra linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 d. A. B. kitoje byloje buvo pareikšti įtarimai pagal BK 182 str. 1 d., 221 str. 1 d., 300 str. 1 d., o vadovaujantis BPK 212 str. 5 p., ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas A. B. susitaikius su valstybės institucijos atstovu. Be to, Vilniaus apygardos teismui su kaltinamuoju aktu yra perduota baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas organizavęs didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Šie duomenys rodo, kad A. B. yra linkęs nusikalsti, o nusikaltimai finansams, ekonomikai ir nuosavybei yra tapę jo pragyvenimo šaltiniu. Esant šiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų negalima pasiekti. Suėmimas pratęsiamas ilgesniam negu 6 mėn. terminui, nes byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. B. skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kuria jam pratęstas suėmimo terminas. Jis davė parodymus dėl nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas. Teismas jo suėmimo terminą nepagrįstai pratęsė tuo pagrindu, kad jis trukdys procesui, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad jis bet kokiais būdais trukdė ar trukdys bylos tyrimui. Suėmimo skyrimas pateisinamas tik tuomet, kai yra ypatingų viešojo intereso reikalavimo požymių. Jam taikyta kardomoji priemonė laikytina kaip įrodymų rinkimo būdas, tačiau įstatymas numato visai kitokią kardomosios priemonės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9, 10 ir 13 punktuose nurodyta, kad suėmimo paskyrimas negalimas, jei asmuo atsisako duoti parodymus, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes tai nelaikytina aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Du kiti asmenys šioje byloje yra nesuimti, atliktos akistatos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis juos gali paveikti. Nors jis ir įtariamas padaręs sunkią nusikalstamą veiką, tačiau jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šeimą, nepilnamečius vaikus, neteistas, dirba UAB „Curator apskaita“, charakterizuojamas teigiamai, jo socialiniai ryšiai su šeima nėra nutrūkę, todėl jis nesiruošia niekur bėgti ar slėptis. Teismas pratęsė jo suėmimo terminą, nekreipdamas dėmesio į tai, jog jis nežinojo, kad buvo įformintas sandoris pagal suklastotus dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų klastojęs ar žinojęs, kad klastojami dokumentai. Prokurorė pažeidė BPK 127 str. 3 d. nuostatas, nes pratęsti suėmimą kreipėsi 2009 m. spalio 22 d., o jam suėmimo terminas pratęstas 2009 m. spalio 27 d., kai tuo tarpu įstatymas dėl suėmimo termino pratęsimo reikalauja kreiptis į teismą likus ne mažiau kaip 10 dienų. Nesutinka ir su teismo išvada, kad byla yra didelės apimties. Jis suimtas jau pusę metų, su juo jau trečias mėnuo neatliekami jokie tyrimo veiksmai. Laikant jį daugiau nei pusę metų suimtą yra pažeidžiamos BPK 44 str. nuostatos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtinta teisė į laisvę. Visą suėmimo laiką jam nebuvo leista pasimatyti su artimaisiais, nors jie to prašė. Konstitucijos 20 str. nurodyta, kad laisvė neturi būti atimta kitaip nei numatyta įstatymo, o BPK 122 str. 7 d. įtvirtinta nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Visuma išdėstytų aplinkybių rodo, kad kardosios priemonės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę. Prašo nutartį, kuria jam pratęstas suėmimo terminas, panaikinti.

Teismo posėdyje gynėjas prašo įtariamojo A. B. skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiojo, liudytojų, įtariamųjų parodymai, kratų metu paimti daiktai ir dokumentai, ir kt. bylos duomenys), leidžiančių manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo dalyvauti įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme. Taigi kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir jos termino pratęsimui BPK 121 str. 2 d. nurodytas pagrindas tikrai buvo.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad pratęsti jo suėmimo terminą nebuvo BPK 122 str. 7 d. numatytos sąlygos, tačiau susipažinus su baudžiamąja byla, matyti, kad tokia, o taip pat ir BPK 122 str. 8 d. numatyta, sąlygos skirti A. B. suėmimą šioje byloje yra. A. B. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė ir ji yra iki 8 metų. Įvertinęs suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo A. B. pagrindus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas A. B. suėmimo terminą pratęsė nustatęs visus tris BPK 122 str. 1 d. numatytus pagrindus ir juos tinkamai įvertino. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Šiuo atveju pats nusikaltimo, kuriuo A. B. įtariamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, teismas įvertino ir tai, kad byloje yra pareikštas daugiau negu 2 milijonų Lt civilinis ieškinys, kad nusikalstama veika galimai padaryta grupės asmenų panaudojant suklastotus dokumentus, todėl negalima atmesti tikimybės, kad gali būti pagamintas ir netikras asmens tapatybės dokumentas, o įtariamasis juo pasinaudodamas slapstysis užsienyje. Pasislėpimo tikimybę padidina ir tai, kad įtariamasis A. B. Lietuvoje visiškai nesusietas su nekilnojamuoju turtu. Teismas teisingai nustatė ir kitą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p. Byloje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad būdamas laisvėje A. B. gali stengtis paveikti nukentėjusįjį bei neapklaustus liudytojus. Byloje yra nukentėjusiojo G. V. M. Vilniaus miesto prokuratūrai rašytas raštas, kuriuo jis prašo apsaugos nuo UAB „Liepų kalnas“ savininkų V. M. , R. M. , A. B. ir jų atstovo advokato P. Vinklerio, nes advokatas bandė iš jo išgauti informaciją apie tai, kokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinęs tai, kad A. B. įtariamas nusikaltimo, nurodyto BPK 122 str. 4 d., padarymu, anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingos apskaitos, dokumentų klastojimo bei sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo srityje, kad teismui jau perduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas organizavęs didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, teismas pagrįstai nustatė ir suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p. Nustatęs visus tris BPK 122 str. 1 d. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad kitų kardomųjų priemonių pagalba BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti ir suėmimo terminą A. B. pratęsė siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Todėl visiškai nepagrįstas įtariamojo skundo argumentas, kad teismas nesivadovavo įstatyme apibrėžta kardomųjų priemonių paskirtimi.

Įtariamasis A. B. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pratęsė jo suėmimo terminą motyvuodamas tuo, kad jis gali trukdyti tyrimui, nes tokių duomenų byloje nėra. Taip pat nurodo, jog tai, kad asmuo atsisako duoti parodymus arba neprisipažino kaltas, nelaikytina aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Šie įtariamojo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje tikrai yra duomenų, jog įtariamasis per kitus asmenis grasinimu bandė išgauti iš nukentėjusiojo informaciją apie tai, kokius jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl galima pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje A. B. gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius. Asmens atsisakymas duoti parodymus arba kaltės nepripažinimas iš tikrųjų nelaikytina aplinkybėmis, trukdančiomis procesui, tačiau tokiomis aplinkybėmis teismas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo skundžiamoje nutartyje ir negrindė. Be to, pats įtariamasis savo skunde nurodė, kad jis parodymus dėl jam pareikšto įtarimo davė.

Skunde įtariamasis nurodo, kad teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nežinojo, jog sandoris sudaromas pagal suklastotus dokumentus ir kad jis nieko nežinojo apie dokumentų klastojimą. Šie skundo argumentai dėl įtariamojo kaltės šioje baudžiamojo proceso stadijoje iš viso nesvarstomi. Nustatyti šiuo atveju, ar A. B. apie suklastotus dokumentus žinojo, ar nežinojo, gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaikus yra tikrai svarbios sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, tačiau šiuo atveju jos nenusveria nustatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų.

Įtariamasis A. B. taip pat skunde nurodo, kad prokurorė, kreipdamasi į teismą su prašymu pratęsti jam suėmimo terminą, pažeidė BPK 127 str. 3 d. nurodytą terminą. Be to, visą suėmimo laiką jam nebuvo leista pasimatyti su artimaisiais. Iš tikrųjų prokurorė į teismą su tokiu prašymu kreipėsi iki A. B. suėmimo termino pratęsimo pabaigos likus mažiau negu 10 d., tačiau dėl šios priežasties naikinti nutarties pagrindo nėra. Jei prokuroras nesilaiko nustatytų kreipimosi dėl suėmimo pratęsimo terminų, tai negali būti pagrindu teismui atsisakyti spręsti suėmimo pratęsimo klausimą ir tai yra numatyta BPK 127 str. 5 d. Dėl leidimo pasimatyti pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė, bet ne pareiga suteikti pasimatymą suimtojo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams.

Nepagrįsti ir įtariamojo skundo argumentai, kad byla nėra nei didelės apimties, nei sudėtinga, o su juo jau trečias mėnuo neatliekami jokie tyrimo veiksmai. Sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai tarpusavyje labai susijusios. Šioje byloje yra įtariami ne mažiau kaip 7 asmenys ir reikia nustatyti kiekvieno iš bendrininkų indėlį bei vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Yra atliekama daug procesinių veiksmų ir tie veiksmai atliekami pakankamai intensyviai. Įtariamasis A. B. tikrai paskutinį kartą buvo apklaustas 2009 m. rugpjūčio 29 d., t. y. laikotarpiu, kai jam paskutinį kartą buvo pratęstas suėmimo terminas. Tačiau byloje per tą laikotarpį atlikta labai daug kitų proceso veiksmų, todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį pratęsti A. B. suėmimo terminą. Dėl tos pačios priežasties negalima teigti, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas. Byloje yra specialistams paskirtos užduotys atlikti UAB „Liepų kalnas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, taip pat rašysenos ir techninę dokumentų ekspertizes. Todėl byla tikrai laikoma sudėtinga ir didelės apimties, o dėl šios priežasties suėmimo terminas A. B. pratęstas ilgesniam negu 6 mėn. terminui pagrįstai.

Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, ji priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės į laisvę, nei BPK 127 str. 2 d. nuostatų dėl suėmimo taikymo trukmės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo A. B. skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta