- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- TS-23-992/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- S. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. RV-25-144.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį. 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: S. V. pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį; nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 13 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje; už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 14 metų laisvės atėmimo; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį; už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. V. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžių dalis, kuriomis S. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. S. V., nuteistam pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nutraukta ši baudžiamosios bylos dalis, be to iš nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalintos nusikalstama veika, dėl kurios padarymo S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl S. V. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo. S. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 249 straipsnio 3 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 16 metų laisvės atėmimo.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistojo S. V. veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką S. V. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, ši bausmė apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d. Bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 5 d. (įskaityti 3 metai 6 mėnesiai), 2/3 paskirtos bausmės atliko 2023 m. rugpjūčio 5 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo dieną – 4 metai 8 mėnesiai 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau ir – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2024 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. RV-25-144 (toliau ir – nutarimas) vienbalsiai (4 balsai prieš) nutarta netaikyti nuteistajam S. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. V. dėl Komisijos nutarimo pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2024 m. sausio 15 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam. Skunde teigiama, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis grįžtų gyventi pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuteistojo S. V. vertinimu, Komisija, skundžiamame nutarime padarė dviprasmiškas išvadas, t. y. nutarime vyrauja pateiktų viena kitai prieštaringų išvadų kontekstas. Komisijos nariai teigė, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, vienbalsiai patvirtino, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, tačiau vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų. Komisija, nutarusi netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų nuteistajam, savo sprendimo nepagrindė argumentais motyvuota viena išvada, todėl priimtas nutarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, nuteistojo vertinimu, Komisija nepagrįstai menkino S. V. pasiekimus ir įsitraukimą į resocializacijos procesą bei pasiektus rezultatus. Komisija nenurodė ir neaptarė, kad nuteistasis įgijo kvalifikacinį laipsnį. 2023 m. jam buvo įteikti 3 diplomai už dalyvavimus viktorinose, (duomenys neskelbtini) kalėjime jam buvo įteiktas padėkos raštas, gauti 6 pažymėjimai ir viena pažyma. Komisijos nutarime trūksta taikytų socialinės reabilitacijos priemonių efektyvumo poveikio rezultatų nuteistojo elgesiui, todėl nutarimo išvados neatitinka įstatymo reikalavimų. Nėra aiškios Komisijos išvados dėl poveikio vertinimo, kokios aplinkybės neleido pasiekti nustatytų tikslų, arba priešingai, kokios aplinkybės leido pasiekti nustatytus tikslus. Komisija, priimdama nutarimą, nepasisakė apie poveikį pačiam nuteistajam, taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. 2023 m. rugpjūčio 5 d. atliko privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant S. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus.
Skunde teismui S. V., be kita ko, nurodė, kad Komisijos nutarime padarytos išvados yra prieštaringos, todėl priimtas nutarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teismas, įvertinęs S. V. skundo argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, Komisija objektyviai įvertino nuteistojo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį S. V. charakterizuojančius duomenis.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad S. V. praeityje buvo teistas šešis kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje (Vokietijoje), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio paties amžiaus buvo pirmą kartą nuteistas. Įvertinus nuteistojo praeityje padarytus nusikaltimus, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos pasižymi sunkėjančia dinamika. Be kita ko, pastebima, kad nuteistojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas sieja panašaus pobūdžio motyvas – neteisėtas turtinės naudos gavimas nusikalstamais būdais, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad S. V. yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Teismas nustatė ir įvertino, kad S. V. dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų teismai dažniausiai taikydavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, t. y. atidėdavo bausmių vykdymą, tačiau S. V. pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, buvo nubaustas bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime, paprastosios grupės sąlygomis.
Teismas nustatė ir įvertino, kad bausmės atlikimo metu S. V. 6 kartus buvo skatintas, tačiau 11 kartų buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, paskutinis pažeidimas padarytas 2023 m. vasario 2 d., kadangi S. V. pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl atliekamų kratų dažnumo. Už pažeidimą S. V. 2023 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu buvo paskirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis buvo skatintas 6 kartus, iš kurių paskutinį kartą 2020 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo direktoriaus įsakymu nuteistajam už dalyvavimą prisitraukimų turnyre prailgintas pasivaikščiojimo laikas iki 3 val. Nuteistasis skunde teigė, kad Komisija neįvertino, jog 2023 m. jam buvo įteikti 3 diplomai už dalyvavimus viktorinose, (duomenys neskelbtini) kalėjime jam buvo įteiktas padėkos raštas, gauti 6 pažymėjimai ir viena pažyma. Teismas, išanalizavęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus apie jo dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose ir jo asmens bylą bei Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, teigiamai vertina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 6 kartus, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pastarąjį pusmetį pasižymi disciplinuotu elgesiu, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą įvaizdį, nepasižymi priešiškumu, tačiau įvertinus kitus, nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka išvadai, jog S. V. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.
Analizuojant turimus duomenis nustatyta, kad S. V. turi sukaupęs apie (duomenys neskelbtini) metus oficialios darbinės patirties. Pasak paties S. V., bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis vykdė individualią veiklą – teikė (duomenys neskelbtini). Anot nuteistojo, kitokio pobūdžio darbų laisvės atėmimo vietų įstaiga jam nesiūlė. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju S. V. planuoja kurį laiką dirbti nevyriausybinėje organizacijoje, vėliau ketina susirasti geriau apmokamą darbą. Nuteistasis yra pateikęs nevyriausybinės organizacijos pirmininko 2023 m. spalio 4 d. pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad S. V. nevyriausybinėje organizacijoje dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pilnu etatu. S. V. pirmininkas vertina palankiai ir nurodo, kad nuteistasis gali kreiptis pas juos į organizaciją dėl darbo ir bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pilnu etatu. Teismas įvertina ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu S. V. buvo orientuotas ir į mokymosi veiklas – 2022 m. įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Be kita ko, nuo 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu S. V. leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini), ši veikla nuo 2023 m. liepos 17 d. prilyginta darbinei veiklai. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis formaliai patvirtino galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju, tačiau sutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad nors ir S. V. iki nusikaltimų padarymo nesusidurdavo su finansiniais sunkumais, tačiau finansinio gerbūvio nevengdavo siekti vykdydamas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad nuteistojo finansinė našta šiuo metu yra atsiradusi dėl teismų nuosprendžiais priteistų ieškinių atlyginimo bei konfiskuotinų sumų. Teismo vertinimu, dabartinė nuteistojo finansinė padėtis gali apsunkinti jo integracijos procesą.
Interviu metu S. V. neigė psichotropinių medžiagų vartojimą. Oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį negauta. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis apsvaigęs pastebėtas nebuvo. S. V. teigia, kad alkoholį vartodavo saikingai, nebuvo linkęs piktnaudžiauti. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nėra tiesiogiai susijęs su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Teigiamai įvertintina ir tai, kad S. V. neišreiškia nuostatų, išskirtinai palaikančių nusikaltimų vykdymą, ar priešiškumą teisėsaugos atžvilgiu, kita vertus, įvertinus nuteistojo nusikalstamumo istoriją, elgesį laisvėje, darytina išvada, jog S. V. būdingas neigiamas socialinis kryptingumas.
Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su motina, vaikais. S. V. buvo vedęs (duomenys neskelbtini) kartus, šiuo metu yra išsituokęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Teigiamai vertintina, kad nuteistasis sulaukia pagalbos ir paramos iš savo artimųjų, betarpiškai ir artimai su jais bendrauja, tačiau šeimyniniai santykiai ir įpareigojimai netapo viena iš sąlygų S. V. nedaryti nusikalstamų veikų ir gyventi laikantis įstatymų. S. V. nepasižymi polinkiu atsiskirti nuo socialinės aplinkos, tačiau artimesnius socialinius ryšius linkęs palaikyti su asmenimis, atsižvelgdamas į savo interesų ribas. Nuteistajam yra būdinga aukšta savivertė bei pasitikėjimas savimi. S. V. nėra linkęs pasitikėti aplinkiniais, kruopščiai atsirenka artimesnį socialinį ratą, atsižvelgdamas į savo interesus, pomėgius, vertybines nuostatas. Teismas, įvertinęs nuteistojo emocinę gerovę, pritaria Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad ir šiuo metu S. V. yra būdingas aukštesnio socialinio statuto išlaikymas, kas gali turėti įtakos integracijai į visuomenę ir naujų nusikalstamų veikų darymui būnant laisvėje.
Teismas įvertina ir tai, kad 2018 m. gegužės 25 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos (sistema „OASys“) įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio įvertinimo metu 2021 m. rugsėjo 15 d. S. V. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. 2023 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime nustatyta nepakitusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (sistema „OASys“). Teigiamai įvertintina ir tai, kad S. V. išsprendė gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo klausimus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo atveju, pagal galimybes siekia sumažinti priteistus ieškinius ir kitus skolinius įsipareigojimus, nuteistojo individuali veikla – (duomenys neskelbtini), prilyginama darbinei veiklai, nuteistasis rodo pastangas įsitraukdamas aktyviau dalyvauti pozityviuose užsiėmimuose, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka, kad nuteistasis galėtų integruotis į visuomenę būdamas laisvėje. Paskutinio pakartotinio vertinimo metu S. V. buvo nustatyti reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nustatyta net 10), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Primintina, kad įstatymas numato privalomą nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką arba akivaizdžią pažangą ją mažinant (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio jam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties S. V. svyruojančios motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje, nepakankamo gebėjimo įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, neatsakingo požiūrio į nuteistojo atžvilgiu taikytas poveikio priemones, priežiūrą ir apribojimus, nepakankamo problemų sprendimų įgūdžių, tam tikrų gyvenimo stiliaus ypatumų, aukštos savivertės ir pasitikėjimo savimi, tam tikrų kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo S. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, S. V. taikyti lygtinį paleidimą dar per anksti. Komisijos 2024 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. RV-25-144, kuriuo atsisakyta taikyti S. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. RV-25-144.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.