Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1164/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
2-1164/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00976-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Trečiasis asmuo
G. M., V. I., E. K., V. R.
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1164/2014 (S)Proceso Nr. 2-55-3-00976-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EUROMARKET LT“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „EUROMARKET LT“ bankroto byloje Nr. B2-253-340/2014; tretieji asmenys: V. I. (V. I.), E. K., G. M. ir V. R. (V. R.).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „EUROMARKET LT“ (toliau – atsakovas arba bendrovė) bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB Bankroto administratorių biurą. Administratorius prašė pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad atsakovo bankroto byloje nustatyta, jog atsakovo valdymo organai nėra įvykdę pareigos sudaryti balansą bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis ir nėra perdavę administratoriui bendrovės turto bei dokumentų. Ieškodamas bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo priežasčių administratorius nustatė, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą (taip pat bankroto procesui jau vykstant teisme) atsakovo valdymo organai per trumpą trijų mėnesių laikotarpį pasikeitė net tris kartus. Bendrovei nuo jos įsteigimo (penkerius metus) vadovavęs G. M. 2013 m. kovo 1 d. visas bendrovės akcijas perleido E. K., kuris bendrovės kontrolę išlaikęs vos du mėnesius, ją perdavė V. I.. Bendrovės vadovų ir akcininkų pasikeitimai prasidėjo po to, kai atsakovo kreditorius UAB Generalinė prekybos agentūra 2013 m. kovo 1 d. išsiuntė atsakovui pakartotinį įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo (pirmas įspėjimas buvo išsiųstas dar 2013 m. sausio 2 d.). Taigi po pakartotinio įspėjimo G. M., penkerius metus vadovavęs bendrovei ir disponavęs jos turtu bei dokumentais, visas bendrovės akcijas už 1 Lt perleido E. K., kuris bendrovės kontrolę V. I. perleido teisme jau esant priimtam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius pažymėjo, kad, nors iki bankroto bylos iškėlimo (savaitę) bendrovės kontrolė priklausė V. R., kuris pagal ĮBĮ formaliai turi pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus administratoriui, administratoriaus įsitikinimu, bendrovės vadovų ir akcininkų pasikeitimai prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir prasidėjus teismo procesui buvo organizuoti sąmoningai siekiant nuslėpti galimą bendrovės privedimą prie bankroto tyčia, taip pat bendrovės turto išvaistymą (pasisavinimą). Bankroto byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo valdymo organai nevykdė pareigos sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Iš turimų duomenų apie atsakovo finansinį padėtį ir jos kitimą, taip pat atsakovo valdymo organų (dalyvių) veiksmų nuostolingai (už 1 Lt) perleidžiant bendrovės kontrolę, administratorius sprendė, kad bendrovės veikla akivaizdžiai buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos. Administratoriaus nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės ir jų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad bendrovė prie bankroto visų minėtų asmenų veiksmais buvo privesta tyčia, t. y. bendrovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai visų atsakovo valdymo organų pareigas ėjusių asmenų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi BUAB „EUROMARKET LT“ bankrotą pripažino tyčiniu. Nustatė, kad bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius buvo G. M., kuris 2013 m. kovo 1 d. už 1 Lt pardavė visas bendrovės akcijas E. K. ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktais perdavė pastarajam bendrovės dokumentus bei turtą. Bendrovės akcijos 2013 m. gegužės 15 d. buvo perleistos V. I., o 2013 m. birželio 17 d. – V. R.. Įvertinęs V. I. paaiškinimus teismo posėdyje apie tai, kad jis buvo sutikęs pasirašyti kažkokius dokumentus ir aktus už 200 Lt, tačiau dokumentų pasirašymo esmės jis nesuvokė, nieko realiai jam nebuvo perduota, teismas sprendė, jog akcijų perleidimo sandoriai ir bendrovės dokumentų bei turto priėmimo-perdavimo aktai V. I. ir vėliau – V. R. buvo sudaryti neketinant sukurti kokių nors teisinių pasekmių (sudaryti dėl akių), todėl yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.86 str.). Teismas analogiškai vertino ir G. M. su E. K. sudarytą akcijų perleidimo sandorį bei bendrovės turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktus. G. M. atstovo argumentą, kad šiuo sandoriu ir kitais aktais G. M. ketino sąžiningai pasitraukti iš verslo, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimai kreditoriams pradėjo formuotis nuo 2012 m. vasario mėn., didesni įsiskolinimai – nuo 2013 m. sausio–vasario mėn. Po bendrovės akcijų perleidimo 2013 m. kovo 2-3 dienomis iš darbo buvo atleista 11 iš 13 bendrovės darbuotojų. G. M. atstovas pripažino, kad bendrovė pagal 2011 m. finansinius rezultatus turėjo finansinių sunkumų, tačiau, atstovo teigimu, neigiamas balansas neįrodo bendrovės bankroto būsenos, nes nežinoma, kiek iš 2011 m. balanse užfiksuotos 808 973 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumos buvo pradelsta. Teismas atmetė šiuos argumentus, motyvuodamas tuo, kad labiau tikėtina, jog didesnė bendrovės skolų dalis buvo pradelsta, be to, pačiam G. M., kaip bendrovės vadovui, bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis turėjo būti žinomas. Atsakovo bankroto byloje 2013 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas 405 186,93 Lt sumai, todėl teismas sprendė, kad pradelstų įsipareigojimų suma prieš bankroto bylos iškėlimą buvo ne mažesnė. G. M. nepateikė įrodymų, kad bendrovės, turinčios finansinių sunkumų, akcijų pardavimas už simbolinę kainą atitinka įprastinę sąžiningą verslo praktiką. Teismas nustatė, kad pirmas įspėjimas atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas 2013 m. sausio 2 d. ir po jo bendrovė nustojo mokėti įsiskolinimus net smulkiems tiekėjams, o 2013 m. kovo 1 d. G. M. perleido bendrovės akcijas už simbolinę kainą, perdavė bendrovės dokumentus ir turtą. Naujas akcininkas 2013 m. kovo 2-3 dienomis atleido visus darbuotojus ir perleido bendrovės akcijas, perdavė turtą ir dokumentus toliau V. I. bei V. R., tolesnių tariamų akcijų pardavimų ir dokumentų bei turto perdavimų metu bendrovės finansinių dokumentų ir turto pėdsakai dingo. Bendrovės 839 241 Lt vertės turtas V. I. realiai nebuvo perduotas, nors perdavimo aktus jis buvo pasirašęs. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad bendrovės turtas ir dokumentai nebuvo realiai perduoti ir E. K.. Teismas padarė išvadą, kad G. M. ir E. K. akcijų perleidimo sandoris bei turto ir dokumentų perdavimo aktai taip pat buvo tariamojo pobūdžio. Šie veiksmai įrodo, kad bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius G. M. neturėjo tikslo iš tikrųjų perleisti bendrovės akcijų, perduoti turtą ir dokumentus. Teismo vertinimu, sandoris buvo sudarytas siekiant paslėpti įmonės apskaitos dokumentus ir turtą, dėl to atsakovo bankroto proceso metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Teismas sprendė, kad G. M. ir E. K. akcijų perleidimo sandoris bei bendrovės turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktai negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 2 d., 186 str.), ir sutiko su administratoriaus pozicija, jog yra visos sąlygos pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo G. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Šioje byloje V. I., E. K., G. M. ir V. R. buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir atsakovų statusas jiems nebuvo suteiktas. Skundžiamoje nutartyje G. M. vadinamas ir atsakovu (nors ieškinys jam nebuvo pareikštas), ir suinteresuotu asmeniu. Analogiška situacija yra su E. K., kuris teismo laikomas ir trečiuoju asmeniu, ir atsakovu. Vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina.

2. Pažymėtina, kad šioje byloje niekas nekėlė reikalavimo dėl G. M. ir E. K. akcijų perleidimo sandorio bei bendrovės turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Teismas šiuos sandorius pripažinimo niekiniais, tačiau, apelianto nuomone, tai yra akivaizdus absurdas, nes kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2280-560/2014, kurioje minėti asmenys yra atsakovai, o BUAB „EUROMARKET LT“ – ieškovas, 2014 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu E. K. patvirtino, kad jis nusipirko akcijas iš G. M., perėmė bendrovės turtą ir dokumentus (apie keturis kubinius metrus), kurių administratorius iš jo nepriima. Apeliantas nesitikėjo, kad teismas skundžiama nutartimi absoliučiai išeis už ieškinio ribų ir vertins tai, kas šioje byloje nebuvo pateikta bei tirta. Be to, jeigu būtų žinoma, kad teismas išeis už ieškinio ribų, būtų pateiktas prašymas E. K. dalyvavimą pripažinti būtinu, kadangi tik patys konkrečių veiksmų dalyviai ir tik davę priesaiką gali paaiškinti konkrečias faktines aplinkybes. Reikšminga tai, kad teismas, pasvarstęs apie bendrovės mokumą, iš esmės ėmėsi vertinti akcijų perleidimo sandorį ir priėmimo-perdavimo aktus, o išėjęs iš administratoriaus prašymo ribų, savo iniciatyva šiuos sandorius ir faktinius veiksmus pripažinęs negaliojančiais, patenkino administratoriaus prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Jei teismas nebūtų išėjęs už ieškinio ribų ir panaikinęs minėtus sandorius, dėl kurių reikalavimai net nebuvo keliami, likusi skundžiamos nutarties dalis iš esmės nemotyvuota ir neatsakyta iš esmės į apelianto atsiliepimo argumentus, išskyrus perpasakotas bendrovės ekonomines tendencijas, tačiau tai atsakovo tyčinio bankroto nei pagrindžia, nei paneigia.

3. Konkrečiai vertinant bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo aplinkybes, būtina išsamiai tirti su šiuo sandoriu susijusias aplinkybes, kadangi yra išlikę šalių bendravimo duomenys, skelbimai, yra liudytojai ir pan., taip pat būtina apklausti pačias sandorio šalis. Taigi reikalingas išsamus įrodymų vertinimas, ko negalima atlikti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant atlikti įrodymų vertinimą, juos ištirti, apklausti šalis, skundžiama nutartis naikintina ir administratoriaus prašymas atmestinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo asmens G. M. atskirąjį skundą atsakovo BUAB „EUROMARKET LT“ administratorius prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos teisme 2013 m. gegužės 3 d. buvo gautas ieškovo UAB Generalinės prekybos agentūros pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui UAB „EUROMARKET LT“ iškėlimo (t. 1, b. l. 1–4). Vėliau buvo gauti kitų atsakovo kreditorių analogiški pareiškimai (t. 1, b. l. 70–72, 105–110). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB Bankroto administratorių biurą, įpareigojo atsakovo valdymo organus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 181–183). Nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. birželio 23 d. Iš administratoriaus teismui 2013 m. liepos 31 d. pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir baudos skyrimo matyti, kad atsakovo direktorius V. R., kuris paskutinis iki 2013 m. birželio 12 d. nutarties įsiteisėjimo vadovavo bendrovei, neįvykdė teismo įpareigojimo, t. y. neperdavė administratoriui bendrovės turto ir dokumentų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties dalies, kuria atsakovo valdymo organai įpareigoti perduoti administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 217).

Administratorius 2013 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui pareiškimą pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu. Prašymą iš esmės grindė tuo, kad: 1) atsakovo valdymo organai nėra įvykdę pareigos sudaryti balansą bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis ir nėra perdavę administratoriui bendrovės turto bei dokumentų; 2) po vieno iš kreditoriaus pranešimo dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo ir prieš pat bankroto bylos iškėlimą (taip pat bankroto procesui jau vykstant teisme) atsakovo valdymo organai (dalyviai) per trumpą trijų mėnesių laikotarpį pasikeitė tris kartus, bendrovės akcijas perleidžiant už simbolinę 1 Lt kainą; 3) atsakovo valdymo organai nevykdė įstatymo nustatytos pareigos sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kitų įstatymuose ir bendrovės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų ir pan. Administratoriaus teigimu, aukščiau nurodytais veiksmais (neveikimu) buvo tikslingai siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Administratoriaus įsitikinimu, visi (buvę ir esamas) bendrovės vadovai turi būti laikomi atsakingais dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia.

Iš skundžiamos nutarties, kuria atsakovo bankrotas pripažintas tyčiniu, turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį sutelkė į atsakovo akcijų perleidimo aplinkybes ir, nesant byloje dalyvaujančių asmenų pareikšto reikalavimo, ex officio (savo iniciatyva) pripažino visus atsakovo akcijų perleidimo sandorius ir turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktus niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nes, pirmosios instancijos teismo nuomone, visi šie sandoriai buvo sudaryti neketinant sukurti kokių nors teisinių pasekmių (sudaryti dėl akių) (CK 1.86 str.).

Sutiktina su apelianto argumentais, kad vertinant atsakovo akcijų perleidimo sandorių, turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktų teisėtumą, pirmosios instancijos teisme turėjo būti išsamiai tiriamos su šių sandorių sudarymu susijusios aplinkybės, išklausytos sandorių šalys. Pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti galimybę konkrečių veiksmų, kurie skundžiamoje nutartyje pripažinti nesukuriančiais jokių teisinių pasekmių, dalyviams pateikti paaiškinimus šiuo klausimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo akcijų perleidimo sandorių negaliojimo, tinkamai neištyrė įrodymų ir nesudarė galimybės proceso šalims tinkamai apginti savo teises teisme, todėl vien dėl šių priežasčių skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Šią išvadą patvirtina apelianto skunde nurodytos aplinkybės ir administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2280-560/2014 pagal BUAB „EUROMARKET LT“ ieškinį atsakovams V. I., E. K., G. M. ir V. R. dėl 839 241 Lt žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje administratoriui tapo žinomos naujos aplinkybės, kurios jam nebuvo žinomos pareiškimo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu teikimo metu, t. y. E. K. savo atsiliepime pripažino, kad jam buvo perduotas bendrovės turtas, o teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki šiol disponuoja visais bendrovės dokumentais. Administratorius kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui minėtoje civilinėje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria, E. K. nurodžius, kad turi bendrovės dokumentus ir gali juos perduoti administratoriui, E. K. įpareigotas pateikti administratoriui visus jo turimus bendrovės dokumentus. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada apie 2013 m. kovo 1 d. bendrovės akcijų perleidimo sandorio ir tos pačios dienos turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktų negaliojimą. Be to, administratorius rašytiniuose paaiškinimuose pats pripažįsta, kad atsakovo turtas ir dokumentai E. K. buvo perduoti, t. y., administratoriaus teigimu, tiek 2013 m. kovo 1 d. akcijų perleidimo sandoris, tiek tos pačios dienos bendrovės turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktai buvo įgyvendinti.

Pažymėtina, kad kitos, nesusijusios su atsakovo akcijų perleidimu ir vadovų pasikeitimu, skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės (dėl pradelstų atsakovo įsipareigojimų, jų susidarymo momento, darbuotojų atleidimo) neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl atsakovo tyčinio bankroto požymių buvimo. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį šioje byloje sutelkė į atsakovo akcijų perleidimą ir vadovų pasikeitimą, nes atsakovo bankrotą pripažino tyčiniu iš esmės tuo pagrindu, jog atsakovo vienintelis akcininkas G. M. neturėjo tikslo iš tikrųjų perleisti bendrovės akcijų, perduoti turtą ir dokumentus, o sandoris buvo sudarytas siekiant paslėpti bendrovės dokumentus ir turtą, dėl to bankroto proceso metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė kitų bankroto administratoriaus prašyme nurodytų aplinkybių, reikšmingų dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, nes iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pavadinęs trečiuosius asmenis G. M. ir E. K. atsakovais, tiesiog padarė rašymo apsirikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius ir neištyrus visų aplinkybių, susijusių su atsakovo bankroto pripažinimu tyčiniu, o kitas aplinkybes nustačius pažeidžiant proceso teisės normas, liko neatskleista bylos esmė, todėl klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu galėjo būti išspręstas neteisingai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti atsižvelgta į administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose išreikštą poziciją, kad aplinkybės, jog 2013 m. kovo 1 d. akcijų perleidimo sandoris ir turto bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo įgyvendinti, administratoriaus vertinimu, gali būti reikšmingos sprendžiant dėl tikrųjų asmenų, lėmusių atsakovo privedimą prie bankroto tyčia kaltės. Taigi, atsižvelgiant į šią pasikeitusią po pareiškimo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui administratoriaus poziciją, svarstytinas klausimas dėl administratoriaus įpareigojimo patikslinti pareiškimo faktinį pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti BUAB „EUROMARKET LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė