- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2-32-824/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- T. U.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovei R. M., Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Jurginaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui T. U., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui V., gim. 2003-12-09, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt, skaičiuojant nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės.
Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė ir prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė, teismo siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str.).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje kurioje nurodė, kad vaikui išlaikymo priteisimas kas mėnesį po 400,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka vaiko interesus (b. l. 47-49).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Ieškovė tikslino reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo ir nurodė, kad atsakovas nuo 2013-05-04 iki teismo posėdžio yra sumokėjęs 1700 Lt. Paaiškino, kad neprieštarauja vaiko bendravimui su tėvu.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Violeta Jurginaitė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. M. ir T. U. turi vaiką V. M., gim. 2003-12-09 (b.l. 31). 2014-02-10 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko V. M. išlaikymo priteisimas kas mėnesį po 400,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka vaiko interesus (b. l. 47-49). Iš 2014-02-05 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto nustatyta, kad R. M. rūpinasi vaiku, stengiasi tenkinti būtiniausius jo poreikius (b.l. 50). Iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad R. M. yra registruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriuje, nuo 2013-11-26 dirba pagal verslo liudijimą (vykdoma veikla – moterų kirpimas), ieškovės teigimu jos pajamos yra minimalios ir nestabilios, kadangi ji yra pradedanti kirpėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis apie T. U. užimtumą duomenų nėra (b. l. 13, 14), atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę karalystę 2010-06-09 (b. l. 15). Atsakovas neteikė duomenų apie jo gaunamas pajamas ir turimą turtą užsienio valstybėje.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovės šiuo metu darbo užmokestis nedidelis, ji augina dar vieną vaiką P. D., gim. 2010-05-05 kartu su sugyventiniu A. D. ir gyvena dviejų kambarių bute. Ieškovė rūpinasi vaikais, stengiasi tenkinti būtiniausius jų poreikius, jai padeda sugyventinis A. D.. Kitų išlaikytinių, apart dviejų nepilnamečių vaikų, neturi. V. M. mokosi Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, 4 klasėje ir po pamokų lanko Kretingos meno mokyklą, mokosi groti kanklėmis. Vaiko mokymasis meno mokykloje yra mokamas ir už ketvirtį mokama – 156 Lt, o už kanklių nuomą -32,00 Lt. Ieškovės paaiškino, kiek vidutiniškai per mėnesį išleidžia pinigų dukters poreikių tenkinimui ir kas juos sudaro: dienpinigiai – 60 Lt, maistui -360 Lt, telefono sąskaitos papildymas 20 Lt, rūbai, batai – 125 Lt, higienos prekės – 30 Lt, maisto papildai, vitaminai, vaistai nuo negalavimo sergant peršalimo ligomis – 50 Lt, mokyklinėms reikmėms – 50 Lt, laisvalaikiui – 40 Lt, kelionės išlaidos į meno mokyklą – 80 Lt, akiniai – 400 Lt per metus, stomatologo paslaugos 70 Lt. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių jo sveikatos būklę ir sunkią materialinę padėtį, į bylą nepateikė. Taip pat atsakovas, nuo 2013-05-04 ir po ieškovės kreipimosi į teismą dienos, vaiko išlaikymui per šešis kartus sumokėjo 1700,00 Lt.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje neesant duomenų apie kitus išlaikytinius bei kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Remiantis byloje nustatytais duomenimis darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 400,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M., gim. 2003-12-09, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt, išlaikymą priteisiant nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės, išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas (200 Lt+300 Lt +300 Lt +300 Lt, 300 Lt+ 300 Lt, viso 1700, 00 Lt), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.)
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).
Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).
Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 13,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškinius patenkinus pilnai, iš atsakovo T. U. valstybei priteistina 13,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str. 5 d., 282 str. 2 d. 1 p. teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. U., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą V. M., gim. 2003-12-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt (keturis šimtus litų), išlaikymą priteisiant nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės, išskyrus po nurodytos datos sumokėtas mažesnes išlaikymo sumas (1700,00 Lt) ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.
Priteisti iš atsakovo T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ir 13,44 Lt (trylika litų 44 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.