- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-186-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09077-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. P., N. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
- Kategorijos
- 82.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl globėjo skyrimo, suinteresuotieji asmenys: Z. P., N. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius, VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas skirti N. K. globą, jį skirti savo motinos globėju ir turto administratoriumi. Nurodė, kad jis galės tinkamai pasirūpinti savo motina. Šiuo metu jo motina yra jo sesers namuose Klaipėdoje, kur jam neleidžiama su motina bendrauti ir matytis. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimu N. K. pripažinta neveiksnia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-01 nutartimi (b.l. 93-94) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir N. K. nustatė globą, jos globėja paskyrė Z. P., jos turto administratore paskyrė taip pat Z. P.. Nurodė, kad įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgdamas į liudytojos N. O. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu (apie neveiksnaus asmens slaugą jai gyvenant pas pareiškėją Vilniuje), kuriais neturi pagrindo netikėti, teismas padarė išvadą, kad savo motina tinkamiau galės pasirūpinti suinteresuotas asmuo Z. P.. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina faktiškai yra Klaipėdoje, į tai, kad ja rūpinasi Z. P., valstybinė institucija pateikusi tinkamą buities tyrimo aktą bei išvadą, kuriame patvirtinama, kad Z. P. gali tinkamai pasirūpinti savo motina, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo turi nuolatinį darbą (pareiškėjas šiuo metu negauna jokių darbo pajamų), į skirtino globėjo profesiją (suinteresuotas asmuo turi slaugytojos išsilavinimą), į susiklosčiusius vidaus santykius, t.y. pareiškėjas ilgą laiką buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl tikėtina, kad didesni prieraišumo, saugumo ir geros savijautos jausmai neveiksnaus asmens yra su savo dukra, nuolat gyvenančia Lietuvoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (b.l. 102-104) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nutartį, suinteresuoto asmens pareiškimą atmesti, o jo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad po vienerių metų nuo 2013 m. sausio išvežimo apgaule iš buto Vilniuje, kur motina nuolat gyveno kelis dešimtmečius, į Klaipėdą, motina atsidūrė VšĮ „Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė“, kurioje jai iki šiol (jau dešimt mėnesių iš eilės) yra taikomas palaikomasis gydymas (b.l. 68-74); Z. P. iki pat 2014-11-24 teismo posėdžio, kuriame buvo pateikti minėtos ligoninės išduoti atsiskaitymo dokumentai, slėpė N. K. buvimo vietą, neleido jam nei matytis, nei skambinti, nei kitaip kontaktuoti su 89 metų motina. Vien šių aplinkybių pakanka nustatyti, kad Z. P. ne užtikrina, o nuolat pažeidžia N. K. pamatines teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, adekvačią sveikatos priežiūrą, bendravimą su artimais giminaičiais. Taip pat nurodo, kad sesers elgesį, priešingą motinos interesams, aiškino Z. P. sužinojimu 2012 m. pabaigoje apie jo naudai N. K. sudarytą testamentą ir siekiu išvežus motiną, įtakoti šio testamento panaikinimą. Taip pat nurodo, kad VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ 2014-10-22 išvadoje nėra įvertintos Z. P. gyvenimo sąlygos, todėl ši išvada nelaikytina leistinu įrodymu byloje (CPK 177 str. 3 d. ir 506 str. 2 d. 2 p.). Nurodo, kad Z. P. faktinis nesugebėjimas apginti motinos pagrindines teises niveliuoja pranašumą turtinės padėties prasme. Turimas turtas ir išsilavinimas, objektyviai negalint (nesiekiant) jų pritaikyti globotinės priežiūrai, neturi teisinės reikšmės bylai. Taip pat pažymėtina, kad globėjų turtinė padėtis apskritai neįtakoja nagrinėjamos bylos, kadangi motinos, gaunančios senatvės pensiją, ir esant jos specialių poreikių lygiui, gydymas yra pilnai padengiamas iš valstybės biudžeto (Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. ir 11 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, kad turimų lėšų (pervedamų apelianto vaikų iš užsienio ir uždirbamų Vilniuje) pilnai pakanka jo paties gyvenimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepimu (b.l. 138 – 141) į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad geriau užtikrinti globotinės interesus gali tas asmuo, kurio turtinė padėtis yra geresnė. Nurodo, kad nuo 1998 metų dirba VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ slaugytoja, gauna nuolatinį apie 1.600 Lt kas mėnesį darbo užmokestį, jos sutuoktinis F. P. yra verslininkas, kurio mėnesinės pajamos viršija 6,000 Lt. Bendros gaunamos pajamos leidžia užtikrinti mamos išlaikymą (LR CK 3.205 str.). Tačiau apeliantas yra bedarbis, jis gauna tik 350 Lt socialinę pašalpa, taigi akivaizdu, kad motinos gaunamos pensijos dalį jis naudotu sau. Nurodo, kad turi nekilnojamojo turto, o apeliantas tokio turto neturi, gyvena iš vaikų jam duodamų pinigų. Pažymi, kad pagal pateiktus įrodymus duktė jam pinigus pradėjo duoti po 2013-05-30, t.y. po to, kai mamos prašymu ji buvo išvežta slaugyti į Klaipėdą, vadinasi iki tol G. K. savo pragyvenimui naudojo mamos gaunamą pensiją. Dar daugiau G. K. gyvendamas mamos bute, nesugeba pasirūpinti savo pragyvenimu, nes turi įsiskolinimų už butą (UAB „Antakalnio būstas“ 2014-06-04 raštas Nr. AB-RS-14-0477). G. K. atskirojo skundo motyvas, kad priežiūrai užtenka gaunamos mamos pensijos yra prasilenkiantis su realybe, nes pagal teismui pateiktus mokėjimo kvitus vien Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei teko mokėti po 2.300 Lt kas mėnesį. Mamos būklė yra sunki, ji nevaikšto, savęs neapsitarnauja, taigi akivaizdu, kad jos gaunamos 986 Lt pensijos nepakanka užtikrinti tinkamų gyvenimo ir priežiūros sąlygų, tuo labiau, kad nuolat atsiranda didelių nenumatytų išlaidų. Taigi G. K. pats būdamas išlaikytiniu, neturėtų būti skiriamas kito išlaikytinio globėju, kuomet globėju gali būti skiriamas gerą turtinę padėtį turintis asmuo ir tai labiau atitinka paties globotinio interesus. Nurodo, kad asmeninės savybės taip pat leidžia labiau užtikrinti neveiksnios mamos interesus. Nurodo, kad G. K. iki šiol negalėjo užtikrinti tinkamų mamos gyvenimo sąlygų, priešingai naudojosi jos turtu, ką patvirtina socialinę priežiūra vykdžiusios Lietuvos žydų bendruomenės 2013-03-28 pažyma Nr. 34. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. O., buvusi N. K. slaugytoja, parodė, kad G. K. buvo per sunku susitvarkyti, mama būdavo randama apleista, be to, nors į jos pareigas neįėjo valgio gaminimas, tačiau N. O. gamindavo valgį ne tik mamai, bet ir broliui, nes G. K. gamindavo tik paprastą maistą (išvirdavo kiaušinį). Jokio paėmimo mamos prievarta nebuvo, to prašė ji pati ir tai buvo būtina mamos poreikiams užtikrinti, taigi G. K. teiginiai, kad mama buvo paimta prievarta, yra melagingi.
Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius ir VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog paskirtoji globėja nėra tinkama, o jos turtinė padėtis niekaip neįtakoja nagrinėjamos bylos, kadangi motinos, gaunančios senatvės pensiją, ir esant jos specialių poreikių lygiui, gydymas yra pilnai padengiamas iš valstybės biudžeto.
Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Šiuo atveju, byloje yra pakankamai duomenų (liudytojų parodymai, apelianto pajamas pagrindžiantys dokumentai) leidžiančių teigti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta globėja Z. P. geriau pasirūpins globotine, ką ji formaliai ir daro nuo 2013-05-30. Šią apeliacinės instancijos teismo nuomonę patvirtina ir aplinkybės, jog Z. P. gauna nuolatines pajamas, gyvena kartu su vyru, kuris taip pat gauna nuolatines pajamas, valdo nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu užtikrindami deramą globotinės slaugą. Pats apeliantas savo skunde nurodo, kad nuolatinio darbo neturi, gyvena iš nereguliarių pajamų, kurias jam teikia jo vaikai dirbantys užsienyje. Pažymėtina ir tai, kad pats apeliantas savo skunde nurodo, kad šių pajamų užtenka tik jo paties poreikių tenkinimui. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog globotinei išlaikyti pakaks jos gaunamos senatvės pensijos, kadangi globotinės pensija yra maža, siekia vos 986 Lt, kai tuo tarpu globotinei reikia ne tik maitintis visą mėnesį, gyventi tinkamoje aplinkoje, bet ir įsigyti priskirtus vaistus, bei naudotis kitomis būtinomis medicinos paslaugomis, kurių poreikis gali kilti ir ateityje. Toks nerūpestingas apelianto požiūris į globojamosios poreikių tenkinimą, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos N. O. duotus parodymus ir pirmosios instancijos teismo išvadą, jog savo motina geriau pasirūpinti gali Z. P., nei apeliantas.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apelianto skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su globėjo paskyrimo institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.