Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-01-08 · Civilinė byla Nr. e2-536-981/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-08
Bylos Nr.
e2-536-981/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
R. J.
Trečiasis asmuo
R. K., ADB „Gjensidige“
Civilinė byla Nr. e2-536-981/2018Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01829-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.4.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.;3.2.6.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Dalia Trumpulienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo ieškovo R. K. ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje R. K., ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje R. K. ir ADB „Gjensidige“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 434,31 EUR žalą, 5 procentų metines palūkanas, 500 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. birželio 17 d. 16.30 val. ieškovui parkuojant jam ir jo sutuoktinei R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aikštelėje tuo metu sustojusio atsakovo R. J. vairuoto automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis atidarė galines kairės pusės dureles, šios trenkėsi į pravažiuojantį ieškovo automobilį ir šį apgadino – įlenkė galines dešinės pusės dureles. Įvykio dalyviai, manydami, kad įvykis yra draudžiamasis, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kuria atsakovas pripažino tiek aukščiau nurodytas aplinkybes, tiek ir savo kaltę dėl ieškovo automobiliui R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančio automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, nuo 2016 m. kovo 1 d. pakeitusios pavadinimą ir formą į ADB „Gjensidige“ (toliau – draudikas), kuriai priklauso UAB DK „PZU Lietuva“ turtas, teisės ir pareigos bei draudėjo A. J. sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas po įvykio kreipėsi į draudiką, pridavė automobilį draudiko nurodytam autoservisui, kad šis jį suremontuotų ir pasiimtų už tai ieškovui priklausančią draudimo išmoką. UAB „Lanžeronas“ parengė remonto sąmatą ir automobilį suremontavo.

Ieškovas gavo 2016 m. liepos 21 d. ADB „Gjensidige“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis buvo informuotas apie draudiko atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nes už padarytą žalą atsakomybė kilo ne automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui, bet dureles atidariusiam keleiviui. UAB „Lanžeronas“ ieškovui pateikė 2016 m. liepos 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad dėl 2016 m. birželio 17 d. įvykio atlikti automobilio R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainavo 434,51 EUR, kuriuos apmokėjo ieškovas. Ieškovas nurodo, jog gavęs UAB „Lanžeronas“ sąskaitą faktūrą, jis telefonu susisiekė su atsakovu ir pasiūlė jam geranoriškai atlyginti ieškovo automobiliui padarytą žalą, t.y. pervesti į ieškovo sąskaitą banke 2016 m. liepos 7 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus 434,51 EUR, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai padaryti.

Ieškovas ieškinyje cituoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) 4, 9, 18, 52 ir 148 punktuose išdėstytas nuostatas ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-216-686/2017, išaiškinimu nurodo, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra solidari vairuotojo ir keleivio atsakomybė. Vairuotojas (atsakovas) nesiėmė atsargumo priemonių, t.y. nepažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius ir neįsitikino situacijos saugumu, neįspėjo keleivio dėl pavojaus atidarant dureles, o keleivis, pro šalį važiuojančiam automobiliui to nesitikint, atidarė dureles. Tokiu atveju žala yra padaryta bendrais vairuotojo (parinkus nesaugų keleivi išlaipinimo momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais. Vairuotojo neteisėtą veiką ir priežastinį ryšį tarp tos veikos ir ieškovo patirtų nuostolių patvirtina eismo įvykio deklaracija, kurioje pats vairuotojas savo parašu yra patvirtinęs esąs atsakingas už ieškovo automobiliui padarytą žalą, žalos dydį patvirtina pridedami 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir remonto sąmata Nr. 20-06-16/1, skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad visos CK 6.246-6.250 straipsniuose numatytos atsakovo kaip solidaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos ieškovo kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris solidarusis skolininkas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. J. yra laikytinas tinkamu atsakovu pagal ieškovo pareikštą ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovui R. J. procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. gruodžio 7 d. viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Tretiesiems asmenims R. K. ir ADB „Gjensidige“ teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimų į ieškinį tretieji asmenys nepateikė (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Į bylą su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. birželio 17 d. 16.30 val. ieškovui parkuojant jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šioje aikštelėje tuo metu sustojusio atsakovo vairuoto automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis atidarė galines kairės pusės dureles, šios trenkėsi į pravažiuojantį ieškovo automobilį ir šį apgadino – įlenkė galines dešinės pusės dureles. Įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, kuria atsakovas pripažino aukščiau nurodytas aplinkybes, tiek ir savo kaltę dėl ieškovo automobiliui R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos. Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, nuo 2016 m. kovo 1 d. pakeitusios pavadinimą ir formą į ADB „Gjensidige“ (toliau ir draudikas). Ieškovas po įvykio kreipėsi į draudiką, pridavė automobilį į draudiko nurodytą autoservisą UAB „Lanžeronas“, kuris parengė remonto sąmatą ir automobilį suremontavo. Draudikas 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą apie draudiko atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nes už padarytą žalą atsakomybė kilo ne automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui, bet dureles atidariusiam keleiviui. UAB „Lanžeronas“ ieškovui pateikė 2016 m. liepos 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad dėl 2016 m. birželio 17 d. įvykio atlikti automobilio R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai 434,51 EUR sumai, kuriuos pagal minėtą sąskaitą faktūrą apmokėjo ieškovas. Duomenų apie tai, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra. Ieškovas nurodo telefonu susisiekęs su atsakovu ir pasiūlęs jam geranoriškai atlyginti ieškovo automobiliui padarytą žalą, tačiau šis tai padaryti atsisakė, todėl kreipsi į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įvykio metu atsakovo automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo, todėl įvykis, kurio metu apgadintas ieškovo vairuojamas automobilis R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytinas eismo įvykiu. Teismui pateikta eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (didesnio pavojaus šaltinio) valdytojas yra atsakovas (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), todėl jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tokių duomenų byloje nėra. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės.

Pagal CPK 4 straipsnį, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-916/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-216-686/2017, išaiškinta, kad sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių išlaipinimą. Nors keleivis ir turi pareigą laikytis KET, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs SEAKĮ 13 straipsnio 3, 12 dalių bei KET 18 punkte nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju žala ieškovui buvo padaryta bendrais vairuotojo (parinkus nesaugią keleivių išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais, o ieškovas turi teisę reikalauti, jog solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris solidarusis skolininkas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui – transporto priemonės valdytojui, žalos atlyginimas iš jo priteistas pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju vairuotojo neteisėtą veiką ir priežastinį ryšį tarp tos veikos ir ieškovo patirtų nuostolių patvirtina eismo įvykio deklaracija, kurioje pats vairuotojas savo parašu yra patvirtinęs esąs atsakingas už ieškovo automobiliui padarytą žalą, žalos dydį patvirtina pridedami 2016 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl teismas pripažįsta, kad visos CK 6.246-6.250 straipsniuose numatytos atsakovo kaip solidaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos ieškovo kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris solidarusis skolininkas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (atsakovas) yra tinkamu atsakovu pagal ieškovo pareikštą ieškinį, iš kurio priteistina ieškovo automobiliui padaryta 434,51 EUR žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis suteikia teisę ieškovui reikalauti iš atsakovo įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (434,51 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Patenkinus ieškinį visiškai ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka ir 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas šioje civilinėje byloje patyrė 5,56 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios yra priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. K. ieškinį atsakovui R. J. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 434,31 EUR (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 31 ct) skolos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (434,31 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 500 EUR (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 5,56 EUR (penkis eurus 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Dalia Trumpulienė