Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusiam gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, teistam:

1. 2011-08-10 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 390 Lt bauda;

2. 2015-06-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., 64 ¹ str. 75.32 eurų bauda;

3. 2015-06-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., 182 str. 3 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir paskirta jam 6 MGL 225.96 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 64 str. 2 d. ši bausmė subendrinta su 2011-08-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 390 Lt (112.95 eurų) bauda ir paskirta galutinė bausmė - 338,91 Eur bauda;

4. 2015-07-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., paskirta bausmė - 6 MGL (225,96 Eur) bauda. Vadovaujantis BR 64¹ str.., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutine bausmė- bauda 4 MGL (150,64Eur),

2005-11-11 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi M. K., pripažinus jį padarius uždraustas baudžiamuoju įstatymu veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutartimi M. K. taikytos priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje,

dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013-08-19, apie 10.42, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje, adresu: Savanorių pr. 59, Vilniuje, iš kompiuterio, kurio IP adresas 212 122 74 77, internetiniame tinkle www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kurio ID 16752006, dėl parduodamo kompiuterio „ASUS K55A-SX500H 4 gb ram“, už kurį 2013-08-22 nukentėjusioji D. Z. iš savo vardu AB Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo AB Swedbank“ vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (289,68 Eur), tačiau nurodytos prekės negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą D. Z. 1000 Lt (289,68 Eur) vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Z. paaiškino, kad ji neturėjo kompiuterio. Nusprendė jį įsigyti. Vasaros metu dirbo, susitaupė 1000 Lt. Nusprendė ieškoti kompiuterio internete. Radusi skelbimą, nutarė susisiekti su kompiuterio pardavėju. Skelbime buvo nurodyta, kad asmuo parduoda kompiuterį. Buvo nurodytas M. K. vardas ir pavardė. Jai paskambinus, M. K. su ja nekalbėjo – sakė, kad su vaikais nekalba. Tada ji paprašė savo vaikino su M. K. suderinti pirkimo procedūrą. Vaikinas jai pasakė, kad reikia pervesti pinigus. Sąskaitos numerį M. K. atsiuntė SMS žinute. Ji pati pervedė pinigus į nurodytą sąskaitą. Kompiuterio nesulaukė. Stengėsi su M. K. susisiekti telefonu. Šis teigė, kad kompiuterį išsiuntė ir reikalavo prie jo nesikabinėti. Jis pagrasino, kad kreipsis į policiją dėl šmeižto. M. K. patikino, kad kompiuterį išsiuntė. Tada suprato, kad ją apgavo ir kreipėsi į policiją. Palaiko savo pareikštą ieškinį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas I. R. paaiškino, kad jis atliko ekspertizę ir tvirtina ekspertizės išvadas. M. K. tuo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Įvertinus jo psichikos būseną nustatyta, kad vykdydamas nusikaltimą jis sirgo, serga ir dabar. Diagnozė nurodyta ekspertizės akte. Rekomenduojamas gydymas stacionarioje įstaigoje. Šis sutrikimais yra lėtinis, jis nėra pagydomas, išliks visą gyvenimą. Būklės stabilumas priklauso nuo gydymo rezultatų. M. K. būklė gali kisti. Jei laikomasi gydymo režimo, tai gyvenimo kokybė gerėja. Šiuo atveju apie pasveikimą nėra net kalbos, tačiau nuolat gydantis M. K. būklė gali būti stabili. Esant nuolatinei priežiūrai, tokio paciento būklė gali būti visai nebloga. Išvadoje nurodyta, kad jis gali dalyvauti teismo procese. Manytina, kad jis turi teisę žinoti apie teismo proceso eigą. Vis dėlto, rekomenduoja M. K. parodymus vertinti kritiškai. M. K. šiandien dienai būklė yra geresnė. Tai galėjo lemti aplinkybė, kad jis neseniai gydėsi ligoninėje stacionariai. Dažna hospitalizacija lemia jo geresnę savijautą. Ilgalaikis gydymas leis pasiekti geresnių rezultatų. Jo būklė yra banguojanti, priklausanti nuo gydymo. Periodiškai savijauta pablogėja. Dėl to jo nusikaltimai kartojasi, nes būklė svyruoja. M. K. reikalingas stacionarus gydymas. Ambulatoriškas gydymas bus neefektyvus.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo K. R. parodymai, iš kurių matyti, kad šis liudytojas M. K. prašymu salone „Bitė“ savo vardu sudarė sutartį ir paėmė SIM kortelę, kuria naudojosi M. K.. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojas niekuomet nesinaudojo. M. jam sakė, kad už telefoną yra sumokėjęs ir atsiųs tai patvirtinančius duomenis, tačiau jis tai patvirtinančių dokumentų iš M. negavo (T. 1, b l. 112-113).

Iš nukentėjusiosios D. Z. internetinėje bankininkystėje atliktos operacijos išrašo matyti, kad ji iš savo vardu AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į M. K. AB „Swedbank“ vardu sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (t. 1, b. l. 35.).

AB „Swedbank“ 2013-11-25 rašto duomenimis sąskaitą (duomenys neskelbtini) atidarė 2007-03-13 M. K.. Iš M. K. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nukentėjusioji D. Z. į ją pervedė 1 000 Lt (t. 1, b. l. 67, 68).

Iš 2013-09-01 Internetinio portalo www.skelbiu.lt išrašo matyti, kad patalpintas skelbimas apie kompiuterio „ASUS“ pardavimą (t. 1, b. l. 36-37).

Iš susirašinėjimo žinučių kopijos matyti, kad M. K. (mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamasis M. K.) susirašinėjo su nukentėjusiąja D. Z. dėl kompiuterio „ASUS“ pardavimo (t. 1, b. l. 38).

Iš 2013-09-13 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad D. Z. pripažinta byloje civilinia ieškove 1000 Lt sumai (t. 1, b. l. 33).

2014-07-21/08-22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistės V. K. išvadoje nurodyta, kad kadangi M. K. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas, jo psichikos būklės įvertinimui, sugebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 183.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos eksperto I. R. pateiktame 2015-04-28/2016-08-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr.TPK-118/2015 konstatuota, kad M. K. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas- šizotipinis sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas- šizotipinis sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas, dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, tačiau dėl psichikos sutrikimo sąlygotų mąstymo, emocijų, valios, interesų sferos patologinių pokyčių, jis negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. M. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 205-211).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų M. K. teisme duotus parodymus, nukentėjusiosios D. Z. duotus parodymus, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (specialisto išvadą, apžiūros protokolus ir kt.), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad M. K. sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų: 2013-08-19, apie 10.42, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje, adresu Savanorių pr. 59, Vilniuje, iš kompiuterio, kurio IP adresas 212 122 74 77, internetiniame tinkle www.skelbiu.lt patalpino skelbimą, kurio ID 16752006, dėl parduodamo kompiuterio „ASUS K55A-SX500H 4 gb ram“, už kurį 2013-08-22 nukentėjusioji D. Z. iš savo vardu AB Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo AB Swedbank“ vardu sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt, tačiau nurodytos prekės negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą D. Z. 1000 Lt vertės turtą (atitinka 289,68 Eur), tokiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas taip pat konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką M. K. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). Nepakaltinamumas – tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Tai, kad M. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas patvirtina baudžiamojoje byloje esantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų 2015 m. balandžio 28 d. – 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.78TPK-118/2015 (toliau – ekspertizės aktas), kuriame konstatuota, jog M. K. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas- šizotipinis sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; taip pat teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto I. R. parodymai.

Vadovaujantis BPK 392 straipsnio 1 dalimi, teismo pripažintiems nepakaltinamais asmenims, teismas taiko BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju tiek ekspertizės aktas, tiek eksperto I. R. parodymai patvirtina tai, kad M. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos darymo metu bei tai, kad šiuo metu M. K. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – šizotipinis sutrikimas, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Šis sutrikimais lėtinis, nėra pagydomas. Būklės stabilumas priklauso nuo gydymo rezultatų. M. K. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis. Duomenų, paneigiančių ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, byloje nėra. Ekspertas I. R. patvirtino, kad diagnozė ta pati ir nėra jokių prielaidų ją pakeisti, taip pat ekspertas I. R. parodė, kad M. K. reikalingas stacionarus gydymas, nes Ambulatorinis gydymas neefektyvus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. K. atžvilgiu taikytina ekspertizės akte rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Tokios priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. M. K., kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Civiliniais atsakovais byloje nebuvo pripažinti ir kiti asmenys. Byloje nėra duomenų, kad M. K. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jos veiksmus. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012). Nagrinėjamu atveju M. K. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, nelaikytina nusikaltimu, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

M. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad M. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti M. K. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

D. Z. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.