- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-31
- Bylos Nr.
- eII-20-404/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00066-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024-11-15 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14209-2024, R. G. nubaustas 950,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kad jis 2024-10-06, 15.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, po paklaidos (± 0,017 promilės) nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas R. G. apskundė šį jo atžvilgiu ne teismo tvarka priimtą nutarimą teismui, prašo: 1. panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo nuspręsta R. G. pripažinti kaltu padarius ANK straipsnio 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, paskiriant 950,00 Eur dydžio administracinę nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių terminui, ir administracinę teiseną nutraukti, kai nepadarytas teisės pažeidimas. 2. Tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad R. G. padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje tai tuomet skundžiamą nutarimą pakeisti: 2.1. arba už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, R. G. paskirti 800,00 Eur dydžio piniginę nuobaudą, netaikant specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones); 2.2. arba už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, R. G. paskirti 800,00 Eur dydžio piniginę nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesių terminui; 2.3. arba už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, R. G. paskirti 800,00 Eur dydžio piniginę nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.
Skundo patenkinimo motyvai nurodyti šie: R. G. nubaustas per griežtai, nebuvo objektyviai įvertintos aplinkybės susijusios su jo asmens medicininiu patikrinimu sveikatos įstaigoje, kai jam girtumas nenustatytas, bei dėl kokių priežasčių jis į medicinos įstaigą objektyviai negalėjo atvykti per 1 valandą, kaip tai nustato Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad R. G. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas 0,46 prom. neblaivumas, po paklaidos (±0,017 prom.) nustatytas 0,44 promilės neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 prom., bet ne daugiau 1,5 prom.). Nors alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0058, ir galiojo metrologinė patikra, tačiau yra pagrindo suabejoti šio alkotesterio duomenimis. Byloje yra duomenys, patvirtinantys R. G. patikrinimą dėl girtumo tris kartus: 1) 15.45 val. bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“, kai parodytas tik teigiamas rezultatas; 2) antruoju tikrinimu 15.46 val. parodė 0,57 prom.); trečiuoju tikrinimu 16.11 val. parodė 0,46 prom. Teisingam ir objektyviam girtumo nustatymui itin svarbią reikšmę turi byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024-10-08 išvada Nr. T-A 5004/2024 (01), kurioje yra konstatuojama, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninėje 2024-10-06 d. 18.00 val. iš R. G. buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) bandinys, kuriame etilo alkoholio nerasta. Nepaisant aplinkybes, kad iš R. G. biologinės terpės (kraujo) bandinys paimtas praėjus 1 val. 49 min., t. y. daugiau nei valandai laiko, po to, kai buvo atliktas antras patikrinimas alkotesteriu (16.11 val.) ir nustatytas 0,46 prom. alkoholio, būtina objektyviai įvertinti, ar nuo antrojo patikrinimo alkotesteriu 16.11 val. iki 18.00 val. R. G. kraujyje aplamai buvo alkoholio.
Yra žinoma, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Teismų praktikoje yra apibrėžti minimalaus ir maksimalaus alkoholio šalinimo greičio rodikliai (0,10 – 0,25 prom. etilo alkoholio per valandą). Nors teises normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau nurodytais rodikliais teismų praktikoje yra remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181- 594/2023). Taigi, aptariant pirmiau išdėstytus argumentus, galima padaryti išvadas, kad 2024-10-06 16.11 val. duomenys dėl R. G. girtumo, kai nustatyta 0,46 prom., yra abejotini, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninėje 2024-10-06 18.00 val. paėmus biologinės terpės (kraujo) bandinį, nustatyta, kad kraujyje etilo alkoholio nėra. Per laikotarpį nuo 16.11 val. (paskutinio tikrinimo) iki 18.00 val. (kai buvo paimtas kraujas), alkoholis iš R. G. galėjo pasišalinti nuo minimalaus 0,149 prom. iki maksimalaus 0,474 prom. etilo alkoholio.
R. G. pažymėjo, kad jokių specialių priemonių po alkotesteriu nustatyto girtumo iki biologinėes terpes (kraujo) paėmimo nesiėmė, nes jam tokių priemonių nereikėjo. Todėl objektyviai galima konstatuoti, kad jeigu R. G. ir būtų buvęs įvykio laiku neblaivus, tačiau paėmus biologinę terpę (kraują), iš jo organizmo nebūtų pasišalinęs girtumas, nes ir 18.00 val. butų buvęs ne mažesnis kaip 0,311 prom. girtumas. Mano, kad alkoholio matuoklis fiksavo neteisingus duomenis.
Skundžiamame nutarime policijos administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas aptarė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punktą, kuriame numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicinine apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pažymėjo, jog įvykio vietoje policijos pareigūnai (D. P. ir R. K.) R. G. išaiškino teisę girtumą pasitikrinti medicinos įstaigoje.
R. G. nežino tikrųjų priežasčių, sukliudžiusių jam per 1 val. nuvykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti girtumą taip, kaip nustato Taisyklių 29 punktas, tačiau laikui, per kurį jis galėjo pasitikrinti girtumą, turėjo policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024-10-06 nuo 15.45 val. iki 16.11 val. jis buvo testuojamas alkotesteriu laike nuo 16.11 iki 16.48 val. (net 37 min.) buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas. Kadangi (duomenys neskelbtini) m. nėra medicinos įstaigos, kurioje būtų galima pasitikrinti girtumą, todėl R. G. turėjo vykti arba į (duomenys neskelbtini) (62,5 km), arba į (duomenys neskelbtini) (43,4 km). R. G. pasirinko vykti į artimiausią medicinos įstaigą – (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad iš įvykio vietos jam buvo būtina parvykti į namus, persirengti, laikas kelyje, atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę užsiregistruoti, gydytojui užpildyti dokumentus, todėl nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo (16.48 val.) iki biologinės terpės (kraujo) mėginio paėmimo (18.00 val.) objektyviai praėjo 1.12 val. Suspėti nuvykti per vieną valandą nuo patikrinimo alkotesteriu (16.11 val.) iki biologinės terpes (kraujo) paėmimo (18.00 val.) objektyviai R. G. negalėjo.
Objektyviai R. G. nesuprantami policijos pareigūnų veiksmai atliekant jo asmens patikrinimą alkotesteriu. Pirmas patikrinimas alkotesteriu atliktas 15.46 val., kurio metu parodė 0 57 prom. alkoholio. Antras patikrinimas atliktas po 25 min., t. y. 16.11 val., kurio metu parodė 0.46 prom. alkoholio.
Skundžiamu nutarimu policijos pareigūnas R. G. paskyrė 950,00 Eur dydžio administracinę nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių terminui, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jeigu laikyti, kad R. G. transporto priemonę vairavo neblaivus, kai jam antruoju patikrinimo metu 16.11 val. nustatytas 0,46 prom. girtumas, tai tokiu atveju objektyviai negalima suprasti, kodėl jam paskirtas sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis, o teisė vairuoti transporto priemones atimta beveik maksimaliu terminu, net 15 mėnesių.
Nors skundžiamame nutarime ir nurodoma, kad nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, tačiau yra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnas paskirdamas tokio dydžio nuobaudą apsiribojo vien tik išvardijant formalius pagrindus, nurodytus ANK 34 straipsnio 2-3 dalyse. R. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paprastai dėl tokių pažeidimų paskiriama minimali nuobauda. R. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teisė vairuoti transporto priemones jam atimta beveik maksimaliam terminui, taip iš esmes pažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies taikymą.
Administracine tvarka nubausto R. G. pagrįstu įsitikinimu ir manymu, jam sankcijoje baudos vidurkis (950,00 Eur) ir beveik maksimalus terminas vairuoti transporto priemones (15 mėnesių) paskirta už tai, kad jis negalėjo sutikti su policijos pareigūnų atliktais tyrimais alkotesteriu aiškino, kad linkęs savo neblaivumą pasitikrinti medicinos įstaigoje, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atkreipė dėmesį į tai, kad nuo neblaivumo nustatymo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo policijos pareigūnų jis neproporcingai ilgai buvo užlaikytas. Tik šios aplinkybės, o ne kaip nurodyta skundžiamame nutarime vertintos aplinkybės – padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis.
R. G. yra trijų vaikų tėvas, nors ir išsituokęs, tačiau kartu su juo gyvena vienas nepilnametis vaikas. Jis yra dirbantis ir praeityje tokių pažeidimų, kaip vairavimas neblaiviam, nėra turėjęs. Todėl vien tik įvertinus R. G. asmenybę, paskirta nuobauda yra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Jeigu laikyti, kad R. G. transporto priemonę vairavo neblaivus, tai tokiu atveju jam turėjo būti paskirta 800,00 Eur dydžio piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui.
Jeigu laikyti, kad administracine tvarka nubaustas R. G. padarė administracini nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai tokiu atveju skundžiamas nutarimas dėl paskirtos nuobaudos dydžio yra keistinas, nes yra teisiniai pagrindai, numatyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje, taip R. G. paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
R. G. mano, kad jeigu jau laikyti, kad jis transporto priemonę aktualiu laiku vairavo neblaivus, tai tokiu atveju įvertinus bylos medžiagą, visgi galima padaryti išvadą, kad išskirtinių aplinkybių šioje byloje yra ir yra galima jo atžvilgiu paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad R. G. yra trijų vaikų tėvas, yra išsituokęs, su juo kartu gyvena vienas nepilnametis vaikas, kuris esamuoju laiku mokosi ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini). R. G. yra darbingo amžiaus, yra dirbantis, iš gaunamų pajamų turi išlaikyti su juo gyvenantį nepilnametį vaiką, būtina išlaikyti ir kitus skyrium gyvenančius vaikus. Nors savo kaltės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir nepripažino, tačiau nėra taip, kad R. G. nesigailėtų, jog iš vakaro vartojo alkoholį, taip pat vartojo keletą valandų iki jis pradėjo vairuoti transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonė kitų eismo taisyklių nepažeidė, savo veiksmais niekam žalos nepadarė. Jeigu tikėti alkotesteriu, tai jo neblaivumas viršija leistiną normą neženkliai, neblaivumas sparčiai mažėjo. Galimai neblaivumas buvo nustatytas vien dėl tos priežasties, kad prieš dvi valandas vartojo vieną skardinę alaus, dėl ko iškvepiamame ore ir parodė 0,46 prom. neblaivumą. Vairuodamas transporto priemonę jautėsi gerai, nesijautė girtas ar neadekvatus. Turi pagrindo manyti, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes turinčias reikšmės teisingos nuobaudos paskyrimui, gali padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje nepaskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir tai atitiktų teisingumo protingumo ir proporcingumo kriterijus. Jeigu teismas manys, kad visgi R. G. atžvilgiu turi būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, kad jis yra vertinamas teigiamai, nėra padaręs šiurkščių teises pažeidimų, todėl yra galimybė paskirti ir švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, t. y. skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Jeigu teismas laikys, kad R. G. atveju nėra pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, tai tokiu atveju teismo prašytina skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Pažymėjo, kad jam nėra būdingas automobilio vairavimas esant neblaiviam, o tokio pobūdžio pažeidimą, jeigu jau laikyti, kad vairavo neblaivus, tai jis padarė pirmą kartą.
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusio Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas G. K. su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi pagal ANK 422 str. 5 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Taigi, pagal šią teisės normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-23-489/2020, 2AT-50-719/2020). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog R. G. vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2024-10-06 15.45 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. R. G. neblaivumą policijos pareigūnai tikrino 3 kartus. Pirmas tikrinimas buvo atliktas 2024-10-06 15.45 val. bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Alcotest 5000“. Bekontakčiui alkoholio detektoriui parodžius teigiamą rezultatą, antras ir trečias neblaivumo patikrinimai buvo atliekami alkotesteriu „Alcotest 7510“, (Nr. ARKA-0058, patikros sertifikato Nr. 2070092, patikros sertifikatas galiojo iki 2024-12-01). 2024-10-06, 15.46 val. nustatytas 0,57 promilės (± 0,017 prom.) neblaivumas, 2024-10-06, 16.11 val. nustatytas 0,46 promilės (± 0,017 promilės) neblaivumas.
Policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241006- 153322UTC+0300.mp4“ matosi, kaip policijos pareigūnas sustabdo „Volkswagen“ markės automobilį ir bekontakčiu alkoholio detektoriumi tikrina jį vairuojančio asmens blaivumą. Bekontakčiam alkoholio detektoriui parodžius teigiamą rezultatą, automobilio vairuotojas tikrinamas alkotesteriu „Alcotest 7510“. Šiame vaizdo įraše užfiksuotas ir pirmas tikrinimas alkotesteriu. Po atlikto patikrinimo vairuotojas nurodo, kad vartojo alkoholį vakar ir šiandien prieš 2 valandas išgėrė 1 butelį alaus „Dlight“. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241006-161121UTC+0300.mp4“ užfiksuotas antras tikrinimas alkotesteriu „Alcotest 7510“. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip R. G. nesutinka su alkotesterio parodymais. Jis supažindintas, kad gali vykti į medicinos įstaigą. Priešingai, nei teigia administracinėn traukiamas asmuo, vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. G. nurodo, kad vartojo alkoholį vakar vakare iki 10 valandos, o šiandien prieš 2 valandas išgėrė 1 butelį alaus „Dlight“.
R. G. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nustatyti šie asmens neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. R. G. neblaivumo nustatymo akte pasirašė, kad nesutinka su tikrinimo rezultatais. Administracinio nusižengimo protokole Nr. 84-ANR_P-786-2024 R. G. paaiškinimo grafoje paaiškinimą rašyti atsisakė.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, R. G. nurodė, jog nepripažįsta, kad padarė nusižengimą. Alkoholį paskutinį kartą vartojo penktadienio vakare, tai yra spalio 4 d., išgėrė vieną skardinę 0,5 litro alus, kurio stiprumas 5 proc. Nusižengimo padarymo dieną alkoholio nevartojo.
Tolesnėje proceso eigoje R. G. savo poziciją pakeitė, ir R. G. atstovas teikiamame skunde nurodo, kad nors savo kaltės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir nepripažino, tačiau nėra taip, kad R. G. nesigailėtų, jog iš vakaro vartojo alkoholį, taip pat vartojo keletą valandų iki jis pradėjo vairuoti transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę kitų kelių eismo taisyklių nepažeidė, savo veiksmais niekam žalos nepadarė. Galimai neblaivumas buvo nustatytas vien dėl tos priežasties, kad prieš dvi valandas vartojo vieną skardinę alaus, dėl ko iškvepiamame ore ir parodė 0,46 prom. neblaivumą. Institucijos vertinimu nurodytos aplinkybės yra pateiktos tik siekiu suklaidinti teismą, kad būtų sušvelninta paskirta administracinė nuobauda. Pateikti duomenys neabejotinai parodo, kad R. G. nusižengimo nustatymo metu buvo neblaivus.
Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tik-rintas R. G. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas iki 2024-12-01. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, tai yra 2024-10-06, R. G. neblaivumas buvo tikrinamas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas R. G. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra.
Tą pačią dieną VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninėje (atvyko 2024-10-06, 17 val. 58 min.), iš R. G. buvo paimtas biologinės terpės (kraujo) bandinys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5004/2024 (01), konstatuota, kad R. G., kraujyje, kuris paimtas 2024-10-06 18 val. 00 min. etilo alkoholio nerasta. Pažymėtina, kad biologinės terpės (kraujo) bandinys paimtas praėjus 1 val. 49 min., tai yra daugiau nei valandai laiko, po to, kai buvo atliktas antras patikrinimas alkotesteriu. 2024-11-11 raštu Nr. V1-202 VšĮ (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninė informavo, kad R. G., metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone (alkotesteriu) nebuvo tikrinamas. Kaip matyti iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, R. G. savo iniciatyva atvykus į medicinos įstaigą, kraujo mėginys buvo paimtas 2024-10-06, 18.00 val., t. y. vėliau kaip po valandos (1 val. ir 49 min.) po atlikto patikrinimo alkotesteriu.
Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaiga laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko taip o (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
Prie administracinės bylos pridėta specialisto išvada Nr. T-A 5004/2024 (01) kurioje nurodyta, kad R. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau pateikti duomenys nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų. Pastebėtina, kad R. G. nuvykus į medicinos įstaigą, jo (R. G.) kraujo mėginys buvo paimtas praėjus žymiai daugiau nei valandai (po pirmo pūtimo praėjus 2 val. 14 min., po antrojo pūtimo praėjus 1 val. ir 49 min.), kas iš esmės neatitinka Taisyklių 29 punkto reikalavimų. Todėl vien tai, kad po 1 val. 49 min. atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog R. G. yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Mano, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys R. G. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus gerokai vėliau paimtą kraują. Be to, alkotesterio rodmenis patvirtina ir kiti minėti duomenys, t. y. R. G. pripažinimas jį sustabdžiusiems pareigūnams, kad vartojo alkoholį vakar vakare iki 10 valandos, o šiandien prieš 2 valandas išgėrė 1 butelį alaus „Dlight“, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kad bendraujant su vairuotoju (R. G.), nuo jo sklido alkoholio kvapas, o šis neblaivumo požymis užfiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pats R. G. pasirašytinai nesutiko, o taip pat ir vėliau proceso eigoje pateiktu paaiškinimu, kad jog R. G. iš vakaro vartojo alkoholį, taip pat vartojo keletą valandų iki jis pradėjo vairuoti transporto priemonę. Taigi, įvykio vietoje atlikta R. G. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 str. įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.
Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (LAT nutartys administracinio teisės pažeidimo / nusižengimo bylose Nr. 2AT- 39-2014, 2AT-54-489/2018). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
Visi atlikti neblaivumo tikrinimai, jų duomenų nuoseklus mažėjimas patvirtinamas teismų praktikoje taikoma moksliškai patvirtinta Vidmarko alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimo formule, pagal kurią dėl redukcijos žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, su-augusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja (eliminuojasi) vidutiniškai 0,15-0,20 promilės/val. Moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Nagrinėjamu atveju, R. G. nustatytas neblaivumas faktiškai atitinka aritmetiškai apskaičiuotą galimą alkoholio kiekio per atitinkamą laiko tarpą (1 val. 49 min.) pasišalinimą iš jo organizmo ir neduoda pagrindo abejoti pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatais, kadangi dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis dėsningai mažėja. Tačiau alkoholio koncentracija kraujyje sumažėjimui (eliminavimuisi) turi įtakos tokie faktoriai kaip suvartoto maisto kiekis, maisto vartojimo laikas, tiriamojo dinamika, sveikatos būklė.
R. G. pateikti jo atlikto neblaivumo patikrinimo dokumentų duomenys yra nuoseklūs ir patvirtinantys, kad policijos pareigūnų jo sustabdymo ir neblaivumo tikrinimo metu R. G. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti transporto priemonės.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad R. G. suspėti nuvykti per vieną valandą nuo patikrinimo alkotesteriu iki biologinės terpės (kraujo) paėmimo negalėjo, nes jam buvo būtina parvykti į namus, persirengti, laikas kelyje, atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę užsiregistruoti, gydytojui užpildyti dokumentus. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos R. G. nesutikdamas su tikrinimo atlikto policijos pareigūnų, rezultatais, turėjo pakankamai laiko laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra.
Nusižengimas R. G. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skunde nurodoma, kad R. G. yra trijų vaikų tėvas, yra išsituokęs, su juo kartu gyvena vienas nepilnametis vaikas, kuris mokosi ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini). R. G. yra darbingo amžiaus, yra dirbantis, iš gaunamų pajamų turi išlaikyti su juo gyvenantį nepilnametį vaiką, būtina išlaikyti ir kitus skyrium gyvenančius vaikus. Mano, kad išskirtinėmis negali būti laikomos aplinkybės, kad R. G. sutinka su padarytu nusižengimu ir gailisi dėl jo padarymo, o netekus teisės vairuoti, tai sukels jam nepatogumų. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, R. G. nurodė, kad nepripažįsta, kad padarė nusižengimą. Tolesnėje proceso eigoje R. G. savo poziciją iš dalies pakeitė ir teikiamame skunde jo atstovas nurodo, kad nors savo kaltės nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir nepripažino, tačiau nėra taip, kad R. G. nesigailėtų, jog iš vakaro vartojo alkoholį, taip pat vartojo keletą valandų iki jis pradėjo vairuoti transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę kitų Kelių eismo taisyklių nepažeidė, savo veiksmais niekam žalos nepadarė. Galimai neblaivumas buvo nustatytas vien dėl tos priežasties, kad prieš dvi valandas vartojo vieną skardinę alaus. Pažymėjo, kad institucijos priimtas nutarimas skundžiamas todėl, kad R. G. nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes laiko, kad jis nubaustas ne tik kad per griežtai, tačiau objektyviai nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su jo asmens medicininiu patikrinimu sveikatos įstaigoje, kai jam girtumas nenustatytas, bei dėl kokių priežasčių jis į medicinos įstaigą objektyviai negalėjo atvykti per 1 valandą, kaip tai nustato Taisyklės. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, kai nepadarytas teisės pažeidimas. Mano, kad aptartos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, kad visas šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką ir to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę. R. G. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti paskirtą administracinio poveikio priemonę švelnesne, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje administracinio poveikio priemone, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių.
Išanalizavus R. G., charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad R. G., už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2017-01-23 baustas 3 kartus. Mano, kad R. G. atstovo advokato Romano Lupeikos skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK 2024-11-15 nutarimą be pakeitimų.
Teisme pareiškėjo įgaliotas atstovas prašė nagrinėti skundą tik toje dalyje, kuri susijusi su prašymu už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, R. G. paskirti 800,00 Eur dydžio piniginę nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams. Kitų prašymų atsisakė, prašė jų nenagrinėti. Kaltę R. G. pripažįsta visiškai, gailisi. Mano, kad R. G. anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai yra nešiurkštūs, jais paskirtos nuobaudos sumokėtos. Žala niekam nebuvo padaryta. Prašė atsižvelgti į R. G. šeimyninę padėtį, kad jis išsituokęs, su juo gyvena nepilnametis sūnus, dirba. Dėl vairavimo būnant neblaiviam R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pirmą kartą.
Teisme pareiškėjas nurodė, kad pripažįsta kaltę. Penktadienį buvo vartojęs alkoholį, išgėrė vieną skardinę. Spalio 6 d. (sekmadienį) po pietų vairavo savo automobilį, nesitikėjo, kad yra neblaivus. Alkoholį vartojo iki pietų, išgėrė vieną 0,33 l buteliuką alaus „Dlight“, kurio stiprumas 2,9 proc. Nusprendė vairuoti praėjus 2-3 valandoms. Vairavo, kadangi paskambino ir turėjo nuvykti iki fermų. Sustabdytas policijos pareigūnų reido metu. Jam buvo išaiškinta, kad tyrimui dėl alkoholio turi nuvykti per valandą. Nuvyko vėliau. Kraujyje nebuvo rasta alkoholio. Kai patikrino alkotesteriu kaltės nepripažino. Teisė vairuoti yra reikalinga, kadangi augina nepilnametį, 16 m., sūnų, su kuriuo dviese gyvena vienkiemyje, kadangi yra išsituokęs. Veždavo sūnų į ugdymo įstaigą apie 2 km. Užsiima individualia veikla, dirba statybų srityje, ūkininkauja, todėl reikalinga vairuoti. Sutiktų įsirengti antialkoholinį variklio užraktą. Vairavimo stažas yra 20 m. Per 20 m. yra padaręs pažeidimų, pavyzdžiui, seniai už greičio viršijimą, dėl saugos diržo. Paskutiniu metu pažeidimų nėra padaręs. Iki šio pažeidimo nėra vairavęs neblaivus. Paskutinį kartą baustas prieš kokius 5 m. dėl traktoriaus civilinės atsakomybės draudimo. Paskirtas baudas yra sumokėjęs. Iš gyvenamosios vietos su (duomenys neskelbtini) mstl. nėra viešojo susisiekimo.
Teisme skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas dėl antialkoholinio variklio užrakto įrengimo paliko spręsti teismui.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra. Skundžiamu nutarimu yra paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vidurkis, kadangi nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatyta, kad baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės terminas nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį ir specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis bauda ir (ar) specialiosios teisės atėmimo trukmė.
Iš pirminės administracinės bylos medžiagos matyti, kad R. G. jam nustatyto girtumo nepripažino. Iš vaizdo įrašo „PSS-20241006-153322UTC+0300.mp4“ matyti, po atlikto patikrinimo R. G. nurodė, kad vartojo alkoholį vakar ir šiandien prieš 2valandas išgėrė 1 butelį alaus „Dlight“. Vaizdo įraše „PSS-20241006-161121UTC+0300.mp4“ matyti, kad R. G. nesutinka su alkotesterio parodymais. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. G. neblaivumo nustatymo akte pasirašė, kad nesutinka su tikrinimo rezultatais. Administracinio nusižengimo protokole R. G. atsisakė nuo paaiškinimo.
Skundo nagrinėjimo teisme metu išsiaiškinta, kad pareiškėjo nesutikimas su girtumu susijęs su jam abejotinu nustatytu jo neblaivumu, į gydymo įstaigą nuvyko per vėlai, tačiau ten nustatė, kad yra blaivus. Iš kitų esančių rašytinių duomenų pirminėje medžiagoje, duotų pareiškėjo parodymų teisme matyti, kad nors pareiškėjas jautėsi visiškai blaivus, pripažįsta alkotesteriu nustatytą lengvą girtumą ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
Taikant baudžiamosios teisės analogiją, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-269/2008).
Teismas daro išvadą, kad R. G. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padaryto nusižengimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad šis prisipažinimas yra nenuoširdus ir nesavanoriškas, todėl, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia.
Esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, yra pagrindas konstatuoti, kad už R. G. padarytą administracinį nusižengimą, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda ir administracinio poveikio priemonė gali būti paskirtos minimalios.
Dėl administracinio poveikio priemonės pakeitimo. Sprendžiant skundo prašymo pagrįstumą dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šios administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiu atveju nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis. Kaip numatyta ANK 31¹ straipsnio 2 dalies nuostatose, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
R. G. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų.
Galiojanti ANK 422 straipsnio 6 dalies norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdami klausimą, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.
ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad R. G. prašo ir sutinka, jog jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina neigiamas savo poelgio pasekmes, šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, gyvena vienkiemyje, užsiima individualia veikla, ūkininkauja, yra išsituokęs ir augina nepilnametį sūnų, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykti/parvykti į/iš darbą, vykdant darbines funkcijas, šeimos poreikiams tenkinti. Šioje byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas šių aptartų duomenų visumos kontekste daro išvadą, kad yra pagrindas R. G. paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Ši administracinio poveikio priemonė bus pakankama įgyvendinti ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį, nes ir pats Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas numato, jog pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, jeigu buvo paskirtas draudimas vairuoti, asmuo nustatytą laiką galės vairuoti tik transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu.
Nagrinėjamo skundo kontekste ir paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, efektyviai suvaržys R. G. teises.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Pakeisti skundžiamą 2024-11-15 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14209-2024.
Pripažinti R. G. atsakomybę lengvinančia ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
R. G. paskirti švelnesnę nuobaudą, šiuo skundžiamu nutarimu paskirtą 950,00 Eur baudą sumažinti iki minimalios – 800,00 Eur, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 (penkiolikai) mėnesių, pakeisti į administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą 1 (vienerius) metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.