Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-378-174/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
1S-378-174/2015
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00712-2008-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
K. A.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-378-174/2015
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00712-2008-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17.; 2.5.19.;2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. A. gynėjo advokato Romo Kersnausko skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeitė: nuteistojo K. A. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikino nuosprendžio dalį dėl K. A. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį K. A. išteisino, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Panaikino K. A. bausmių bendrinimą.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. A. paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir K. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-12-04 iki 2013-12-05.

2015 m. gegužės 18 d. Kretingos rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo K. A. gynėjo advokato R. Kersnausko prašymas taikyti nuteistajam K. A. 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistas BK 75 straipsnis, ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Skundžiama 2015 m. birželio 10 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas nuteistojo K. A. gynėjo prašymo netenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog K. A. buvo nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, be to, jis po nuosprendžio priėmimo padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

Skundu nuteistojo K. A. gynėjas advokatas R. Kersnauskas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį ir patenkinti nuteistojo K. A. prašymą dėl BK 75 straipsnio taikymo.

Nuteistojo K. A. gynėjo nuomone, K. A. gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas dėl šių priežasčių: 1) teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę; 2) nuteistasis šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę ir jau yra suimtas daugiau kaip metai laiko; 3) iki pat savanoriško atvykimo atlikti paskirtą bausmę jis dirbo ir iš jo atlyginimo buvo mokamas žalos atlyginimas nukentėjusiajai J. M.; 4) K. A. palaiko santykius su savo dukros mama J. Š., kuriai buvo pranešta, kur jis atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir ji taip pat mokėjo nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimą. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, K. A. dirbo ir taip prisidėjo prie dukros išlaikymo bei žalos atlyginimo. Taip pat jis dirbo, kol byla buvo nagrinėjama kasacinėje instancijoje, ir tik po to išėjo iš darbo ir iki išvykimo į laisvės atėmimo vietą buvo registruotas darbo biržoje. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. Š., kuri patvirtino, kad jau 9 metus gyvena kartu su K. A., turi dukrą, lanko jį, turi ilgalaikius pasimatymus. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad nukentėjusiajai po nuosprendžio buvo atlyginama patirta neturtinė žala.

Tačiau Kretingos rajono apylinkės teismas šių aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, jas vertino paviršutiniškai, be pagrindo neanalizavo rašytinių įrodymų, neaptarė liudytojos parodymų ir nepridėjęs prie nagrinėjamo prašymo baudžiamųjų bylų bei neištyręs jose esančių įrodymų padarė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti nuteistajam K. A. BK 75 straipsnio pakeitimų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pareiškimo nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta J. Š. nurodė aplinkybes dėl pareiškimo, kuriuo buvo prašoma iškelti baudžiamąją bylą K. A. dėl smurto šeimoje, parašymo, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir jų net neaptarė skundžiamoje nutartyje. Pastaroji liudytoja nurodė, kad ji norėjo taikytis, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji nebuvo apklausta, nes niekas jos į teismo posėdį nekvietė, nors tai, nuteistojo gynėjo nuomone, yra procesinis pažeidimas, kai nedalyvaujant nukentėjusiajam, kuriam nežinoma apie teismo posėdį, išnagrinėjama baudžiamoji byla. Taip pat neaišku, ar ikiteisminio tyrimo metu asmenys buvo įregistravę santuoką. Be to, buvo konstatuota, kad K. A. neatsiprašė ir neatlygino žalos, tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir bylos nagrinėjimo metu sumokėjo jai 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas nesivadovavo baudžiamosiose bylose esančiais rašytiniais įrodymais nagrinėdamas prašymą dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes šios bylos nebuvo pridėtos prie nagrinėjamo prašymo, todėl darytina išvada, kad teismas padarė išvadas dėl pareiškimo net netirdamas baudžiamųjų bylų medžiagos, kur nustatyta, kad K. A. atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino dalį neturtinės žalos. Tai, kad K. A. nepripažino kaltės, paaiškina Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo, be kita ko, K. A. buvo išteisintas pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant K. A. baudžiamąją bylą, galiojo BK 75 straipsnio redakcija, nenumačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalis pakeista, nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, iš jų ir sunkius, nusikaltimus. Šis įstatymo pakeitimas yra švelninantis K. A. padėtį ir turi grįžtamąją galią. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas šiuo aspektu formaliai gali būti taikomas K. A., jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo K. A. galimybes, pažymėtina, kad K. A. prieš padarydamas tyčinį sunkų nusikaltimą niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuria pasikėsinta į svarbiausias vertybes – asmens sveikatą ir seksualinio apsisprendimo laisvę, savo kaltę neigė, nukentėjusiosios neatsiprašė, civilinio ieškinio nepripažino, tačiau dalį neturtinės žalos – 2 000 Lt, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tuo tarpu nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, K. A. padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), ir turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo K. A. asmenybės pavojingumą, jo polinkį daryti nusikaltimus, nihilistinį požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias ir visuotinai priimtas elgesio ir teisės normas. Akivaizdu, kad nepaisydamas ankstesnio teistumo jis nesistengė keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o anksčiau paskirtos švelnesnės rūšies bausmės (arešto) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako, nes jis ir toliau elgėsi nusikalstamai – po 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio priėmimo vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį buvo nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu. Taigi akivaizdu, kad K. A. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad K. A. sunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į svarbiausias vertybes – asmens sveikatą ir seksualinio apsisprendimo laisvę, padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, be to, ir po to dar padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, konstatuotina, kad byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nebuvo jokio pamatuoto pagrindo, tai pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, daro išvadą, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti nuteistojo K. A. gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

netenkinti nuteistojo K. A. gynėjo advokato Romo Kersnausko skundo ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė