Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B. (L. B.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. L. B. 2022 m. sausio 6 d. vakare, Druskininkų miesto apylinkėse, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perplaukęs upę, neteisėtai, tyčia, neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat L. B. 2022 m. sausio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, Druskininkų miesto apylinkėse, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs šiuos dokumentus – žinomai suklastotą tikrą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuris yra pagamintas pagal (duomenys neskelbtini) pasų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras, yra pirminio turinio rekvizitų pakeitimų, žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) 5-ame puslapyje esantį leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuris yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) leidimų gyventi blankų reikalavimus ir jis yra netikras, yra pirminio turinio rekvizitų pakeitimų, bei žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuris yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras, vieną iš jų – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. sausio 17 d. 21.30 val., kada šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo jį pateikdamas dokumentų patikrinimą atliekantiems Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnams, kitus dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu įklijuotu leidimu gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), laikė iki 2023 m. sausio 17 d. 23.00 val., kada jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo juos pateikdamas dokumentų patikrinimą atliekantiems Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnams kaip savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiais savo veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 6 d. iš Baltarusijos atvyko į Vilnių. Iš (duomenys neskelbtini) buvo priverstas išvažiuoti, kadangi persekiojo teisėsaugos pareigūnai, buvo keliamos baudžiamosios bylos dėl kyšininkavimo, reikalaujama mokėti „duoklę“, nes buvo verslininkas (turėjo statybų verslą). Iš pradžių iš (duomenys neskelbtini) su sužadėtine ir (duomenys neskelbtini) pabėgo (duomenys neskelbtini). Sužadėtinės tėvynė (duomenys neskelbtini) mieste. Išvyko su (duomenys neskelbtini) pasu, vairuotojo pažymėjimu ir karo prievolės dokumentu. Gyvenant (duomenys neskelbtini) mieste apie pusę metų, suprato, kad ir šioje šalyje nėra saugu, todėl nusprendė išvykti į Europą. Laukė momento, kada bus galima neteisėtai pereiti valstybės sieną. Sužadėtinė su vaiku gavo (duomenys neskelbtini) vizą, todėl į Lietuvą atvyko teisėtai. Jis teisėtu būdu nesikreipė dėl dokumentų gavimo, nes bijojo, kad pasieniečiai gali grąžinti į (duomenys neskelbtini). Dar būnant (duomenys neskelbtini) mieste pažįstamas N. K. supažindino su lietuviu G. B., kuris gyvena Vilniuje, į kurio verslą (duomenys neskelbtini) jis ir N. K. investavo didelę pinigų sumą. G. B. pažadėjo jam padėti „legalizuotis“ Lietuvoje. G. B. nusiuntė savo nuotrauką, kad būtų galima padaryti dokumentus. Iš kur ir kokiu būdu jis gavo suklastotus dokumentus, nežino. G. B. jam pasakė, kad už dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pase įklijuotą (duomenys neskelbtini) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), pase įdėtą spaudą ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – jam reikės sumokėti 9 000 Eur. Pinigus pervedė kriptovaliuta. Dokumentai buvo išduoti kito asmens vardu, nes bijojo, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos gali susekti ir Lietuvoje. 2022 m. sausio 6 d. vakare pateko į Lietuvą per mišką, upę, kiek pamena, tai buvo Druskininkų apylinkės. Kai perplaukė Nemuno upę, mišku ėjo apie dvi valandas, buvo naktis. Tada išėjo į plentą ir prie įvažiavimo į Druskininkų miestą prie cerkvės jo laukė G. B., atvažiavęs senu automobiliu Nissan Patrol, pilkos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Jį nuvežė į butą Vilniuje. Norėjo iš karto kreiptis dėl prieglobsčio gavimo Lietuvoje, bet G. B. pasakė nesikreipti, nes apgyvendins nelegalių migrantų stovykloje iki 6 mėnesių, sustos verslas. G. B. jam padavė nurodytus suklastotus dokumentus. Kad dokumentai yra suklastoti, žinojo ir suprato, nes jie išduoti kito asmens vardu. Būnant Lietuvoje suklastotais dokumentais jis nesinaudojo, neprireikė. Kur gyvena G. B., nežino. Jis yra apie 45 metų amžiaus, apie 183 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, labai trumpų šviesių plaukų, beveik plikas, atpažinti galėtų ir gyvai, ir pagal nuotrauką. 2023 m. sausio 17 d. vakare, būnant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė pareigūnai, kurie paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnai žinojo, kad jis turi ir kitus suklastotus dokumentus, todėl dar važiavo į namus paimti paso. Apie pase įdėtą spaudą gali pasakyti, kad praeitų metų sausio mėnesio pradžioje susitikimo su G. B. ir jo broliu A. (pavardė ne B.) metu jie važiavo į kažkokią įstaigą, kokią – nežino, nes G. B. pasakė, kad pase reikia įdėti atvykimo spaudą. A. paėmė pasą, sakė, kad už spaudo įdėjimą reikės sumokėti 3 000 Eur (sumokėjo 500 Eur avansą). A. pasą grąžino tik po kelių savaičių, todėl jis nežino kas, kur, kokiomis aplinkybėmis į pasą įdėjo spaudą. A. yra apie 55 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, važinėja sidabrinės spalvos automobiliu VW Passat B4 , kokie valstybiniai numeriai, nežino. Atpažinti ir gyvai, ir pagal nuotrauką gali. Minėtus dokumentus laikė su savimi visus metus ir gabeno Lietuvos Respublikoje, kol buvo sulaikytas, pasą su jame įklijuotu leidimu gyventi (duomenys neskelbtini) laikė pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. sausio 17 d. 23.00 val., kada pateikė pareigūnams kaip savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą pateikė pareigūnams 2023 m. sausio 17 d. 21.30 val., kada šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas pareigūnų. Iš pradžių neprisistatė savo tikrais duomenimis ir nepateikė savo tikrų dokumentų, kurie buvo namuose, nes jo tikrasis pasas nesuteikė teisės jam būti Lietuvoje ir nenorėjo, kad jį grąžintų į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra nagrinėjimas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Jo draugė su sūnumi į Lietuvą atvažiavo 2022 m. sausio mėn. pabaigoje. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą be arešto skyrimo, nes augina (duomenys neskelbtini) sūnų, sugyventinė niekur nedirba, jis vienas išlaiko šeimą. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, neturėjo kitos išeities – tik neteisėtai patekti į Lietuvą, nes (duomenys neskelbtini) jį persekioja teisėsaugos institucijos, grėsė įkalinimas, reikėjo apsaugoti šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. sausio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. gavo nurodymą nuvykti patikrinti vieno asmens, galinčio būti (duomenys neskelbtini) esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, įtariant, kad jis Lietuvos Respublikoje gali būti neteisėtai. Ji kartu su Vilniaus oro uosto Pasienio kontrolės punkto pareigūnais nuvyko nurodytu adresu. Apie 21.30 val. prie minėto baro buvo asmuo, kuris kalbėjo rusų kalba. Priėjo prie asmens, prisistatė ir paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Asmuo prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir pateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas netinkamas, šis dokumentas nepatvirtina asmens teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje fakto. Minėtas asmuo pasakė, kad namuose turi pasą. Nuvyko į jo namus Vilniuje, asmuo padavė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įklijuota (duomenys neskelbtini) viza Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus pasą kilo įtarimas dėl jo tikrumo, todėl asmuo buvo pristatytas į Vilniaus oro uosto tarnybines patalpas detalesniam patikrinimui. Patikrinus jo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad pasas, vairuotojo pažymėjimas ir viza yra suklastoti.

4. Specialiojo liudytojo (procesinė padėtis panaikinta) A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Yra atsakingas už supaprastinto tranzito vizų išdavimą. L. B. pažįsta, susipažino prieš metus. Supažindino pusbrolis G. B. Kiek prisimena, praeitų metų sausio mėnesio pradžioje G. B. atvažiavo pas jį namus su L. B. Kiek žino, L. B. finansavo kažkokį verslą, kuriame dirbo G. B., ir jie yra draugai. Koks tai verslas, nežino. Koks L. B. teisinis statutas buvo tuo metu, nežino. Pats L. B. sakė, kad jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) turi problemų. Žino, kad jie vertėsi kriptovaliuta, turėjo platformą. Su L. B. buvo susitikęs apie 4 kartus. Du kartus buvo atvykę pas jį į namus, o kitus kartus – automobilyje. Kažkurio susitikimo metu L. B. paklausė, kaip galima gauti leidimą gyventi Lietuvoje, nes žinojo, kad jis dirba su vizomis. Jam pasakė, kad yra įmonės, kurios tuo užsiima, kad reikia kreiptis į Migraciją. Šiuo klausimu negali padėti. L. B. nėra davęs jokio paso, neklausė dėl pažįstamų pasienyje ir nėra mokėjęs jokių pinigų. G. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jis ten dirba. Su juo šiuo metu nebendrauja. Kas į L. B. pasą įdėjo atvykimo spaudą, nežino, su tuo jis nėra susijęs. Kodėl L. B. taip nurodė, negali pasakyti. Tokiais dalykais neužsiima, pažįstamų pasienyje neturi.

5. Specialiojo liudytojo (procesinė padėtis panaikinta) N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad Lietuvoje nuolat negyvena. Dažniausiai gyvena (duomenys neskelbtini). Lietuvoje turi įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra jos direktorius. L. B. pažįsta nuo vaikystės. Jau daugiau nei dvejus metus su juo prekiauja kriptovaliuta. G. B. pažįsta nuo 2021 m. kovo 2 d. G. B. papasakojo, kad turi (duomenys neskelbtini) verslą (duomenys neskelbtini), kad jam reikia investuotojo. 2021 m. L. B. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Kiek yra žinoma, (duomenys neskelbtini) negalėjo toliau gyventi, nes jam buvo keliamos baudžiamosios bylos, policijos pareigūnai reikalavo pinigų. 2021 m. spalio/lapkričio mėn. G. B. pasiūlė pasirašyti sutartį dėl investavimo į jo (duomenys neskelbtini) verslą (duomenys neskelbtini), jie sutiko. G. B. užsiminė, kad jis sužinotų, kaip L. B. teisėtu būdu būtų galima gauti politinį prieglobstį Lietuvoje. G. B. buvo sakęs, kad turi brolį A., kuris dirba (duomenys neskelbtini), todėl į jį ir kreipėsi, kad patartų dėl politinio prieglobsčio suteikimo. Kuriuo tai buvo metu, neprisimena. Toliau dėl politinio prieglobsčio suteikimo L. B. pats bendravo su G. B. 2021 m. gruodžio mėn. G. B. davė raktą nuo savo buto Vilniuje, nes pats tuo metu ilgam išvyko iš Lietuvos, manė, kad G. B. viską sutvarkys teisėtu būdu ir L. B. reikės kur nors apsistoti. Kaip, kokiu būdu L. B. pateko į Lietuvą, nežino, nes kuriam laikui buvo dingęs, neatsiliepė į skambučius. 2022 m. sausio 6 d. vakare jam paskambino G. B. ir pasakė, kad L. B. laukia Druskininkuose. 2022 m. sausio 15 d. jis grįžo į Lietuvą, susitiko su L. B. ir jis papasakojo, kad į Lietuvą pateko neteisėtai, pasakė, kad G. B. jam davė netikrus dokumentus, siūlė, kad už 60 000 Eur gali padaryti (duomenys neskelbtini) pasą. Jis labai supyko dėl to, kitą dieną susitiko su G. B. ir jo broliu A., jų paklausė, kodėl L. B. nesikreipė dėl politinio prieglobsčio. Jie paaiškino, kad šiuo metu situacija netinkama, kad (duomenys neskelbtini) galėtų prašyti politinio prieglobsčio, reikia palaukti. A. pasakė, kad pase reikalingas atvykimo spaudas, už tai A. paprašė 3 000 Eur, L. B. davė 500 Eur ir pasą. Kas, kada, kokiu būdu į pasą įdėjo spaudą, nežino. L. B. visą laiką sakė, kad reikia vykti į policiją, bet jis bijojo. Pats nesikreipė į policiją, nes nenorėjo išduoti draugo. L. B. pasakė jokiu būdu nesinaudoti pasu. Vėliau A. pradėjo skambinėti ir grasinti, kad už spaudą reikia susimokėti likusius pinigus, kad negaus leidimo gyventi Lietuvoje. L. B. visus metus nesikreipė dėl politinio prieglobsčio, nes labai bijojo. L. B. buvo suradęs teisininkus, kad jie patartų, ką daryti. Teisininkai taip pat patarė laukti, kad Lietuva tikrai gali neduoti politinio prieglobsčio, nes jis yra (duomenys neskelbtini).

6. Specialiojo liudytojo (procesinė padėtis panaikinta) G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2023 m. balandžio 12 d. yra išskridęs į (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). L. B. pažįsta, supažindino N. K.. Praeitų metų sausio mėnesio pradžioje paskambino N. K. ir paprašė nuvykti į (duomenys neskelbtini), už Druskininkų miesto, paimti jo draugą L., pavardės nežinojo, nes pats tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, nes N. K. su tuo draugu žadėjo paskolinti pinigų įmonei, kurioje dirba. Išvyko savo transporto priemone Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestelį paimti L. Nuvyko prie bažnyčios, netrukus atvyko juodos spalvos automobilis BMW, valstybinių numerių nematė, buvo tamsu, iš kurio išlipo mergina ir išmetė daiktus, kaip ji atrodė, neprisimena, kaip suprato, tai L. mergina. Ji rusų kalba pasakė „perduokite tai L.“ ir išvyko. Iš kur ji atvažiavo, nematė. Po kurio laiko atvažiavo kitas automobilis, koks – nematė, iš kurio išlipo keli žmonės, kas jie tokie – nežino, nematė, kaip jie atrodė. Po kelių sekundžių priėjo L., įsėdo į priekinę keleivio vietą, prisistatė. Žinojo, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini), N. K. sakė. Kokiu būdu ir kada jis pateko į Lietuvą, nežino, su kokiais dokumentais, taip pat nežino, su L. apie tai nekalbėjo. Koks buvo jo teisinis statutas, nežino. Jį vežė į Vilniuje esantį N. K. butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. L., kai įsėdo į automobilį, su savimi jokių daiktų neturėjo. Dar važiavo pas pusbrolį A. L. L. supažindino su pusbroliu. L. ir N. K. užsiiminėjo kriptovaliuta ir pakankamai gerai uždirbo, todėl su jais įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba, pasirašė sutartį, L. su N. K. įsipareigojo paskolinti 1 002 000 dolerių, dalį pinigų sumokėjo, likusių nemokėjo, įmonė patyrė nuostolius, jų bendravimas nutrūko. L. įskundė Valstybės saugumo departamentui, nes jam jis pasirodė įtartinas, galėjo priklausyti (duomenys neskelbtini). Su L. ir N. K. važiuodavo pas A. L.. A. L. su L. kalbėjo, kokiu būdu jam būtų galima susitvarkyti dokumentus, jis norėjo gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Jo pusbrolis dirba (duomenys neskelbtini), kuo jis ten užsiima, nežino. Jam patarė kreiptis į Migracijos tarnybą, susirasti advokatus. Su L. nekalbėjo, kokiu būdu jis pateks į Lietuvą. L. neklausė apie vietą, kur geriau pereiti valstybės sieną. Su kokiu dokumentu atvyko, nežino, bet daro prielaidą, kad su pasu, kaip ir visi žmonės. L. jam nesiuntė savo nuotraukos. Jis nedavė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Jis nežino, kodėl L. pasakė, kad jis davė (duomenys neskelbtini) pasą ir vairuotojo pažymėjimą.

7. Liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, ten pragyveno (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) prieš 6 metus susipažino su L. B. Žinojo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kompanijoje. L. B. norėjo laimėti vieną (duomenys neskelbtini) ir pareigūnams davė kyšį. Tada teisėsaugos pareigūnai sulaikė jį ir pasiūlė bendradarbiauti, pareigūnai dažnai jam skambindavo ir tada jis išvažiuodavo. Jai nesakė, ką konkrečiai jis turi daryti. Tai tęsėsi apie metus. Tada pastojo. Tuo metu L. B. nuteisė už kyšio davimą. Pareigūnai jam grasino, reikalavo duoti pinigų, priešingu atveju – iškels naujas baudžiamąsias bylas. 2021 metų vasarą jie išvyko į Baltarusiją pas jos tėvus, kur gyveno visus metus. Vieną dieną L. B. draugas N. K. pasiūlė atvykti į Lietuvą, nes turi pažįstamą G. G., kuris gali padėti įsitvirtinti. Girdėjo, kaip L. B. telefonu kalbėjo su asmeniu G. G., kad jis gali padėti patekti į Lietuvą su dokumentais. Kokiu būdu L. B. pateko į Lietuvą, ji nežino, apie tai G. G. pasakė, kad iš karto nereikia prašyti politinio prieglobsčio Lietuvoje, nes jis gali viską sutvarkyti, patikino, kad visus klausimus išspręs. Tai girdėjo, kai kalbėjo telefonu. Su kokiais dokumentais L. B. pateko į Lietuvą, nežino. 2022 m. sausio mėn. pabaigoje pati atvyko į Lietuvą, nes turėjo (duomenys neskelbtini) vizą. Kad L. B. buvo su netikrais dokumentais, sužinojo, kai jis buvo sulaikytas. Galvojo, G. G. viską sutvarkė teisėtu būdu. Jie planavo likti Lietuvoje, šiuo metu nežino, kaip viskas baigsis.

8. Liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini). Turi išduotą Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudą. Spaudai yra laikomi seife, kuris yra pas posto viršininką, jis vienas turi raktą nuo seifo. Prieš pradedant pamainą posto viršininkas paskiria darbo vietą, kurioje linijoje – išvykstančiųjų ar atvykstančiųjų transporto priemonių – reikės dirbti ir priklausomai nuo to išduoda atvykimo/išvykimo spaudą. Gavusi spaudą spaudų žurnale pasirašo, įrašo spaudo išdavimo datą, uždeda spaudo atspaudą. Baigiantis pamainai, spaudą grąžina atgal posto viršininkui ir spaudų išdavimo žurnale pasirašo, kad grąžino. Spaudą laiko darbo vietoje prie kompiuterio, ar kiti pareigūnai gali pasinaudoti jai išduotu spaudu, nežino, būna, kad išeina į kitą patalpą, spaudą palikus prie kompiuterio. Spaude esančią datą galima pakeisti persukant į priekį. Atgal atsukti negalima. Datą persukdavo į priekį tik tada, kai darbo valandos keisdavosi iš vienos dienos į kitą, po 00.00 val. Jos niekas nėra prašęs į dokumentą įdėti išvykimo spaudo, nors realiai asmuo nėra išvykęs. Ji deda išvykimo/atvykimo spaudus tik tada, kai asmuo realiai vyksta/išvyksta ir įveda tai į duomenų bazę VSATIS, prieš tai sutikrina asmenų dokumentus. Asmens vardu A. L. nepažįsta, girdi pirmą kartą. Kuriomis valandomis dirbo 2022 m. vasario 1 d., neprisimena, su kokiu spaudu ir su kokiais pareigūnais – neprisimena. Kaip (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudo „RAIGARDAS A111“ (01.02.22 72) atspaudas, nežino, negali paaiškinti, tokiais dalykais neužsiima.

9. Liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijos įvairios – asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, tikrinimas, radiacinė kontrolė, nelegalios migracijos atgrasymas. Kartais tenka dirbti ir Raigardo pasienio kontrolės punkte. Šiame poste tikrina asmenų, transporto priemonių, vykstančių/atvykstančių per valstybės sieną, dokumentus, priklausomai nuo to, į kurią liniją paskiria. Tikrinant dokumentus turi jam išduotą Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudą. Spaudai yra laikomi seife, kuris yra pas posto pamainos vyresnįjį, jis vienas turi raktą nuo seifo. Prieš pradedant pamainą posto pamainos vyresnysis paskiria darbo vietą, kurioje linijoje – išvykstančiųjų ar atvykstančiųjų transporto priemonių – reikės dirbti ir priklausomai nuo to išduoda atvykimo/išvykimo spaudą. Gavęs spaudą spaudų žurnale pasirašo, kad gavo spaudą, įrašo spaudo išdavimo datą, uždeda spaudo atspaudą. Baigiantis pamainai, spaudą grąžina atgal posto pamainos vyresniajam ir spaudų išdavimo žurnale pasirašo, kad grąžino. Jam priskirtu spaudu kiti pareigūnai nesinaudoja, pamainos metu kiekvienas turi savo spaudą. Pamainos metu spaudą laiko prie savęs. Spaude esančią datą galima pakeisti persukant į priekį. Ar galima sukti atgal, nežino. Datą persukdavo į priekį tik tada, kai darbo valandos keisdavosi iš vienos dienos į kitą, po 00.00 val. Jo niekas nėra prašęs į dokumentą įdėti išvykimo spaudo, nors realiai asmuo nėra išvykęs. Jis deda išvykimo/atvykimo spaudus tik tada, kai asmuo realiai vyksta/išvyksta ir įveda tai į duomenų bazę VSATIS, prieš tai sutikrina asmenų dokumentus. Asmens vardu A. L. nepažįsta, girdi pirmą kartą. Kuriomis valandomis dirbo 2022 m. vasario 1 d., neprisimena, su kokiu spaudu ir su kokiais pareigūnais, taip pat neprisimena. Kaip (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudo „RAIGARDAS A111“ (01.02.22 72) atspaudas, nežino, negali paaiškinti. Tą dieną minėtu spaudu naudojosi ir kiti pareigūnai.

10. Liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad iki šių metų dirbo (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijos buvo įvairios – asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, tikrinimas, nelegalios migracijos atgrasymas. Kartais jį paskirdavo dirbti Raigardo pasienio kontrolės punkte, tikrindavo asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, dokumentus. Jis turėjo išvykimo ir atvykimo spaudus, koks spaudas buvo reikalingas, priklausydavo nuo to, kur paskirdavo dirbti, į kokią liniją. Spaudą prieš kiekvieną pamainą išduodavo pamainos vyresnysis. Spaudai buvo laikomi seife, kuris rakinamas, raktą turi tik pamainos vyresnysis. Gavęs valstybės sienos kirtimo spaudą spaudų žurnale pasirašydavo, kad gavo spaudą ir uždėdavo spaudo atspaudą. Kiekvieną kartą spaudai yra su skirtingais numeriais, neturėjo vieno priskirto spaudo. Baigiantis pamainai, spaudą grąžindavo atgal pamainos vyresniajam ir spaudų išdavimo žurnale pasirašydavo, kad grąžino. Jam priskirtu spaudu kiti pareigūnai nesinaudodavo. Pamainos metu spaudą laikė prie savęs. Spaude esančią datą galima pakeisti persukant į priekį. Ar galima sukti atgal, nežino. Gaunant spaudą data būdavo jau nustatyta. Jo niekas nėra prašęs į kažkokį dokumentą įdėti išvykimo spaudo, nors realiai asmuo nėra išvykęs. Jis deda išvykimo/atvykimo spaudus tik tada, kai asmuo realiai vyksta/išvyksta ir įveda tai į duomenų bazę VSATIS, prieš tai sutikrina asmens dokumentus. Asmenų vardu A. L. ir G. B. nepažįsta, girdi pirmą kartą. Kuriomis valandomis dirbo 2022 m. vasario 1 d., neprisimena, su kokiu spaudu ir su kokiais pareigūnais, taip pat neprisimena. Kaip (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini)atsirado Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudo „RAIGARDAS A111“ (01.02.22 72) atspaudas nežino, negali paaiškinti. Kiti asmenys taip pat nėra prašę to daryti.

11. Liudytojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Funkcijos įvairios – asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, tikrinimas, nelegalios migracijos atgrasymas. Raigardo pasienio kontrolės punkte dirba apie 2 metus, ten reikia tikrinti asmenų, transporto priemonių, vykstančių/atvykstančių per valstybės sieną, dokumentus, priklausomai, į kurią liniją paskiria. Tikrinant dokumentus turi Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudą. Spaudai yra laikomi seife pas posto viršininką, jis vienas turi raktą. Prieš pradedant pamainą posto viršininkas paskiria darbo vietą, kurioje linijoje – išvykstančiųjų ar atvykstančiųjų transporto priemonių – reikės dirbti ir išduoda atvykimo/išvykimo spaudą. Tada spaudų žurnale pasirašo, kad gavo spaudą, uždeda spaudo atspaudą. Kiekvieną kartą spaudai yra su skirtingais numeriais, jis neturi jam vieno priskirto spaudo. Baigiantis pamainai, spaudą grąžina atgal posto viršininkui ir spaudų išdavimo žurnale pasirašo, kad grąžino. Jam priskirtu spaudu kiti pareigūnai nesinaudoja, pamainos metu kiekvienas turi savo. Pamainos metu spaudą laiko prie savęs. Spaude esančią datą galima pakeisti persukant į priekį. Ar galima sukti atgal, nežino. Kai darbo valandos keisdavosi iš vienos dienos į kitą, jis pakeisdavo datą, persukdamas į priekį. Jo niekas nėra prašęs į kažkokį dokumentą įdėti išvykimo spaudo, nors realiai asmuo nėra išvykęs. Jis deda išvykimo/atvykimo spaudus tik tada, kai asmuo realiai vyksta/išvyksta, ir įveda tai į duomenų bazę VSATIS, prieš tai sutikrina asmens dokumentus. Asmens vardu A. L. nepažįsta, girdi pirmą kartą. Kuriomis valandomis dirbo 2022 m. vasario 1 d., neprisimena, su kokiu spaudu ir su kokiais pareigūnais, taip pat neprisimena. Kaip (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudo „RAIGARDAS A111“ (01.02.22 72) atspaudas nežino, negali paaiškinti. Kiti asmenys nėra prašę to daryti.

12. Liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini). Funkcijos buvo įvairios - ir vaizdo sistemų stebėjimo operatorius, budėtojas, mobilus patrulis, pasienio kontrolė, kiekvieną kartą prieš pradedant darbą funkcijos skirdavosi. Dirbo pamaininį darbą. Kai dirbdavo Raigardo pasienio kontrolės punkte, tikrindavo asmenų, transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, dokumentus, jis turėjo išvykimo ir atvykimo spaudus, koks spaudas, priklausydavo nuo to, kur paskirdavo dirbti. Spaudai yra sudėti seife, kuris yra rakinamas. Atvykus į darbą, prieš keičiantis pamainai, pamainos viršininkas atrakindavo seifą ir jis bei kiti pareigūnai paimdavo spaudus, vieno jam priskirto spaudo jis neturėjo, kiekvieną kartą spaudai būdavo su skirtingais numeriais, kurių neprisimena. Paimant spaudą spaudų išdavimo žurnale pažymėdavo, kokį spaudą paėmė, ir pasirašydavo, uždėdavo spaudo atspaudą ant žurnalo lapo. Spaudą laikydavo budelėje ant stalo. Baigiantis pamainai, spaudą padėdavo atgal į seifą ir vėl spaudų išdavimo žurnale pasirašydavo, kad grąžino. Jam priskirtu spaudu kiti pareigūnai nesinaudojo, kiekvienas turėjo savo. Spaude esančią datą galima pakeisti persukant į priekį. Kai jo darbo valandos keisdavosi iš vienos dienos į kitą, jis pakeisdavo datą, persukdamas į priekį, padarant ją teisinga. Bet dažniausiai to nereikėdavo daryti, spaude esanti data būdavo jau nustatyta tokia, kokia yra. Jo niekas nėra prašęs į kažkokį dokumentą įdėti išvykimo spaudo, nors realiai asmuo nėra išvykęs. Dėdavo išvykimo/atvykimo spaudus tik tada, kai asmuo realiai vyksta/išvyksta ir įvesdavo tai į duomenų bazę VSATIS. Asmens vardu A. L. nepažįsta, tokį asmenį girdi pirmą kartą. Kuriomis valandomis dirbo 2022 m. vasario 1 d., neprisimena, su kokiu spaudu ir su kokiais pareigūnais, taip pat neprisimena. Kaip (duomenys neskelbtini) pase Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudo „RAIGARDAS A111“ (01.02.22 72) atspaudas, nežino, negali paaiškinti. Kiti asmenys neprašė to daryti ir nesupranta, kam tai reikėtų daryti.

13. 2023 m. sausio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad L. B. iš veido bruožų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 1, kaip G. B., kuris jį paėmė nuo valstybės sienos ir vežė į Vilniuje esantį butą, davė suklastotus dokumentus.

14. 2023 m. sausio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad L. B. iš veido bruožų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3, kaip A. L., kuris paėmė iš jo suklastotą pasą ir grąžino po poros savaičių su jame įdėtu atvykimo spaudu.

15. 2023 m. vasario 2 d. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 109KTS-1, iš kurios matyti, kad pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas pagal (duomenys neskelbtini) pasų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras, yra pirminio turinio rekvizitų pakeitimų. Pakeitimai daryti išardant knygelę, pašalinant duomenų 31-ojo puslapio popieriaus viršutinį sluoksnį su duomenimis ir vietoje pašalintos popieriaus dalies priklijuojant popieriaus lapą su spalviniu rašaliniu spausdintuvu išspausdintu foniniu apsauginiu tinkleliu, asmens nuotraukomis, rekvizitais ir rekvizitų papildymais bei imituojant optiškai kintančius ornamentus. Paso knygelė buvo dar kartą susiųsta ir užklijuotas viršelis. Duomenys, esantys (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) 31-ame puslapyje, nėra pirminiai. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, 5-ame puslapyje esantis leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) leidimų gyventi blankų reikalavimus ir jis yra netikras. Yra pirminio turinio rekvizitų pakeitimų. Pakeitimai padaryti skutimo – trynimo būdu, mechaniškai pašalinant pirminį leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) įklijos numerį ir vietoje pašalinto numerio atspaustas pasikartojantis numeris „(duomenys neskelbtini)“. Pagal mechaninius popieriaus pažeidimus ir pirminio įrašo dažo likučius galima daryti išvadą, kad pirminis įrašas, t. y. įklijos numeris, buvo besikartojantis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, pakeitimas atliktas dėl pirminio numerio netinkamo išsidėstymo, netinkamo spaudos būdo ir dažų savybių švytėti UV365 nm spinduliuose nebuvimo. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, 4-ame puslapyje esantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudo „RAIGARDAS A111“ (01.02.22 72) atspaudas yra atliktas tikru Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo datos spaudu „RAIGARDAS A111“ ir jis yra tikras. Pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra.

16. 2023 m. vasario 21 d. telefono apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas XIAOMI 11 T PRO 2107113SG, IMEI (duomenys neskelbtini), paimtas L. B. asmens kratos metu, ir apžiūros metu „Telegram“ programoje rastas susirašinėjimas su G. G., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 14 d. L. G. G. G. klausė „Kokiu paros metu įvyks perėjimas?; pamainos keitimosi metu ar ne?; kas kartu „čiuožia“? SPB, pasieniečiai, lietuviai?; Kiek kilometrų eiti ar važiuoti palei Lietuvos pusę norint išlįsti iš pasienio zonos?; jeigu iškris sniegas, kas bus dėl pėdsakų?; kaip su baltarusiais, kas iš jų kartu „čiuožia“?; O., pasienio specialiosios pajėgos žino, ar nežino?“.

17. 2023 m. kovo 24 d. VSAT Druskininkų pasienio užkardos vado pateikti 2022 m. vasario 1 d. spaudų registracijos knygos įrašai, Raigardo pasienio kontrolės punkto pamainos darbo planų ir pasienio tikrinimo posto žiniaraščių kopijos, iš kurių matyti, kad 2022 m. vasario 1 d. Druskininkų pasienio užkardoje Raigardo pasienio kontrolės punkte dirbo ir galimai nurodytu atspaudu „RAIGARDAS A111“ naudojosi pareigūnai M. V., A. K., L. G., P. P. ir L. P..

18. 2023 m. kovo 30 d. telefono apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S21, IMEI(duomenys neskelbtini), pateiktas N. K., ir apžiūros metu „Whatsapp“ programoje rastas 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugsėjo 15 d. susirašinėjimas su asmeniu „G. brolis A.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. N. K. siuntė įspėjimą A. L. („G. brolis A.“), kad visą turimą informaciją apie jį išsiųs žiniasklaidai, rašė apie tai, kad G. B. 2021 m. gegužės mėn. papasakojo apie mirštantį verslą (duomenys neskelbtini), kad jis įkalbėjo investuoti į įmonę, G. G. puikavosi, kad anksčiau tarnavo „organuose“, o jo brolis A. iki šiol tarnauja (duomenys neskelbtini), kad jie padėjo su vizomis ir už tai paprašė pinigų problemai išspręsti, G. G. pasiūlė pagalbą pargabenti L. į Lietuvą ir padėti gauti politinį prieglobstį, už ką paprašė 14 000 Eur, kad pinigai buvo pervesti kriptovaliuta. Taip pat minima, kad 2022 m. sausio 6 G. G. organizavo L. perėjimą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą, kad jį pasitiko Druskininkų mieste savo automobiliu, kad laivo finansavimas vyko su G. pagalba, buvo pervesta 137 000 dolerių, smuko bitkoino kaina, pinigai tirpo G. G. pradėjo grasinti, pavirto turto prievartautoju, tada ir A. atvirai skambino ir reikalavo pinigų už antspaudą pase, grasino, kad žino, kad padavę dokumentus Migracijai dėl leidimo gyventi gavimo ir kad visi nukentės dėl dokumentų, jei neduos jam pinigų. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 30 d. buvo susirašinėjama apie pinigų sumą, nurodomas bankas, kur pervesti pinigus. 2022 m. liepos 20 d. A. L. („G. brolis A.“) rašė apie tai, kad jis pataria viską grąžinti gerąja prasme, priešingu atveju, visi skris su nuolatine gyvenamąja vieta, studijomis, kad jis žino, jog yra pratęsta viza ir atiduoti dokumentai dėl nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kad jis turi vieną bendrą bazę ir visi žingsniai yra žinomi.

19. 2023 m. rugsėjo 14 d. VSAT Migracijos valdybos tyrimų skyriaus tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečio L. B. teisinis statusas yra prieglobsčio prašytojas, minėtas asmuo 2023 m. sausio 19 d. pateikė prieglobsčio prašymą ir šiuo metu nėra priimti jokie sprendimai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

20. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

21. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas <...> žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

22. L. B. pagal BK 291 straipsnio 1 dalį kaltinimai pareikšti dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo (baudžiamojo įsakymo 1 punktas), pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kaltinimai pareikšti dėl žinomai suklastoto ir žinomai netikrų dokumentų įgijimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo (baudžiamojo įsakymo 2 punktas).

23. Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, specialiųjų liudytojų N. K., G. B., liudytojos K. K. duotais parodymais, telefonų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kitais rašytiniais byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

24. Teismas, ištyręs įrodymų visumą, taip pat pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens įgijo šiuos dokumentus – žinomai suklastotą tikrą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), žinomai netikrą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė su savimi ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje bei panaudojo, jį pateikdamas dokumentų patikrinimą atliekantiems pareigūnams, kitus dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – laikė gyvenamojoje vietoje ir panaudojo, juos pateikdamas dokumentų patikrinimą atliekantiems pareigūnams, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jo paties prisipažinimu, specialiųjų liudytojų ir liudytojų apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, telefonų apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

25. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo (žinojo, kad tai daro neturėdamas jokio teisėto pagrindo, kad jo turimi (duomenys neskelbtini) dokumentai jam nesuteikia teisės būti Lietuvos Respublikoje, kirto sieną perplaukdamas upę, vėliau ėjo mišku, pareigūnams prisistatinėjo kito asmens vardu, buvo įgijęs suklastotą ir netikrus dokumentus), suklastoto ir netikrų dokumentų įgijimo, laikymo, gabenimo bei panaudojimo aplinkybes (dokumentai buvo pagaminti kito asmens vardu, tam siuntė savo nuotrauką, už tai atsiskaitinėjo, žinojo ir suprato, kad jie yra suklastoti/netikri, nenorėjo būti identifikuotas), teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei disponavo suklastotu bei netikrais dokumentais ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

26. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

27. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 291 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti L. B. 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, skirti 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti L. B. 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. B. galutinę bausmę – 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

28. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

29. L. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. L. B. taip pat padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. L. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo bausmės dydį sumažinti ir išdėstyti baudos mokėjimą dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.

30. Spręsdamas dėl kaltinamajam L. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis tyčia padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos baigtos. L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šias veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. L. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, jo paties teigimu, teistas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra išsiskyręs, nedirbantis (bylos duomenimis, prekiauja kriptovaliutomis), su sugyventine augina vieną (duomenys neskelbtini) vaiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, skiriant prokurorės siūlomą turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 150 MGL (7 500 Eur). Vis dėlto, teismas nesutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nes, teismo vertinimu, taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime esanti pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės teismo nesaisto.

31. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

32. Viena iš būtinų BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų yra tai, kad nusikaltimą padaręs asmuo pats savo noru turi atvykti į valstybės instituciją ar pats savanoriškai pranešti apie nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis L. B. savo noru neatvyko ir pats nepranešė apie savo nusikalstamas veikas, priešingai – pareigūnų buvo sulaikytas, kai pateikė netikrą ir suklastotus dokumentus, pareigūnai vyko tikrinti šio asmens, turėdami informaciją, kad jis Lietuvos Respublikoje galimai yra neteisėtai. Taigi, pareiškime nepagrįstai prašoma, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, skirti kaltinamajam švelnesnės rūšies bausmę nei numatyta BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nes dėl minėtos būtinosios sąlygos nebuvimo BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas šiuo atveju yra negalimas.

33. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Pagal teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-222/2020).

34. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui turi būti nustatytos ne mažiau kaip dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus arba sąlygas: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir 2) nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar padėjo išaiškinti veikoje dalyvavusius asmenis. Akivaizdu, kad pirma šioje įstatymo normoje nurodyta sąlyga yra pagrindinė ir būtina, o kitos trys yra alternatyvios ir susijusios su viena pagrindine. Taigi esant vienai pagrindinei sąlygai, t. y. kaltininko prisipažinimui dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios lengvinančios aplinkybės skaidymas į tris atskiras yra nepagrįstas, todėl, net nustačius kelias minėtas papildomas alternatyvias sąlygas, jos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti traktuojamos kaip atskiros atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta viena L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo šias nusikalstamas veikas išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, jų, be kita ko, pareiškime nenurodo ir prokurorė. Taigi, jau vien dėl to, kad yra nustatyta tik viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas nėra galimas, net jei ir būtų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos aplinkybės, kas šiuo atveju taip pat nenustatyta.

35. Prokurorė pareiškime nurodo kaltinamajam švelnesnę bausmę skirti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis L. B. kartu su savo sugyventine K. K. augina (duomenys neskelbtini) vaiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad L. B. atliekant teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę realiai nebūtų kam jo prižiūrėti, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, o sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis. Kaip matyti iš kaltinamojo L. B. ir liudytojos K. K. duotų parodymų, pastaroji Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, jie į Lietuvą atvyko atskirai, su (duomenys neskelbtini) vaiku atvyko būtent K. K., kas reiškia, kad ji gali juo pasirūpinti ir tai daro. Aplinkybė, kad L. B. išlaiko šeimą finansiškai, nėra pagrindas konstatuoti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos egzistavimą.

36. Taigi, nesant teisinio ir faktinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus švelniausią sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – arešto bausmę. Teismo vertinimu, mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį – 30 parų – arešto terminas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo charakteristikai.

37. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o jo neatidėdamas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 8 dalis). Vis tik bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Duomenų, kad L. B. būtų teistas arešto bausme, nėra, nepaisant to, teismas nelaiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. L. B., būdamas kitos valstybės pilietis, aktyviais veiksmais siekė įgyti suklastotus dokumentus tam, kad galėtų neteisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje (liudytoja K. K. nurodė, kad jie su L. B. ketino likti Lietuvoje), įgijo net tris tokius dokumentus, vienas iš jų – asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas), ir jais disponavo, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, Lietuvos Respublikoje gyveno daugiau nei metus, į jokias valstybės institucijas nesikreipė, Lietuvos Respublikoje nedirba, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, kol kas dėl šio prašymo jokie sprendimai nepriimti. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, teismas vertina, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik L. B. realiai atliktus arešto bausmę.

38. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, įvertinus teismo baudžiamojo įsakymo 30 punkte nurodytas aplinkybes, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. B. skirtina 30 parų arešto ir 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, L. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir L. B. skirtina galutinė 20 parų arešto bausmė ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

39. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

40. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

41. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį (šiuo metu Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirba, pajamas gauna iš prekybos kriptovaliutomis, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, išlaiko šeimą), prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, skirtinos baudos dydį, tai, kad jis turės atlikti arešto bausmę, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Kiti klausimai

42. L. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos, o iš kaltinamojo paimti asmens dokumentai – (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad L. B. yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir šiuo metu jo prašymas yra nagrinėjamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriuje, perduotini jo prašymą nagrinėjančiai įstaigai.

43. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 17 d. 21.30 val. iki 2023 m. sausio 19 d. 14.21 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

44. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu perduoti saugoti VSAT Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui, vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotini VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui kaip metodinė priemonė specialistų tarnybinėje veikloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. (L. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

L. B. (L. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. B. (L. B.) skirti subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. B. (L. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. B. (L. B.) laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 17 d. 21.30 val. iki 2023 m. sausio 19 d. 14.21 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

L. B. (L. B.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) , paimtus iš L. B. (L. B.), perduoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-2996-1201/2023), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 663 60132. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.