Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 10 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 3 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.00 val., iki 2022 m. spalio 10 d., 12.00 val., turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu nenustatytu daiktu išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidine spyna rakinamo kambario duris bei iš sekcijoje stovėjusios dėžutės pagrobė nukentėjusiajai S. J. priklausančią auksinę apyrankę ant rankos, kurios vertė 100 eurų, auksinius auskarus su akmenėliais baltos spalvos, kurių vertė 120 eurų, auksinį pakabuką kvadrato formos, kurio vertė 140 eurų, tuo nukentėjusiajai S. J. padarydamas 360 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad po įvykio neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau kartais lankosi pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Iki įvykio nuolat gyveno šiuo adresu, tačiau po to jam mama pasakė arba gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, arba į namus daugiau nebegrįš. Jis nusprendė gydytis. 2022 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., būdamas vienas namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia iš mamos kambario pavogė jos auksinius dirbinius. Mamos kambario durys buvo užrakintos vidine spyna. Jis plaktuku daužė per spyną, tačiau spyną tik apgadino, o kambario durys neatsidarė, todėl koja kelis kartus spyrė per apatinę medinių durų dalį ir durų apačioje išlūžo medinės lentelės, atsivėrė ertmė, pro kurią pateko į mamos kambarį. Tiksliai nežinojo, kad mama gali turėti auksinių dirbinių, tačiau norėjo pasižiūrėti. Kambaryje esančioje sekcijoje pamatė dėžutę, kurią atidaręs pamatė gulintį auksą. Iš dėžutės paėmė auksinę grandinėlę ant rankos, du vienetus auksinių auskarų ir auksinį pakabuką. Paėmęs auksinius dirbinius, iš karto išėjo iš buto, ar raktu užrakino pagrindines buto įėjimo duris, neprisimena, nors raktą ir turėjo. Iš karto nuėjo į parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esantį lombardą ir visus iš mamos pavogtus aukso dirbinius užstatė vienam mėnesiui. Už auksą gavo 120 eurų. Gautą kvituką iš lombardo kažkur pametė. Pinigų jam reikėjo ir juos išleido narkotinėms medžiagoms. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. spalio 10 d., apie 13.00 val., jam paskambino teta ir paklausė, ar jis pavogė mamos auksą, jis prisipažino, kad pavogė. Mamai pasakė, kad auksą užstatė į lombardą, nurodė, į kurį lombardą nunešė. Dėl savo poelgio labai gailisi, tuo metu nežinojo, iš kur jam gauti pinigų narkotinėms medžiagoms. Padarytos turtinės žalos mamai šiuo metu atlyginti negalėtų. Galėtų gal po mėnesio ar kelių, nes gauna bedarbio pašalpą, kurios dydis 120 eurų.

Nukentėjusioji S. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji gyvena kartu su savo sūnumi A. J.. Ji gyvena viename kambaryje, o sūnus gyvena kitame kambaryje. Jos sūnus yra narkomanas, todėl ji savo kambarį rakina ir jis laisvai pas ją į kambarį, kuriame gyvena, patekti negali. Įėjimo į butą durų iš laiptinės raktą sūnus turi. Nuo jos kambario, kuriame ji gyvena, sūnus rakto neturi. 2022 m. spalio 9 d., apie 15.00 val., sūnus jos paprašė 30 eurų. Ji jam davė 25 eurus. Apie 17.00 val. ji išvažiavo iš namų. Savo kambario duris ji užrakino. Kai išvažiavo iš namų, sūnaus namuose nebuvo. Išeidama ji taip pat užrakino ir pagrindines duris į laiptinę. Apie 19.00 val. sūnus pradėjo rašyti sms žinutes ir prašyti pinigų. Kadangi jos nebuvo namuose, todėl jam pinigų nedavė. 2022 m. spalio 10 d., apie 12.00 val., grįžusi namo pastebėjo, kad pagrindinės durys iš laiptinės yra atrakintos. Ant jų jokių laužimosi žymių nesimatė. Įėjusi į butą, pastebėjo, kad yra išlaužta jos kambario medinių durų apatinė dalis ir jose buvo skylė. Taip pat buvo sugadinta durų spyna. Ji suprato, kad sūnus iš jos kambario galėjo kažką pavogti. Patekusi į kambarį, pastebėjo, kad sekcijoje esanti dėžutė, kurioje ji laikė auksinę apyrankę ant rankos, kurios kaina 100 eurų, auksinius auskarus su akmenėliais baltos spalvos, kurių kaina 120 eurų, auksinį pakabuką kvadrato formos, kurio viduryje yra rožės forma, kurio kaina 140 eurų, yra tuščia. Ji šią dėžutę paėmė į savo rankas, ją apžiūrėjo ir, paėmusi dangtelį, dėžutę uždarė. Aukso dirbinius galėjo pavogti tik jos sūnus A. J. narkotinių medžiagų įsigijimui, kadangi nuo įėjimo durų į butą niekas daugiau raktų neturi, tik ji ir sūnus. 2022 m. lapkričio 24 d. policijos komisariate ji atpažino savo aukso dirbinius, t. y. auksinę grandinėlę ant rankos, auksinius auskarus ir auksinį pakabuką, kuriuos jos sūnus A. J. pavogė ir pridavė į lombardą. Jos aukso dirbiniai policijos įstaigoje jai buvo grąžinti, todėl turtinė žala dėl jų vagystės jai nepadaryta. Savo kambario išlaužtas duris pataisė savo jėgomis, dėl durų sugadinimo pretenzijų neturi, turtinė žala dėl jų jai nepadaryta. Ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš. Su sūnumi taikytis nenori, nori, kad dėl vagystės jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

2022 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimo į laiptinę durys metalinės, atsidarančios kodine spyna. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto durys yra metalinės. Išorinė durų dalis nėra fiziškai pažeista. Įėjus į butą, matomas koridorius, tiesiai yra medinės durys, kurių apačioje yra išdaužta skylė, prie kurios yra medžio nuolaužos. Durų spyna apgadinta. Tiesiai priešais duris prie sienos stovi sekcija, kurios atviroje lentynoje yra sudėti įvairūs daiktai. Dešinėje lentynos pusėje yra šviesios spalvos indas, kuris užsidengia dangteliu.

Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji nuo 2021 metų kovo mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini) lombarde, adresu (duomenys neskelbtini). Lombardas įsikūręs (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 10 d. į lombardą atėjo jai iš matymo pažįstamas A. J., kuris lombarde vienam mėnesiui, t. y. iki 2022 m. lapkričio 10 d. užstatė aukso dirbinius, o būtent 2 vnt. auksinius auskarus, 1 vnt. auksinį pakabuką ir 1 vnt. auksinę apyrankę (grandinėlę) ant rankos. Pažymi, kad visada, kai žmonės atneša kažkokius daiktus į lombardą užstatyti arba parduoti, iš jų prašomas asmens tapatybės dokumentas. Taip pat ir šį kartą A. J. pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, kiek prisimena, asmens tapatybės kortelę, ir tarp lombardo bei A. J. buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią A. J. buvo išmokėta 120 eurų grynaisiais. Pasirašant sutartį su klientu, jis pasirašytinai yra įspėjamas, kad jeigu priduotas daiktas yra vogtas ir lombardas yra priverstas pateikti šį daiktą nusikalstamai veikai tirti, o užstatęs asmuo negrąžina paskolos ir priskaičiuotų palūkanų, lombardas šį ginčą perduoda spręsti teismui. A. J. taip pat pasirašytinai apie tai buvo įspėtas. A. J. jai yra iš matymo pažįstamas, nes šiais metais į lombardą jis jau kreipėsi kelis kartus. Taip pat užstatinėdavo aukso dirbinius. Vėliau į lombardą kreipdavosi jo mama ir aukso dirbinius išpirkdavo. 2022 m. spalio 25 d. į lombardą buvo atvykusi tyrėja, kuriai pagal reikalavimą laisvanoriškai prie atliekamo ikiteisminio tyrimo buvo pateikti 2022 m. spalio 10 d. A. J. lombarde užstatyti aukso dirbiniai. Lombardo direktorius apie įvykį yra informuotas. Iš kur pas A. J. buvo šie aukso dirbiniai ir kieno jie buvo, ji nežino. Ji tiesiog atlieka savo darbą, jei atneša daiktą, jį priima, išmoka pinigus. Klausti žmonių, iš kur pas juos į lombardą atnešti daiktai, į jos pareigas neįeina.

2022 m. spalio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja S. K. pateikė reikalaujamus auksinius dirbinius, t. y. auksinę apyrankę (grandinėlę), 2 vnt. auksinius auskarus, 1 vnt. auksinį pakabuką, kuriuos 2022 m. spalio 10 d. į lombardą, adresu (duomenys neskelbtini) atnešė ir vienam mėnesiui užstatė A. J..

2022 m. lapkričio 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti liudytojos S. K. pateikti aukso dirbiniai.

2022 m. lapkričio 24 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. J. parodė, kad iš jai atpažinimui pateiktų dviejų auksinių apyrankių (grandinėlių) atpažįsta auksinę apyrankę (grandinėlę) pažymėtą, Nr. 1, kurią laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.00 val., iki 2022 m. spalio 10 d., 12.00 val., išlaužus jos kambario, adresu (duomenys neskelbtini), duris iš sekcijoje stovėjusios dėžutės pagrobė jos sūnus A. J.. Atpažįsta pagal aukso spalvą, pagal narelių formą. Atpažįsta tvirtai ir nenuginčijamai.

2022 m. lapkričio 24 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. J. parodė, kad iš jai atpažinimui pateiktų dviejų porų auksinių auskarų atpažįsta auksinius auskarus, pažymėtus, Nr. 2, kuriuos laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.00 val., iki 2022 m. spalio 10 d., 12.00 val., išlaužus jos kambario, adresu (duomenys neskelbtini), duris iš sekcijoje stovėjusios dėžutės pagrobė jos sūnus A. J.. Atpažįsta pagal auskarų dydį, formą, pagal akučių spalvą. Atpažįsta tvirtai ir nenuginčijamai.?

2022 m. lapkričio 24 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. J. parodė, kad iš jai atpažinimui pateiktų dviejų auksinių pakabukų atpažįsta auksinį pakabuką, pažymėtą, Nr. 1 , kurį laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.00 val. iki 2022 m. spalio 10 d., 12.00 val., išlaužus jos kambario, adresu (duomenys neskelbtini), duris iš sekcijoje stovėjusios dėžutės pagrobė jos sūnus A. J.. Atpažįsta pagal pakabuko dydį, formą, spalvą, pakabuko viduje esančią rožę. Atpažįsta tvirtai ir nenuginčijamai.

2022 m. lapkričio 24 d. pakvitavime užfiksuota, kad nukentėjusiajai S. J. grąžinti aukso dirbiniai, t. y. auksinė apyrankė (grandinėlė), 2 vnt. auksiniai auskarai, 1 vnt. auksinis pakabukas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina ištyrus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad 2022 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., būdamas vienas namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia iš mamos kambario pavogė jos auksinius dirbinius. Mamos kambario durys buvo užrakintos vidine spyna. Jis plaktuku daužė per spyną, tačiau spyną tik apgadino, o kambario durys neatsidarė, todėl koja kelis kartus spyrė per apatinę medinių durų dalį ir durų apačioje išlūžo medinės lentelės, atsivėrė ertmė, pro kurią pateko į mamos kambarį. Kambaryje esančioje sekcijoje pamatė dėžutę, kurią atidaręs pamatė gulintį auksą. Iš dėžutės paėmė auksinę grandinėlę ant rankos, du vienetus auksinių auskarų ir auksinį pakabuką. Paėmęs auksinius dirbinius, iš karto išėjo iš buto, nuėjo į parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantį lombardą ir visus iš mamos pavogtus aukso dirbinius užstatė vienam mėnesiui. Tai, kad A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė nurodytą svetimą turtą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios S. J. ir liudytojos S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, daiktų atpažinimo protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J., laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 9 d., 17.00 val., iki 2022 m. spalio 10 d., 12.00 val., turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, tyrimo metu nenustatytu daiktu išlaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidine spyna rakinamo kambario duris bei iš sekcijoje stovėjusios dėžutės pagrobė nukentėjusiajai S. J. priklausančią auksinę apyrankę ant rankos, kurios vertė 100 eurų, auksinius auskarus su akmenėliais baltos spalvos, kurių vertė 120 eurų, auksinį pakabuką kvadrato formos, kurio vertė 140 eurų, tuo nukentėjusiajai S. J. padarydamas 360 eurų turtinę žalą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kadangi A. J. svetimą turtą pagrobė įsibraudamas į užrakintą patalpą, darytina išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą, nukentėjusioji 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusioji nurodė, kad pavogti daiktai jai buvo grąžinti, o išlaužtas duris pataisė savo jėgomis, todėl turtinė žala jai nepadaryta, tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei iš savanaudiškų paskatų), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, tačiau po jos padarymo pagrobti daiktai buvo rasti ir grąžinti savininkui, todėl reali turtinė žala nebuvo padaryta), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvoje teistas 10 kartų, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat teistas už vagystes (duomenys neskelbtini), daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paties teigimu turintis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. J. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant lygų arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., asmens (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. J. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti A. J., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.