Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas J. Z. prašymas leisti jam pasimatyti su artimaisiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje J. Z. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p. ir 9 p. Proceso metu, kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas pratęstas iki 2016 m. sausio 30 d.

Kaltinamasis J. Z., Kauno apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su tėvais J. ir R. Z., broliu A. Z., sūnumi E. Z., dukra A. Z. ir bendrų vaikų motina R. R..

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi kaltinamojo J. Z. prašymą suteikti jam daugkartinį leidimą pasimatymams su artimaisiais atmetė, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarko taisyklių nuostatas, leidimą pasimatyti su suimtuoju tardymo izoliatoriui turi pateikti norintys pasimatyti asmenys; taip pat tuo, jog baudžiamojoje byloje nėra baigtas įrodymų tyrimas, todėl siekiant užtikrinti netrukdomą bylos procesą ir objektyvų įrodymų surinkimą, kaltinamojo kontaktai su kitais asmenimis yra nepageidaujami.

Kaltinamasis J. Z. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 str., suteikti daugkartinį leidimą neribotiems pasimatymams su prašyme nurodytais šeimos nariais; teismui nusprendus, kad pasimatymų skaičius turi būti ribojamas, skirti po 1-2 pasimatymus su kiekvienu šeimos nariu kas savaitę iki pat šio suėmimo termino pabaigos.

Kaltinamasis J. Z. skunde nurodo, kad teismo pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas patvirtina tik Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, tačiau juo remiantis negali būti atimama suimtojo teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. nuostatomis. Minėtoje įstatymo normoje nėra nurodoma, kas būtent turi prašyti pasimatymų su suimtuoju, taipogi jomis nėra draudžiama pačiam suimtajam prašyti teismo išduoti leidimą susitikti su artimaisiais. Iš esmės to nedraudžia nei skundžiamoje teismo nutartyje įvardintas Teisingumo ministro įsakymas, nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad jo apygardos teismo pateiktame prašyme nurodyti šeimos nariai gyvena toli nuo Kauno miesto, taip pat į tai, kad tėvai yra garbaus amžiaus ir patys pateikti tokio prašymo teismui negali, tokį prašymą teikia pats. Anot apelianto, teismui patenkinus jo prašymą, jo artimiesiems pakaktų atvykti tiesiai į Kauno tardymo izoliatorių, kuris užtikrintų pasimatymų leidimų įgyvendinimą.

Kaltinamojo J. Z. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. reglamentuota suimtųjų teisę pasimatyti. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Tokia įstatymo norma suponuoja išvadą, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tik išimtiniais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, motyvuotu sprendimu gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenims. Be to, toks įstatymo normos reglamentavimas reiškia, kad leidimo suimtajam pasimatyti (su juo pasimatyti) suteikimas yra išskirtinai teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, diskrecijos teisė.

Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad Kauno apygardos teismo sprendimas nesuteikti kaltinamajam J. Z. leidimo pasimatyti su jo prašyme nurodytais artimaisiais yra motyvuotas tuo, jog prašymus pasimatyti su suimtuoju turi pateikti norintys pasimatyti asmenys, taip pat tuo, jog įrodymų tyrimas byloje nėra baigtas.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, turi būti įvertinamos visos šiam klausimui išspręsti svarbios aplinkybės, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis. Įvertinus tai nusprendžiama, ar prašymas pasimatyti gali būti tenkinamas, ar tai nepakenks tolimesnei proceso eigai.

Kaip minėta, vienas iš apygardos teismo sprendimo motyvų nesuteikti kaltinamajam J. Z. leidimo pasimatyti su jo prašyme nurodytais artimaisiais argumentuotas dar nebaigtu bylos įrodymų tyrimu, motyvuojant, jog tai gali pakenkti procesui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo tėvai, brolis ir vaikai nėra proceso dalyviai pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jie nėra įtraukti į asmenų, kuriuos būtina apklausti teisiamajame posėdyje, sąrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad pagrindo atsisakyti suteikti leidimą pasimatyti kaltinamajam su šiais asmenimis, nėra, pažymint, kad šeiminių ryšių palaikymas, jei jis netrukdo bylos procesui, neprieštarauja galiojantiems nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, reglamentuojantiems suimtųjų teisinę padėtį. Tačiau, jei bylą nagrinėjantis teismas planuoja apklausti minėtus asmenis teisme ir mano, kad jų bendravimas su kaltinamuoju iki jų apklausos teisme, gali pakenkti tiesos nustatymui byloje, dar kartą svarstant šių asmenų prašymus ir priėmus sprendimą tokių prašymų netenkinti, turi būti nurodomi tokio sprendimo motyvai.

Iš apeliacinės instancijos teismo turimų duomenų matyti, kad baudžiamoji byla, kurioje J. Z. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkios nusikalstamos veikos padarymo, buvo perduota teismui. Šio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors šios bylos nagrinėjimą buvo numatyta pradėti 2015 m. lapkričio 20 d., tačiau teismo posėdis buvo atidėtas, įrodymų tyrimas nepradėtas. Byloje buvo nustatytas teismo posėdžių grafikas (2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. sausio 1 d., 2016 m. sausio 27 d.). Taigi kaltinamojo J. Z. prašymo nagrinėjimo metu, bylos nagrinėjimas teisme dar nebuvo pradėtas, iš esmės dar nebuvo aiški ir paties kaltinamojo pozicija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. R. (kaltinamojo vaikų motina, su kuria pastarasis taip pat pageidavo pasimatyti) šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja, todėl neatmetama, kad ji bus šaukiama į teismo posėdžius liudyti apie jai žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Atsižvelgus į šias aplinkybes, sutiktina su išvada, kad suimtojo J. Z. kontaktas su R. R., šioje bylos proceso stadijoje, gali pakenkti procesui. Šiuo atveju, būtina pažymėti, kad viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra svarbesnis ir pateisina tam tikrus apribojimus.

Skundžiama teismo nutartimi, kaltinamojo prašymas pasimatyti su artimaisiais taip pat buvo atmestas ir tuo pagrindu, kad prašymus pasimatyti su suimtuoju turi pateikti norintys pasimatyti asmenys, o ne suimtasis.

Pagal šio Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 4 d. nuostatą, pasimatymų tvarką su suimtaisiais nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarko taisyklių 63 p. numatyta, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų priėmimo biure rašo prašymą suteikti pasimatymą. Prašymą kartu su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu šis asmuo įteikia biuro darbuotojui. Taigi, sisteminė ir loginė šių aktualių teisės normų analizė (LR Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarko taisyklių, taip pat atitinkamai Lietuvos Respublikos BPK 341 str. nuostatų) leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo suimtajam pasimatyti su šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, teismui turi būti žinoma ir šių asmenų valia dėl bendravimo su suimtu asmeniu, t. y jie taip pat turi pateikti teismui prašymus pasimatyti su suimtuoju. Sprendžiant klausimą dėl suimtojo pasimatymų su nepilnamečiais (mažamečiais) vaikais, teismui turi būti žinoma už juos atsakingo asmens valia. Atvykęs pasimatyti su suimtuoju, asmuo, turi ne tik surašyti prašymą suteikti pasimatymą, bet ir tardymo izoliatoriaus biuro darbuotojui pateikti teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Taigi, vadovaujantis šia norma, prašymus pasimatyti su suimtuoju teismui turi teikti ne pats suimtasis, o suimtojo giminaičiai ar kiti, norintys su juo pasimatyti, asmenys. Tuo tarpu, kaip matyti iš apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos, 2015 m. lapkričio 4 d. nagrinėjant suimto kaltinamojo J. Z. prašymą išduoti daugkartinį leidimą pasimatyti su artimaisiais, pirmosios instancijos teismui šių asmenų prašymai nebuvo pateikti. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismo išvada netenkinti suimtojo J. Z. prašymo šiuo pagrindu, yra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikus suimtojo J. Z. artimiesiems prašymus pasimatyti su J. Z. Kauno apygardos teismui, bylą nagrinėjantis teismas, t. y. Kauno apygardos teismas, turi iš naujo svarstyti klausimą dėl leidimo suteikti kaltinamajam J. Z. daugkartinius pasimatymus su prašančiaisiais pasimatymo šeimos nariais.

Atkreiptinas dėmesys, kad prašymus, atsižvelgiant į kliūtis, kurios anot suimtojo J. Z. neleidžia atvykti jo giminaičiams į teismą (tolimas kelias, garbus amžius) galima atsiųsti teismui ir paštu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis yra pagrįsta, todėl pagrindo naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šia teismo nutartimi nėra pasisakoma dėl suimtojo J. Z. skundo, kuriuo jis nesutinka su teismo jam suteiktu leidimu skambinti artimiesiems, kadangi kaip matyti iš pateiktų duomenų, šio skundo priėmimo klausimas Kauno apygardos teisme nebuvo išspręstas, o apeliacinės instancijos teismui baudžiamosios bylos medžiaga su J. Z. apeliaciniu skundu buvo persiųsta tik dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas netenkino leidimo daugkartiniams pasimatymams suteikimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo J. Z. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.