- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-23-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, dėl įvykių pripažinimo draudiminiais ir draudimo išmokos priteisimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2007 m. spalio 13 d. ir spalio 14 d. įvykius draudiminiais ir priteisti iš atsakovo 49040,27 Lt draudimo išmoką, 535,95 Lt priskaičiuotas metines palūkanas ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. su atsakovu pasirašė automobilio Nissan 350Z draudimo sutartį 67 700 Lt draudimo sumai. Automobilį 2007 m. spalio 13 - 14 dienomis paliko kelyje Trakai -Vilnius dėl to, kadangi kelionės metu prietaisų skydelyje pamatė signalus, įspėjančius apie automobilio gedimus, todėl nutarė nerizikuoti ir nebetęsti kelionės. Automobilis buvo paliktas kelyje, kuriame yra intensyvus judėjimas, nenuošali vietovė, todėl ieškovas manė, jog taip bus saugiausia. Kelkraštyje paliktam automobiliui 2007 m. spalio 13 d. buvo pavogti ratai. Dėl objektyvių priežasčių palikus automobilį toje pačioje vietoje dar vienai nakčiai, 2007 m. spalio 14 d. automobilis buvo suniokotas – sulenkti slenksčiai, sugadintos durelės, žibintai, veidrodžiai, išdaužti stiklai ir kt. Apie tai ieškovui 2007 m. spalio 15 d. pranešė policijos pareigūnai. Pagal UAB „Fakto Auto“ pateiktus paskaičiavimus automobilio atstatymas kainuotų 49 340,27 Lt, todėl ieškovas prašė priteisti automobilio atstatymo dydžio draudimo išmoką, išskaičiavus 300,00 Lt franšizę. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykius (kelkraštyje nakčiai palikto automobilio dalių vagystę, sugadinimą ir suniokojimą) draudiminiais ir išmokėti draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog automobilis buvo parduotas už 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie automobilio rinkos vertę iki jo sugadinimo. Pažymėjo, jog Nepriklausomų ekspertų išvadoje neteisingai nurodyta automobilio rinkos vertė 2007 m. spalio mėn. ir paskaičiuota automobilio likutinė vertė. Nesutinka su tuo, kad automobilio vidutinė rinkos vertė įvykių metu buvo 50 000 Lt. Atsakovas teigė, jog automobilis buvo apvogtas ir suniokotas dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, tyčios, palikus automobilį nesaugomoje teritorijoje kelyje, kur yra intensyvus judėjimas, nors buvo galimybė pastatyti automobilį netoli esančioje degalinėje. Mano, jog ieškovas nesiėmė priemonių automobilio transportavimui, draudikui pateikė neteisingus suklastotus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl 2007 m. spalio 13 ir 14 d. įvykiai yra nedraudiminiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino draudiminiais 2007 m. spalio mėnesio 13 ir 14 d. įvykius. Priteisė iš atsakovo ieškovui V. B. 35 188,20 Lt draudimo išmoką, 391,04 Lt metinių palūkanų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35 188,20 Lt sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1331,38 Lt žyminį mokestį, 300,00 Lt išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu atlyginti ir 3300 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog palikus automobilį kelyje Vilnius-Trakai kelkraštyje, buvo pavogti automobilio ratai, sulankstyti slenksčiai, vagystės metu buvo apgadintas ir suniokotas ieškovui priklausantis automobilis. Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.024 trečiame punkte yra išvardinti draudiminiai įvykiai, tame tarpe trečiųjų asmenų neteisėta veika (T) ir vagystė (V), Taisyklių 3.3 ir 3.4 punktai. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė ir nebuvo nustatyta ieškovo tyčia ar neteisėti veiksmai, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Nurodė, jog sudarant draudimo sutartį, tarp šalių nebuvo susitarta ir nebuvo nurodyti įvykiai, kurie bus laikomi įvykusiais dėl draudėjo didelio neatsargumo ir kurie būtų laikomi nedraudiminiais. Draudimo taisyklėse esantis nedraudiminių atvejų sąrašas yra baigtinis, draudimo taisyklėse nėra nuorodos į didelį draudėjo neatsargumą draudiminių įvykių sąraše, todėl LR CK 6.1014 str. nuostata neturi būti taikoma. Pažymėjo, jog atsakovo pateiktuose transporto priemonės apžiūros dokumentuose ir specialistų išvadose nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti ieškovui priklausančio automobilio dalių vagystės ir automobilio suniokojimo faktų nedraudiminiais įvykiais, kadangi specialistų išvados paremtos prielaidomis (b.l.20). Teismas nenustatė ir atsakovas neįrodė, jog buvo aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą, remiantis draudimo taisyklėmis, laikyti nedraudiminiais 2007 m. spalio 13 d. ir spalio 14 d. įvykius, kurių metu buvo apvogtas ir suniokotas ieškovui priklausęs automobilis Nissan 350Z. Iš automobilio vidutinės rinkos vertės – 50 000 Lt - iki įvykių teismas išskaičiavo likutinę vertė 10 602 Lt ir 300,00 Lt franšizės. Pagal draudimo sutarties sąlygas, draudiko atsakomybė automobilio, jo dalių, agregatų vagystės ir sugadinimo atveju – 90 procentų, todėl priklausanti ieškovui V. B. sumokėti draudimo išmoka sudaro 35 188,20 Lt, todėl šią sumą ir priteisė.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, jog buvo priverstas palikti mašiną pakelėje, paneigtos byloje esančiais įrodymais. Ieškovas negalėjo važiuoti 90 km/h greičiu, kadangi UAB „Raitas“ pažymoje nurodyta, jog tokios būklės transporto priemonė nedideliu greičiu galėjo riedėti tik keletą kilometrų. Taip pat nebuvo nustatyti gedimai, dėl kurių būtų užsidegusios visos prietaisų skydelio lemputės. Pažymėjo, jog ekspertai padarė išvadą, o ne prielaidą, dėl to, jog automobilis galėjo būti pakliuvęs į autoįvykį. Ieškovas pateiktų įrodymų nenuginčijo. Teismas neobjektyviai vertino įrodymus, sprendime konstatuodamas, jog UAB „Raitas“ pažymoje nebuvo nurodyta data, nors iš tikrųjų data dokumento apačioje buvo nurodyta. Teismas teikė pirmenybę ieškovo nepagrįstiems teiginiams ir neatsižvelgė į kompetentingų asmenų paaiškinimus bei fotonuotraukas apie transporto priemonės techninę būklę, kuri ir buvo pagrindinė jos palikimo kelyje priežastis. Teismas neatkreipė dėmesio, jog yra aplinkybių, kurios sudaro pagrindą abejoti ieškovo pasakojimu – tai, jog nei vienas asmuo judriame kelyje nepastebėjo automobilio be ratų, ir apie pačią vagystę policijai pranešė pats ieškovas, taip pat ieškovas nurodė, jog buvo įjungęs signalizaciją, nei vienas asmuo negirdėjo visą naktį veikiančios transporto priemones, be to, akumuliatorius nebuvo išsikrovęs, taip pat abejotinas ratų nuėmimo mechanizmas. Teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovas visiškai nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų išvengti nuostolių atsiradimo: nesikreipė į techninę pagalbą teikiančias įmones, neprašė padėti partempti automobilio, nebandė nueiti iki degalinės, nebandė nustumti automobilio iki degalinės, taip pat radęs automobilį be ratų, vėlgi nesiėmė priemonių, jog būtų automobilis pargabentas iki artimiausios saugios vietos. Elementarių veiksmų siekiant apsaugoti turtą, neatlikimas pagal teismų praktiką yra prilyginimas tyčiai. Vadovaujantis LR CK 6.1014 str. 1 d. ir Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių 4.15 punktu, įvykiai, atsitikę dėl draudėjo tyčios, pripažįstami nedraudiminiais. Nesutinka, jog galima vadovautis 2009-05-25 teismo posėdyje ieškovo pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.09-404-20 (b.l. 159-160), kadangi joje nėra nustatyta automobilio rinkos vertė iki 2007-10-13 ir 2007-10-14 įvykių; iš ataskaitos nėra aišku, kuriai dienai apskaičiuota vertė; paaiškinimas dėl vertinimo ataskaitos prieštarauja pačiai vertinimo ataskaitai. Neaišku, kodėl transporto priemonės likutinė vertė, apskaičiuojama procentais nuo jos rinkos vertės yra skaičiuojama nuo 34 134 Lt, o ne nuo 50 000 Lt sumos. Pažymi, jog vertinimo ataskaitą ir paaiškinimą dėl jos pasirašė du skirtingi asmenys. Teismas netinkamai vertino pateiktą ataskaitą, iš kurios matyti, jog automobilio vertė prieš apgadinimą buvo 34 134 Lt, todėl netinkamai apskaičiavo susidariusius nuostolius. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas automobilį įsigijo už 27 000 Lt, o pardavė už 10 000 Lt, taigi patyrė ne didesnį nei 17 000 Lt nuostolį. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas draudimo išmoką, sudarė sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog automobilis iki 2007-10-13 įvykių buvo techniškai tvarkingas, tai įrodo techninės apžiūros talonas. Tai, jog automobilio techniškai negalima buvo eksploatuoti, yra prielaidos, kadangi buvo nuvažiuota juo iš Trakų į Vilnių apie 30 km, o specialistų išvardyti defektai atsirado dėl automobilį niokojusių asmenų veiksmų arba transportuojant jį autokrautuvu. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais, jog nebuvo imtasi priemonių išvengti nuostolių atsiradimo. Nurodė, jog buvo imtasi visų prieinamų protingų priemonių nuostoliams išvengti, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo. Nurodo, jog transporto priemonės likutinė vertė apskaičiuota vertinimo dienai, t.y. 2009-04-27, todėl ji negalėjo būti skaičiuojama nuo 50 000 Lt vertės, kuri buvo apskaičiuota 2007 spalio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2007-09-28 sudarė su atsakovu transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovo bendrovėje apdraudė 2003 m. gamybos lengvąjį automobilį Nissan 350Z, valst.reg.Nr.BDZ 487, Kasko draudimo rūšimi, minėtas automobilis buvo įvertintas 67700 Lt (b.l.16). Taip pat šalys susitarė, kad šalių tarpusavio santykiams taikomos draudimo taisyklės Nr.024. Ieškovas nurodo, kad dėl techninių gedimų minėtą automobilį 2007 m. spalio 13 d. paliko kelio Trakai-Vilnius pakelėje ties posūkiu į Kazbėjų kaimą. 2007 m. spalio 14 d. nuo automobilio buvo pavogti ratlankiai su padangomis, o 2007 m. spalio 14 d. pastebėjo, kad automobilis yra suniokotas (išdaužyti langų ir žibintų stiklai, nulaužti veidrodėliai, įlenktos durys ir t.t.). Atsakovas atsisako ieškovui išmokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis minėtų draudimo taisyklių Nr.024 4.16 p. ir 13.3.1 p., 13.3.7 p., nes ieškovas neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, nuslėpė tikras faktines įvykio aplinkybes ir siekia neteisėtai gauti draudimo išmoką bei nesiėmė visų galimų priemonių apsaugoti savo turtą ir nesiėmė priemonių pašalinti priežastis, galinčias padidinti nuostolius.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2007-10-14 policijos įstaigai pranešė, kad 2007 m. spalio 13-14 d. laikotarpyje nuo jo automobilio buvo pavogti lengvo lydinio ratlankiai su padangomis. Vėliau 2007 m. spalio 15 d. ieškovas aptiko, kad jo automobilis suniokotas. Apie šį įvykį atsakovas buvo informuotas, taip pat jis buvo informuotas ir apie ratų vagystę, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai, ginčo dėl to byloje nėra. Civilinėje byloje ir prie jos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų melagingai pranešęs apie minėtus įvykius, ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo pagal bylos duomenis nepradėtas. Kad ieškovo automobilis buvo apvogtas, o vėliau suniokotas, patvirtina byloje esančios automobilio nuotraukos, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato 2007-10-18 raštas (b.l.17). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo automobilio ratų vagystė ir automobilio suniokojimas yra draudiminiai įvykiai. Atsižvelgiant į nustaytas aplinkybes, atsakovas nepagrįstai pripažino nurodytus įvykius nedraudiminiais, nepagrįstai vadovavosi draudimo taisyklių Nr.024 4.16 punktu. Pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu, kad minėti nurodyti įvykiai yra draudiminiai įvykiai, o atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, yra teisinga ir teisiškai pagrįsta. UAB „Raitas“ 2007-11-06 pažymoje (b.l.20) nurodyta prielaida, jog ieškovo automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, tėra prielaida, kuri neparemta byloje jokiais įrodymais, tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Tačiau minėtoje UAB „Raitas“ pažymoje nurodytos aplinkybės, kad ieškovo automobilio variklis dirba normaliai, išskyrus per didelį generatoriaus krovimą, kitų gedimų nėra, kad yra sulenktos priekinė dešinės pusės svirtis ir tos pačios pusės vairo kolonėlės traukė, taip pat sulenktos dešinės pusės galinės pakabos abejos reaktyvinės traukės, laikančios posūkio šarnyrą, o pati traukė nepritvirtinta, yra faktas, kurį patvirtina byloje esančios ieškovo automobilio nuotraukos (b.l.98-120). Minėta pažyma yra rašytinis įrodymas (LR CPK 177 str. 1 d., 197 str. 1 d.), kuris turi būti analizuojamas ir sistemiškai vertinamas greta su kitais įrodymais. Akivaizdu ir teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovo automobilis važiuoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. normaliu 90 km/h greičiu iš Trakų į Vilnių negalėjo, nes su tokios būklės pakaba normalus ir saugus automobilio eksploatavimas yra neįmanomas. Automobilio techninės apžiūros talonas nepaneigia minėtų įrodymų ir aplinkybių, nes techninė automobilio pažiūra buvo atliekama 2005 m. gruodžio mėn. (b.l.14). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo nurodomos automobilio palikimo kelyje Trakai-Vilnius aplinkybės, jog užsidegus prietaisų skydelyje visoms lemputėms, bijojo tęsti kelionę ir todėl paliko automobilį, neįtikinamos. Ieškovas, būdamas protingas ir rūpestingas, tokiu automobiliu negalėjo vykti į jokią kelionę, o išvykdamas, pasielgė labai neatsargiai ir neatsakingai.
Bet koks vidutiniškai atsargus ir rūpestingas daikto savininkas turi rūpintis savo daiktu vienodai ir nepriklausomai nuo to, ar daiktas yra apdraustas ar ne. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad jis paliko automobilį saugioje vietoje, kadangi nakties metu eismas nurodytu keliu nėra intensyvus, automobilis buvo paliktas toli nuo gyvenamųjų namų, t.y. net esant jam užrakintam ir su įjungta signalizacija, tretieji asmenys nesunkiai galėjo jam padaryti žalą. Nuo automobilio palikimo vietos iki artimiausios degalinės yra tik kelių kilometrų atstumas, ieškovas šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo. Ieškovas pripažino, kad jis net nebandė ieškoti pagalbos nutempti automobilį bent iki degalinės, o tik susitarė su pravažiuojančio automobilio vairuotoju dėl jo paties nuvežimo iki Vilniaus. Po ratų vagystės ieškovas privalėjo suvokti, kad palikti automobilį toje pačioje vietoje nesaugu ir turėjo skubiai imtis priemonių automobilio nutempimui į saugią vietą. Ieškovas jokių galimų saugumo priemonių nesiėmė, paliko automobilį dar vienai nakčiai, tuo pasielgdamas labai neatsargiai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pažeidė draudimo taisyklių Nr.024 13.3.1 p. ir 13.3.7 p. reikalavimus, nes nesiėmė galimų priemonių, kad išvengti žalos jo automobiliui padarymo ar padarytos žalos padidėjimo. Toks ieškovo elgesys negali laikomas tyčiniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, į tai, kad ieškovas pažeidė draudimo taisyklių Nr.024 13.3.1 ir 13.3.7 p. nustatytas jo pareigas, todėl teismas nepagrįstai priteisė visą draudimo išmoką, jos nemažindamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, ieškovo didelį neatsargumą, lėmusį jam padarytos žalos žymų padidėjimą, automobilio palikimo įvykio vietoje aplinkybes, konstatuoja, kad teismo nustatytos ir ieškovui priteistos draudimo išmokos dydis pagal draudimo taisyklių Nr.024 17.2.6 p. turi būti mažinamas 65 procentų dalimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent tokia dalimi ieškovo didelis neatsargumas lėmė žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, jų neįvertino, dėl ko teismo sprendimas keistinas. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 35188,20 Lt draudimo išmoką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista draudimo išmoka mažintina iki 12315,87 Lt. Atitinkamai sumažintina ir priskaičiuotų delspinigių suma už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2008 m. kovo 19 d. (82 dienos) iki 138,34 Lt.
Byloje yra UAB „Marleksa“ dvi 2009-04-27 pažymos dėl ieškovo automobilio vertės, vienoje vertė 2007 m. spalio mėn. nurodoma 50000 Lt, o kitoje pažymoje – 34134 Lt (b.l.160, prie bylos prijungta kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita). Vertinimo ataskaitoje mažesnė automobilio vertė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vertinamas automobilis yra be ratlankių ir padangų. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtos vertinimo ataskaitos nėra prieštaringos, o kaina skiriasi dėl to, kad 50 000 Lt automobilio vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į jo vertę prieš 2007 m. spalio 13 d. ratų vagystę, o 34134 Lt vertė nustatyta kaip vertė be ratų. Atsakovas, nesutikdamas su tokia automobilio verte, nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių byloje nustatytą ieškovo automobilio rinkos vertę prieš įvykius. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo nuostolių dydį. Kadangi šalys ieškovo automobilį draudė rinkos verte, todėl ginčui neturi reikšmės už kokią kainą automobilį pirko ieškovas. Nustatant mokėtiną draudimą išmoką, draudėjo patirtus nuostolius, turi būti nustatoma kiek draudėjui kainuotų nupirkti analogišką daiktą draudiminio įvykio dieną, o ne kiek jis sumokėjo, tą daiktą pirkdamas. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad teismas sudarė sąlygas ieškovui praturtėti nepagrįstai atsakovo sąskaita.
Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 638,22 Lt. Taip pat atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį ir LR CPK 98 str. 2 d., į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į ieškovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 1000 Lt. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1056 Lt žyminio mokesčio, todėl įvertinus patenkintą skundo dalį, jam iš ieškovo priteistina 693,75 Lt žyminio mokesčio. Be to, valstybei iš ieškovo priteistina 7,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti ir minėtu teismo sprendimu ieškovui V. B. priteistą iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, draudimo išmoką sumažinti iki 12315,87 Lt (dvylikos tūkstančių trijų šimtų penkiolikos litų 87 ct) , priteistas metines palūkanas sumažinti iki 138,34 Lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių litų 34 ct).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovui V. B. priteistą iš atsakovo žyminį mokestį sumažinti iki 638,22 Lt (šešių šimtų trisdešimt aštuonių litų 22 ct), o išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) Lt.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovui V. B. priteistas iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 12454,21 Lt (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt keturių litų 21 ct) sumos.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B. 693,75 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt tris litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ir 7,05 Lt (septynis litus 5 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.