Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1232-258/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2S-1232-258/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10168-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisieliene (pirm.), Danute Kutriene, Petras Jaržemskis
Ieškovas
G. N.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
S. N., J. N., D. N., G. N.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS Civiline byla Nr. 2S-1232-258/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10168-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Danutes Kutrienes,

kolegijos posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškoves G. N. atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties civilineje byloje pagal pagal ieškoves G. N. ieškini atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. N. , J. N. , D. N. , G. N. del ipareigojimo sudaryti nuomos sutarti ir atsakovo priešieškini del iškeldinimo iš gyvenamuju patalpu.

Kolegija, išnagrinejusi atskiraji skunda,

Aprašomoji dalis

nustate:

I. Ginco esme

Ieškove G. N. kreipesi i teisma prašydama ipareigoti atsakova Vilniaus miesto savivaldybe sudaryti su ieškove G. N. buto, (duomenys neskelbtini), gyvenamuju patalpu nuomos sutarti bei priteisti bylinejimosi išlaidas.

Atsakove pateike priešieškini ir praše iškeldinti G. N. , S. N. , J. N. , D. N. , G. N. su visais jiems priklausanciais daiktais iš gyvenamuju patalpu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitu gyvenamuju patalpu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esme

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi civiline byla Nr. 2-263-600/2011 pagal ieškoves G. N. ieškini atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. N. , J. N. , D. N. , G. N. del ipareigojimo sudaryti nuomos sutarti ir atsakovo priešieškini del iškeldinimo iš gyvenamuju patalpu, perdave nagrineti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismui vadovaujantis išimtinio teismingumo taisyklemis.

Šalies argumentai

Atsakovas byloje pateike priešieškini, kuriuo prašo teismo iškeldinti G. N. , S. N. , J. N. , D. N. , G. N. su visais jam priklausanciais daiktais iš gyvenamuju patalpu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant ieškovams kitu gyvenamuju patalpu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodo, kad 2011-01-28 nagrinejant byla iš esmes kilus ginco teismingumo klausimui buvo nutarta byla nagrineti iš esmes šiame teisme.

Išnagrinejus civiline byla iš esmes, teismas daro išvada, kad bylos nagrinejimas turi buti atnaujintas ir byla turi buti perduota pagal teisminguma.

Atsakovo priešieškinis del iškeldinimo buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Civilinio proceso kodekso 34 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi perduoda byla nagrineti kitam teismui, jeigu, iškelus byla teisme, paaiškeja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad priešieškinis iš esmes yra pateiktas del naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, esanciu Senamiescio seniunijoje, reikalaujant pašalinti daiktines teises pažeidima.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai del daiktiniu teisiu i nekilnojamaji daikta, del naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus del sutuoktiniu turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, del arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindines jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi išimtinis teismingumas yra grindžiamas nekilnojamo daikto buvimo vietos principu (lot. lex rei sitae), kas reiškia, kad visus su nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus sprendžia nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas. Todel, atsižvelgus i Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. itvirtintas nuostatas, jog absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažistami atvejai, kai buvo pažeistos rušinio ar išimtinio teismingumo taisykles (CPK 329 str. 2 d6 p.), byla perduotina ginco objekto buvimo vietos teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles.

Pagal teismu teritorini pasiskirstyma byla teisminga Vilniaus miesto 3 apylinkes teismui (LR Istatymas 1994-06-15 d. Nr. I-497 „Del Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardu teismu isteigimo, apygardu ir apylinkiu teismu veiklos teritoriju nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuraturos reformavimo“; LR Istatymas 2006-10-19 d. Nr. X-868 „Del Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardu teismu isteigimo, apygardu ir apylinkiu teismu veiklos teritoriju nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuraturos reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo istatymas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo i ji argumentai

Atskiruoju skundu ieškove prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarti ir klausima išspresti iš esmes. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos nutartis nera pagrista faktinemis aplinkybemis ir yra neteiseta, nes teismas taike istatyma (CPK 31 str. 1 d. ir CPK 34 str. 2 d. 4 p.), kurio nereikejo taikyti ir netaike istatymo (CPK 29 str. ir CPK 30 str. 3 d. ir 12 d.), kuri reikejo taikyti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i faktines bylos aplinkybes ir byloje esamus irodymus, jog nagrinejamuoju atveju atsakovui civilines teises ir pareigos atsirado iš jo paties priimtu administraciniu aktu, t.y. iš Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butu skirstymo skyriaus 1989-12-13 išduoto garantinio rašto Nr. 40/264 bei Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V „Del butu išnuomojimo kapitališkai suremontuotame name (duomenys neskelbtini)“ (CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. 3 p.). Remiantis šiomis aplinkybemis ir tuo, kad atsakovo buveine yra adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, todel ieškinys pareikštas pagal CPK 29 straipsnio nuostatas teisingai. Kita vertus, del atsakovo priimtu minetu administraciniu aktu teisetumo klausimas jau buvo sprendžiamas teismine tvarka (CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. 2 p.), todel konstatuoja, kad civilines teises ir pareigos atsirado taip pat ir iš teismu sprendimu (Vilniaus m. 1 apylinkes teismo civilines bylos Nr. 2 (26)-3152/1999 prijungta medžiaga. Pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo konstatuoti esant išimtiniam teismingumui bei remtis CPK 31 str. 1 d. nuostatomis nuostatomis, nes civilines teises ir pareigos del turto nuomos neatsirado iš sutarciu ar kitokiu sandoriu (CK 1.136 str. 1 d. 1 p.), o kaip mineta, atsirado iš administraciniu aktu turinciu civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. 3 p.). taip pat teisiškai svarbu tai, kad jokio ginco tarp šaliu del naudojimosi nekilnojamu daiktu nera, nes nera sutarties iš kurios butu kiles gincas, o yra administraciniai aktai, kuriu pagrindu atsakovas sukure ieškovams teise reikalauti sudaryti patalpu nuomos sutarti pagal atsakovo buveine (CPK 29 str.) ieškovai konkliudentiniais veiksmais realizavo šia teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas atskirajame skunde numatytu ribu, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinejamu atveju absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nera nustatyta, byloje paduodant atskiraji skunda nera ginamas viešasis interesas, todel teiseju kolegija, nagrinedama atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribu.

Teises kreiptis i teisma tvarka nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teises kreiptis i teisma igyvendinimo salygu, kurios buvima ar nebuvima teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priemimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teisejas turi atsisakyti priimti ieškini (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorini tos bylos teisminguma. Šioje teises normoje atsispindi ginco šaliu autonomijos principas. Istatymas suteikia laisve šalims susitarti del kitos bylos nagrinejimo vietos nei turetu buti pagal procesinius istatymus. Šaliu valia keisti bylos teritorini priklausyma teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rušinio teritorinio teismingumo taisykles (LR CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas pastaruju taisykliu nepažeidžia, jis turi buti teismu pripažistamas ir vykdomas, esant galimybei ji igyvendinti. Istatymas nereikalauja nurodyti konkretaus teismo, kuriam pavedama spresti ginca. Civilinio proceso kodekso 32 str. 1 d. prasme turi buti paisoma ne tik šaliu valios perduoti ginca spresti kokiam nors konkreciam teismui, bet ir ju valios perduoti ginca spresti kokios nors teritorijos teismui bei valios atmesti kokios nors teritorijos teismu kompetencija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-748/2002).

Apeliante atskiraji skunda grindžia argumentais, kurie skirti nustatyti ieškinio teismingumui, taciau nieko nepasisako del prieieškinio teismingumo.

Tuo tarpu, CPK 33 str. 2 d. numato, kad priešieškinis, neatsižvelgiant i tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinejamas pradinis ieškinys. Jeigu priešieškinio padavimas keicia rušini bylos teisminguma, pradini ieškini nagrinejantis teismas perduoda visa byla nagrineti pagal rušini teisminguma. Mineto straipsnio 3 d. numato, jog jeigu vienas iš ieškovo reikalavimu turi buti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Taikant istatymo analogija, ieškinys paduotas tinkamai, taciau sprendžiant priešieškinio teismingumo klausima, byla perduotina ginco objekto buvimo vietos teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles.

Atsakovas priešieškiniu prašo iškeldinti G. N. , S. N. , J. N. , D. N. , G. N. su visais jiems priklausanciais daiktais iš gyvenamuju patalpu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitu gyvenamuju patalpu. Priešieškinio dalykas yra butas, o kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodo, priešieškinis iš esmes yra pateiktas del naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, esanciu Senamiescio seniunijoje, reikalaujant pašalinti daiktines teises pažeidima. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai del daiktiniu teisiu i nekilnojamaji daikta, del naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus del sutuoktiniu turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, del arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindines jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi istatymas nenumato ieškovei teismingumo pasirinkimo galimybes. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, Todel pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR Istatymu 1994-06-15 d. Nr. I-497 „Del Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardu teismu isteigimo, apygardu ir apylinkiu teismu veiklos teritoriju nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuraturos reformavimo“; LR Istatymu 2006-10-19 d. Nr. X-868 „Del Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardu teismu isteigimo, apygardu ir apylinkiu teismu veiklos teritoriju nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuraturos reformavimo“ 7 straipsnio pakeitimo istatymu, teisingai nustate, kad pagal teismu teritorini pasiskirstyma byla teisminga Vilniaus miesto 3 apylinkes teismui.

Teiseju kolegija, remdamasi išdestytais motyvais, daro išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrista ir teiseta, todel naikinti ja atskirajame skunde nurodytais argumentais nera pagrindo (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Esant nustatytoms aplinkybems, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis yra naikintina, o ieškinio priemimo klausimas perduotinas nagrineti iš naujo tam paciam pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teiseju kolegija

nutare:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 vasario 25 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškoves G. N. 8 litus ir 40 centu pašto išlaidu valstybei, mokamu i surenkamaja saskaita (imokos kodas 5660).

Teisejai (parašas) Petras Jaržemskis(parašas) Rita Kisieliene(parašas) Danute Kutriene