Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Dariui Juodeliui, atsakovo atstovei Nijolei Jurevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos OOO „TI-VI“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes (šiuo atveju cigaretes „Jin Ling“), atsiranda skola muitinei. Skolos atsiradimo momentas yra įtvirtintas to paties straipsnio 2 d., t. y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu. Bendrovės pateiktas paaiškinimas, kad OOO „TI-VI“ nėra minėto krovinio savininkas, jo nevaldė, juo nedisponavo, negali būti pripažintas tinkamu (leistinu) įrodymu, kurio pagrindu būtų galima bendrovę nelaikyti atsakinga dėl neteisėto prekių - cigarečių „Jin Ling“ įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją.

Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. nustato, kad importo mokesčių skola muitinei atsiranda „neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes“. Taigi, importo mokesčiai skaičiuojami už įvežamas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importo mokesčiais apmokestinamas prekes, nepriklausomai nuo to, ar jas įvežė fizinis, ar juridinis asmuo, ar jos įvežtos teisėtai, ar nelegaliai ir t. t. Importo mokesčių mokėjimą ir normas reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas ir juo vadovaujantis patvirtinta prekių Kombinuotoji nomenklatūra, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kiti teisės aktai. Mokesčių skola už iš trečiųjų šalių įvežamas prekes atsiranda jų įvežimo momentu (nepriklausomai nuo to, ar legaliai, ar nelegaliai jos įvežamos, kaltas ar nekaltas jas įvežęs asmuo), o ne tada, kai jos yra sulaikomos ar konfiskuojamos, o prievolė sumokėti mokesčius - kai nustatomas skolininkas (šiuo atveju nustatytas asmuo, neteisėtai įvežęs prekes) ir įregistruojama ši skola.

Kaip yra nurodęs Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime byloje Nr. C-459/07, „iš Muitinės kodekso 202 str. 1 dalies matyti, kad „neteisėtai įvežimas“ šios nuostatos prasme yra bet koks įvežimas pažeidžiant Muitinės kodekso 38-41 straipsnius“ (20 p.). Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių importas yra neteisėtas įvežimas, kai nesilaikoma Muitinės kodekse numatytų etapų. Pirma, pagal šio kodekso 38 str. 1 d. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti nedelsiant pristatytos į nustatytą muitinės įstaigą arba į laisvąją zoną. Antra, pagal šio kodekso 40 str. į muitinės įstaigą pristatytos prekės turi būti pateiktos muitinei. Iš Muitinės kodekso 4 str. 19 p., 38 str. 1 d. ir 40 str. teksto ir sistemos aiškiai matyti, kad visos į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti pristatytos į muitinę. Aplinkybė, kad tam tikros prekės (šiuo atveju cigaretės „Jin Ling“) buvo paslėptos transporto priemonėje gabentose metalinėse konstrukcijose, nepanaikina šios pareigos. Šios pareigos nepanaikina ir ta aplinkybė, kad esą procedūros vykdytojas, kaip yra nurodoma jo skunde Muitinės departamentui, nebuvo šių prekių savininkas ir nežinojo, kad jos yra gabenamos paslėptos tarp deklaruotų metalinių konstrukcijų ir neturėjo galimybės jų patikrinti.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 42 str. procedūros vykdytojas OOO „TI-VI“, prieš pateikdamas užpildytą tranzito lydintįjį dokumentą MRN(duomenys neskelbtini), turėjo teisę prašyti leisti patikrinti jo gabenamas prekes, nes nurodytas straipsnis nustato, kad muitinei sutikus, jai pateiktos prekės gali būti apžiūrimos arba kitaip patikrinamos, imami jų pavyzdžiai, kad būtų įmanoma joms įforminti muitinės sankcionuotus veiksmus. Toks leidimas duodamas asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes tokiems veiksmams įforminti, jam pateikus atitinkamą prašymą. Procedūros vykdytojas OOO „TI-VI“ jam suteikta teise nepasinaudojo, prekių apžiūrėti ar kitaip patikrinti nepanoro ir įformino muitinio tranzito procedūrą pagal MRN (duomenys neskelbtini).

Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyrius medžiagą, susijusią su prekių sulaikymu, perdavė Vilniaus teritorinei muitinei su tikslu nustatyti prievolės mokėti importo mokesčius atsiradimą. Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0053 pripažino Bendrijos tranzito procedūros vykdytoją OOO „TI-VI” skolininku muitinei ir bendrovės vardu įregistravo 90 130 Lt muito, 1 291 630 Lt akcizo, 323 029 Lt PVM, bei 24 865 Lt delspinigių mokestinę prievolę ir už padarytą pažeidimą skyrė 170 479 Lt baudą.

Remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 38 str. 1 d. nuostatomis, visos į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti nedelsiant pristatytos į nustatytą muitinės įstaigą arba į laisvąją zoną. Bendrijos muitinės kodekso 40 str. nustato, kad prekės, kurios vadovaujantis 38 str. 1 d. a punktu pristatomos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, turi būti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritoriją arba, atitinkamais atvejais, asmens prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Šiuo atveju vežėjas ir procedūros vykdytojas yra OOO „TI–VI“. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, taigi, šiuo atveju OOO „TI–VI“ yra atsakinga už visų prekių deklaravimą bei kitų nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punktu, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda importo skola muitinei. Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas, pažeidžiant 38-41 str. ir 177 str. antrosios įtraukos nuostatas. Procedūros vykdytojas OOO „TI-VI“ nesilaikė Bendrijos muitinės kodekso 38 ir 40 str. reikalavimų. Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 2 d. nustato, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Šiuo atveju skola muitinei už pareiškėjos neteisėtai įvežtas rusiškomis banderolėmis paženklintas cigaretes „Jing –Ling“ atsirado 2010 m. kovo 2 d.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes ar bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Kadangi OOO „TI – VI“, kaip vežėjas ir procedūros vykdytojas, įvežė prekes ir prisiėmė atsakomybę už jų muitinį įforminimą, todėl jai tenka atsakomybė už nelegalų akcizinių prekių įvežimą, o tuo pačiu už skolos muitinei atsiradimą.

Nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjos prašymas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0053 įregistruotą mokestinę prievolę motyvuojant tuo, kad OOO „TI–VI“ nėra įtariamasis baudžiamojoje byloje, o ikiteisminis tyrimas vilkiką vairavusio vairuotojo V. O. atžvilgiu nutrauktas, nepavykus nustatyti kaltininko. Pažymi, kad baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės atsiradimo pagrindai yra skirtingi. Mokesčių mokėtojas yra ne traukiamas atsakomybėn pažeidėjas, kaip supranta pareiškėja, tačiau yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, kaip tai apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 15 d. Mokesčių už įvežamas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką importo mokesčiais apmokestinamas prekes mokėjimą ir normas reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas ir juo vadovaujantis patvirtinta prekių Kombinuotoji nomenklatūra, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas ir kiti teisės aktai. Mokesčių skola muitinei už iš trečiųjų šalių įvežamas prekes atsiranda jų įvežimo momentu nepriklausomai nuo to legaliai ar nelegaliai jos įvežamos, kaltas ar nekaltas asmuo jas įvežęs. Prievolė sumokėti mokesčius atsiranda tada, kai nustatomas skolininkas ir įregistruojama ši skola.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija adm. byloje Nr. A6-238/2007 konstatavo, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar rezultato. LVAT adm. byloje Nr. A822-107/2009) yra pažymėjęs, kad nors fiziniai asmenys ir gali būti teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokiais nuosprendžiais nėra nustatoma, kas turėtų būti atsakingas už įsipareigojimų muitinei vykdymą (šiuo atveju dėl skolos muitinei sumokėjimo), tokie asmenys Bendrijos muitinės kodekso bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo prasme nėra mokesčių mokėtojai muitinei ir priimtas muitinės įstaigos sprendimas dėl muitų ir mokesčių išieškojimo ateityje nustatytiems kaltiems asmenims jokių prievolių nesukeltų. Muitinė, gavusi duomenis apie neteisėtą prekių įvežimą į Bendrijos muitų teritoriją, remdamasi mokesčių įstatymais, privalėjo įregistruoti skolą muitinei, neatsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo eigos rezultatus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar muitinė pagrįstai įregistravo pareiškėjai skolą už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes (cigaretes „Jin Ling“).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyrius 2010 m. kovo 23 d. raštu Nr. 3R-7.3/15-777 (b. l. 122) informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad 2010 m. kovo 2 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-002-10 dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. kovo 2 d. apie 13.35 val., V. O., gim. 1977 m. rugsėjo 10 d., gyv. (duomenys neskelbtini), korp. 2, butas 16, Gurjevsko m., Kaliningrado srt., Rusijos Federacijoje, vilkiko Iveco 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje Koegel SN24, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje OOO „TI-VI“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, atgabeno krovinį. Pagal pateiktus dokumentus, t. y. CMR B/N (2010 m. vasario 25 d.), sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). (2010-02-25) prekei „metalinės konstrukcijos“ (masė bruto 10 000 kg) buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal MRN (duomenys neskelbtini). Procedūros vykdytojas OOO „TI-VI“ (adresas: (duomenys neskelbtini), Kaliningradas, Rusijos Federacija). Išvykus minėtai transporto priemonei iš posto, ji buvo sustabdyta patikrinimui ir nukreipta į Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų krovinių postą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų krovinių poste Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnai, patikrinę V. O. gabenamą krovinį, surado 284 500 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, paslėptų metalinių konstrukcijų pakuotėse, t. y. šios cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją jų nepateikus muitinei ir toliau gabenamos Bendrijos muitų teritorijoje, kol krovinys muitinės pareigūnų buvo sulaikytas patikrinimui.

Vilniaus teritorinė muitinė 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0053 (b. l. 124-125) pripažino OOO „TI-VI“ skolininku muitinei; skyrė bendrovei 170 479 Lt baudą už nedeklaruojamų mokesčių nedeklaravimą; įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 90 130 Lt muito, 1 291 630 Lt akcizo, 232 029 Lt PVM, 170 479 Lt baudos bei 19 891 Lt akcizo delspinigių ir 4 974 Lt PVM delspinigių.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą (b. l. 97-98).

Muitinės departamentas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-562 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą (b. l. 11-13).

Pareiškėjos manymu, Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento priimti sprendimai yra nepagrįsti, tačiau tokia jos pozicija vertintina kritiškai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad 2010 m. kovo 2 d. apie 13.35 val., V. O. vilkiko Iveco 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje Koegel SN24, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje OOO „TI-VI“, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, atgabeno krovinį – metalines konstrukcijas. Procedūros vykdytojas OOO „TI-VI“. Išvykus minėtai transporto priemonei iš posto, ji buvo sustabdyta patikrinimui ir nukreipta į Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų krovinių postą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010 m. kovo 2 d. apie 17.30 val. Vilniaus teritorinės muitinės Kirtimų krovinių poste Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio pareigūnai, patikrinę V. O. gabenamą krovinį, surado 284 500 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, paslėptų metalinių konstrukcijų pakuotėse, t. y. šios cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją jų nepateikus muitinei ir toliau gabenamos Bendrijos muitų teritorijoje, kol krovinys muitinės pareigūnų buvo sulaikytas patikrinimui.

Byloje aktualus Bendrijos muitinės kodekso normų aiškinimas.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. importo skola muitinei atsiranda: a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba; b) neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (202 str. 2 d.). Skolininkais laikomi: asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (202 str. 3 d.). Bendrijos muitinės kodekso 233 str. numato, kad nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta: a) sumokėjus muito sumą; b) atsisakius išieškoti muito sumą; c) jeigu deklaravus prekes muitinės procedūrai, sąlygojančiai prievolės sumokėti muitus atsiradimą, įforminti: muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia vadovaujantis 66 straipsniu, tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn vadovaujantis 182 straipsniu, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų aplinkybių arba force majeure; d) jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nepaisant to, prekių sulaikymo ir konfiskavimo atveju taikant baudžiamosios teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iškelti.

Nagrinėtinu atveju įvežtos prekės nebuvo deklaruotos, jos buvo sulaikytos ne įvežimo momentu, o jau gabenant Bendrijos muitų teritorijoje. Cigaretės buvo ne su Lietuvoje galiojančiomis, o su Rusijos Federacijos banderolėmis. Taigi, kadangi pareiškėja pirmajai muitinės įstaigai prekių (cigarečių „Jing Ling“) nepristatė ir jų nepateikė, teisėjų kolegijos vertinimu, skola muitinei negali būti laikoma išnykusia Bendrijos muitinės kodekso 233 str. prasme. Tai, kad pareiškėja nėra krovinio savininkė, nėra ta aplinkybė, kuri atleistų bendrovę nuo pareigos sumokėti mokesčius, kadangi Bendrijos muitinės kodeksas aiškiai numato, kad skolininkais muitinei laikomi ir asmenys, neteisėtai įvežę prekes (kaip nagrinėtinu atveju pareiškėja).

Analogiškas išvadas padarė ir Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime (byla C-459/07). Teismas šioje byloje nurodė, kad prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė, yra „neteisėtai (į šią teritoriją) įvežtos“ prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme (26 punktas). Į Bendrijos muitų teritoriją pažeidžiant Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsnyje numatytus formalumus įvežtų prekių visiškai atsitiktinis sulaikymas ne pirmojoje muitinės įstaigoje, esančioje minėtoje teritorijoje, negali lemti skolos muitinei išnykimo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punkto prasme (34 punktas). Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnis ir 233 straipsnio pirmosios pastraipos d punktas turi būti aiškinami taip, kad skola muitinei išnyksta, tik jei neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės sulaikomos prieš minėtų prekių išvežimą iš pirmosios šioje teritorijoje esančios muitinės įstaigos (38 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad mokesčių įstatymuose nustatytų prievolių įvykdymas negali pakeisti BK nustatytų sankcijų ir atvirkščiai. T. y. bausmės priešingą teisei veiką atlikusiam asmeniui paskyrimas pagal BK negali eliminuoti mokesčio mokėtojo piniginės prievolės valstybei. Todėl šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar prekes vežusio vairuotojo, taip pat kitų asmenų atžvilgiu buvo taikytinas baudžiamasis įstatymas.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės jos skundo pagrįstumo taip pat neįrodo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad pareiškėjai pagrįstai už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes (284 500 vnt. cigarečių „Jin Ling“) buvo apskaičiuoti importo mokesčiai ir įregistruota atitinkama skola muitinei. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., pareiškėjai pagrįstai buvo apskaičiuoti akcizo ir PVM delspinigiai. Paskirtų baudų dydis siekia minimalų Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. numatytą dydį – 10 proc. Dar labiau mažinti paskirtų baudų dydžius nėra įstatyminių pagrindų.

Muitinės departamento 2010 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-562 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Iš esmės analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2011 m. gegužės 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-1138/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos OOO „TI-VI“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.