Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-191-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-11
Bylos Nr.
2A-191-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09427-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
M. L.
Trečiasis asmuo
D. L.
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-191-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09427-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 52.3.; 99.7.; 21.1.; 121.13.;121.14.; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei M. L., trečiajam asmeniui D. L. dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipdamasis į teismą prašė: priteisti jam iš atsakovės užmokestį už 2007-02-28 statybos rangos sutarties Nr. 07-03 pagrindu atliktus darbus 15 000 Lt, palūkanas tvirta pinigų suma iki ieškinio padavimo teismui dienos 2 090 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminį mokestį 256 Lt, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2010-09-16 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovė 2010-10-06 pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokių sutarčių su ieškovų nesudarinėjo, avanso niekam nemokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-15 sprendimu panaikino 2010-09-16 preliminarų sprendimą, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, pareikštą atsakovei M. L., trečiajam asmeniui D. L., atmetė. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina rangos santykių pagal 2007-02-28 statybos rangos sutartį Nr. 07-03 tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo, kadangi dvišalei sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia. Nesant kitų duomenų apie šalių sudarytą rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti už atliktus sutartyje numatytus lipdinių restauravimo darbus, atsakovei M. L. nurodant, jog ji yra netinkama atsakovė byloje, o trečiajam asmeniui D. L. teigiant, jo sutartį su ieškovu pasirašiusi ji, o taip pat sutarusi dėl darbų apimties ir apmokėjimo, padarė išvadą, kad 2007-02-28 sutartis nepatvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės M. L. susiklostė statybos rangos santykiai, todėl sutartinė atsakovės atsakomybė negalima. Be to, teismas nurodė, jog dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį, todėl ieškovo atstovo prašymas sudaryti galimybes ieškovui pakeisti ieškinio pagrindą teismui priėmus preliminarų sprendimą negali būti tenkinamas. Dokumentinio proceso atsisakymas galimas iki preliminaraus sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-15 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu dėl 15 000 Lt skolos, 2 090 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas 2010-09-16 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino pilnai. Atsakovė pateikė prieštaravimus. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu teismui pateikė prašymą dėl dokumentinio proceso atsisakymo ir prašė bylą nagrinėti ginčo teisena, kadangi posėdžio metu paaiškėjus aplinkybėms, kad sandoris buvo sudarytas per atstovą – trečiąjį asmenį, byloje yra būtina pakeisti reikalavimo pagrindą. Teismas ieškovo atstovo prašymą atmetė nurodydamas, kad priėmus preliminarų sprendimą, dokumentiniame procese negalimas ieškinio pagrindo keitimas ir negalimas perėjimas prie bylos nagrinėjimo ginčo teisena. Teismas 2011-02-15 priėmė galutinį sprendimą, kuriuo panaikino 2010-09-16 preliminarųjį sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis pasinaudojo įstatymų suteikta galimybe greičiau apginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus. Įstatymas draudžia ieškovui dokumentiniame procese keisti ieškinio pagrindą, tačiau ši įstatymo nuostata, leidžianti dokumentinio proceso atsisakyti tik iki preliminaraus sprendimo priėmimo, neturi būti suprantama ir taikoma vien formaliai. Dokumentinio proceso atsisakymas reiškia tik procesinės ginčo sprendimo formos atsisakymą, bet ne materialinio reikalavimo atsisakymą. Ieškovas prašė teismo bylą nagrinėti bendrąja ginčo teisenos tvarka, kadangi ieškovui iškilo būtinybė patikslinti ieškinio pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas truko 5 mėnesius, šalys pateikė parengiamuosius procesinius dokumentus, įvyko 2 teismo posėdžiai, kurių metu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, teismo sprendimas atmesti ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo ginčo teisena prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principams. Ieškovui neapskundus teismo sprendimo ir kreipiantis į teismą su nauju ieškiniu, ieškovas turėtų iš naujo sumokėti žyminį mokestį, atlyginti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymi, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta per atstovą, trečiąjį asmenį. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji trečiajam asmeniui suteikė leidimą dėl remonto darbų jai nuosavybės teise priklausančiame bute atlikimo ir apie šiuos darbus žinojo, butas su ieškovo darbo rezultatu buvo parduotas, dalis gautų pinigų buvo sumokėta banko paskolai padengti, o dalis pinigų atiteko atsakovei. Daro išvadą, kad atsakovė, įgydama darbus, kurių vertė yra 20 000 Lt, praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovas sudarydamas sutartį ir atlikdamas darbus neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis yra sudaryta su atsakove, kadangi trečiasis asmuo ieškovui pateikė jau pasirašytą sutartį. Ieškovas taip pat neturėjo pagrindo abejoti atsakovės trečiajam asmeniui suteiktais įgaliojimais. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė esminius civilinio proceso kodekso principus, šis pažeidimas nėra laikytinas formaliu, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo galutinį sprendimą. Nurodo, kad ieškovas pats pasirinko kreiptis su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, todėl jis turėjo teisę iki preliminaraus sprendimo priėmimo dokumentinio proceso tvarka atsisakyti, o to nepadarius, teismas savo iniciatyva neturi galimybės nei įstatyminio pagrindo pereiti prie ginčo teisenos. Kadangi ieškinys atitiko reikalavimus, dokumentinis procesas buvo pradėtas ir užbaigtas teisėtai, be civilinio proceso normų ir principų pažeidimų. Apelianto teiginys, jog teismo posėdžio metu sužinojo, kad sutartį pasirašė ne atsakovė, o trečiasis asmuo, yra neteisingas. Atsakovė niekada neturėjo jokių santykių su ieškovo atstovais, be to, ieškovo atstovas pripažino, kad nėra bendravęs su atsakove. Butas, kuriame buvo atliekami remonto darbai, nuosavybės teise priklauso atsakovei ir yra registruotas atsakovės vardu, tačiau jį valdyti ir jame gyventi atsakovė buvo perdavusi savo velioniui sūnui ir jo sutuoktinei. Atsakovė nežinojo apie atliekamų darbų apimtį, kokie rangovai dirbo ir kokie darbai buvo atliekami. Ji nepripažino reikalavimo dėl skolos, kadangi buvo įsitikinusi, kad už atliktus darbus atsiskaityta. Be to, bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad velionis atsakovės sūnus prieš mirtį patvirtino, jog su ieškovu atsiskaityta. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė nėra gavusi iš ieškovo jokių priminimų ar pretenzijų dėl atsiskaitymo su ieškovu ir tik praėjus daugiau kaip metams po atsakovės sūnaus mirties, ieškovas pradėjo reikalauti iš atsakovės apmokėti neva esantį įsiskolinimą. Pažymi, jog rangos sutartis buvo pasirašyta dalyvaujant ieškovo direktoriui, kuris nurodė, jog nėra jokio skirtumo, kas pasirašys sutartį, kadangi atsiskaitymai vyks neformaliai. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, jog nė vienas įrodymas nepatvirtina, kad egzistuoja įsiskolinimas 15 000 Lt sumai, kad nurodomi darbai atlikti tinkamai ir visiškai, kadangi nėra įvykdytų darbų akto, PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta.

Trečiasis asmuo D. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip atsakovės atstovas, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo galutinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės užmokestį už atliktus pagal 2007-02-28 rangos sutartį Nr. 07-03 darbus 15 000 Lt, palūkanas tvirta pinigų suma iki ieškinio padavimo teismui dienos 2 090 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminį mokestį 256 Lt. Civilinę bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, priėmė 2010-09-16 preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį. Atsakovė 2010-10-06 pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo ir jo atstovų nepažįsta, jokių sutarčių nesudarinėjo. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės pateiktus prieštaravimus, kuriame nurodė, kad statybos rangos sutarties sąlygos buvo suderintos su atsakovės sūnumi L. L. ir jo sutuoktine D. L.. Trečiasis asmuo D. L. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad rangos sutartį pasirašė ji ir apie tai informavo ieškovą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-15 preliminarų sprendimą panaikino, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, pareikštą atsakovei M. L., trečiajam asmeniui D. L., atmetė. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina rangos santykių pagal 2007-02-28 statybos rangos sutartį Nr. 07-03 tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo, kadangi dvišalei sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia. Nesant kitų duomenų apie šalių sudarytą rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti už atliktus sutartyje numatytus lipdinių restauravimo darbus, atsakovei M. L. nurodant, jog ji yra netinkama atsakovė byloje, o trečiajam asmeniui D. L. teigiant, jog sutartį su ieškovu pasirašiusi ji, o taip pat sutarusi dėl darbų apimties ir apmokėjimo, padarė išvadą, kad 2007-02-28 sutartis nepatvirtina tarp ieškovo ir atsakovės M. L. susiklosčius statybos rangos santykius, todėl sutartinė atsakovės atsakomybė negalima. Be to, teismas nurodė, jog dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį, todėl ieškovo atstovo prašymas sudaryti galimybes ieškovui pakeisti ieškinio pagrindą, teismui priėmus preliminarų sprendimą, negali būti tenkinamas. Dokumentinio proceso atsisakymas galimas iki preliminaraus sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentinį procesą reglamentuoja CPK IV dalies XXII skyriuje įtvirtintos teisės normos. Dokumentinis procesas – tai viena iš supaprastinto proceso formų, kurios paskirtis yra užtikrinti greitesnį tam tikros rūšies ginčų nagrinėjimą. Šio supaprastinto proceso atveju kalbama apie įprastą ginčo nagrinėjimą ginčo teisena, nustatant tam tikrus šio ginčo nagrinėjimo ypatumus. Dokumentiniame procese paprastai būna ginčas, tačiau jo nagrinėjimo specifika lemia tai, kad visi ieškovo reikalavimai gali būti pagrįsti rašytiniais įrodymais. Visas dokumentinis procesas sąlygiškai gali būti skirstomas į du etapus – procesą iki preliminaraus sprendimo ir procesą jį priėmus. Jeigu ne visi ieškovo reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais iki preliminaraus sprendimo priėmimo, teismas, vadovaudamasis CPK 138 str., gali paskirti terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 424 str. 2 d.). Tuo tarpu priėmus preliminarų sprendimą ir atsakovui pateikus ir teismui priėmus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kur jau negalioja ribojimas ieškovui grįsti savo reikalavimus tik rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju įstatymas nenumato ieškovui pareigos primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o procesas iš esmės vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tik yra viena išimtis, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui. Proceso koncentruotumo principas antruoju dokumentinio proceso etapu įgyvendinamas ir tokiu būdu, kad šalys ieškinyje ir prieštaravime turi pateikti visus turimus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Vėlesnį įrodymų pateikimą teismas turėtų vertinti vadovaudamasis CPK 181 straipsnio nuostatomis. Taigi po preliminaraus sprendimo ir prieštaravimų teisme priėmimo, pats teisminis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes dokumentiniam procesui netaikomos jokios specialios nuostatos (išskyrus tai, kad įstatymų leidėjas nenumato pasirengimo stadijos, posėdžiui paskirti nustato konkretų terminą ir apribojimus keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinį bei pareikšti priešieškinį). Atsižvelgiant į tai, kad šis procesas yra supaprastintas procesas, tai nėra ginčo teisena, ir supaprastintas procesas atitinkamai yra greitesnis ir pigesnis būdas atstatyti teisingumą. Jeigu yra visos įstatyme nustatytos prielaidos pradėti tokį procesą ir jis yra pradėtas, jį dirbtinai apsunkinti nėra tikslinga ir prieštarauja CPK 7 str. įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. CPK 430 str. 4 d. nurodyta, kad dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks reglamentavimas neatima iš ieškovo teisės kreiptis į teismą bendra tvarka su nauju ieškiniu dėl savo reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas). Todėl ieškovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš kelių galimų, CPK numatytų savo teisių procesinių gynybos būdų (ar reikšti ieškinį bendra tvarka, ar prašyti bylą nagrinėti dokumentinio proceso, numatyto CK XXII skyriuje, tvarka). Ieškovas, prašęs bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, taip pat turi teisę iki preliminaraus sprendimo priėmimo dokumentinio proceso atsisakyti (CPK 426 str.), tačiau šioje byloje šia teise nepasinaudojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-236/2011). Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu, nepagrįsti apelianto argumentai, kurių pagrindu teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neleido pakeisti reikalavimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai, kad teismas turėjo vadovautis kooperacijos ir proceso ekonomiškumo principais, bylos nagrinėjimas truko 5 mėnesius, šalys pateikė parengiamuosius procesinius dokumentus, įvyko 2 teismo posėdžiai, kreipiantis į teismą su nauju ieškiniu, ieškovas turėtų sumokėti žyminį mokestį ir atlyginti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos, kuri numatyta civiliniame procese. Įstatymo leidėjas, įvesdamas dokumentinio proceso institutą, numatė ieškovui tam tikras lengvatas, pvz. mažesnis žyminis mokestis, t.y. pusė sumos, mokėtinos už ieškinį (CPK 80 str. 1d.7p.), taip pat įvedė ir tam tikrus apribojimus, kaip draudimas keisti pagrindą ir dalyką (CPK 430 str.); dėl nurodytų bei kitų CPK XXII skyriuje numatytų ypatumų bylų nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka ir skiriasi nuo bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo taisykles. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pasinaudodamas jam suteikta teise ir pasirinkdamas vieną iš kelių galimų CPK numatytų savo teisių procesinių gynybos būdų – bylos nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, - turėjo atsižvelgti ir į šio proceso ypatumus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-53/2010, aptariama visiškai kita procesinė situacija, kuomet patikslintas ieškinys buvo pateiktas atsiliepimų į pateiktą prieštaravimą dėl priimto preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo pateikimo stadijoje, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje, kaip ir nurodė apeliantas, buvo įvykę jau du posėdžiai preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo stadijoje; būtent paskutinio posėdžio metu ieškovo atstovas paprašė dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, pereiti prie ginčo teisenos ir suteikti galimybę ieškovams keisti ieškinio pagrindą. Esant tokiai procesinei situacijai, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi civiliniame procese šios kategorijos byloms nagrinėti numatytais reikalavimais, taip pat teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad negalima suabsoliutinti ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų taikymo; jų taikymas neturi pažeisti kitų civilinio proceso kodekse nustatytų reikalavimų ir taisyklių.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog pastarasis neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis yra sudaryta su atsakove. Bylos medžiaga, liudytojų bei paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, jog 2007-02-28 statybos rangos sutartį Nr. 07-03 su ieškovo atstovu pasirašė trečiasis asmuo D. L.. Atsižvelgiant į tai, rangos santykių pagal minėtą sutartį tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo, ko pasėkoje atsakovei nekyla jokių pareigų atsiskaityti už atliktus sutartyje numatytus darbus. Aplinkybė, jog atsakovė žinojo apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, bet faktiškai eksploatuojamame jos velionio sūnaus ir jo sutuoktinės, vyksta remonto darbai, nesudaro jai prievolės atlyginti pagal rangos sutartį, kurią pasirašė trečiasis asmuo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinys dėl darbo užmokesčio už atliktus darbus, palūkanų tvirta suma iki ieškinio padavimo teismui dienos bei 5 % metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės M. L. byloje pateiktos rangos sutarties pagrindu negali būti tenkinamas.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteistina 10,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 10,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis