Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-2010-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
2A-2010-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06677-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
V. R., L. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2010-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06677-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.1; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11436-752/2015 pagal pareiškėjų L. R. ir V. R. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai L. R. ir V. R. kreipėsi į teismą bendru prašymu, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda beveik metus laiko. Santuoka iširo dėl esminių požiūrio į santuokinį gyvenimą skirtumų, dėl ko sutuoktiniai neketina vėl pradėti gyventi kartu, teigdami, kad santuokos išsaugoti jau neįmanoma. Pareiškėjai prašė jų prašymą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškime nurodydami, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sudarė abiejų sutuoktinių laisva valia ir apsisprendimu, o turtą pasidalino įvertinę kiekvieno sutuoktino indėlį į bendrai santuokos metu užgyvento turto dalį, taip pat susitarė dėl nepilnamečio sūnaus S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R. (iki santuokos Ž.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2007 m. liepos 28 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo paliko pareiškėjams santuokines pavardes – R. ir R.; patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

1. Sūnaus S. R., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

2. V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sūnaus S. R., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės kas mėnesį moka po 150,00 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis po santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

3. L. R. ir V. R. kartu rūpinasi sūnaus S. R. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius.

4. Po santuokos nutraukimo L. R. pasilieka santuokinę pavardę – R., V. R. pasilieka savo pavardę – R..

5. Pareiškėjai tarpusavyje susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.

6. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

7. L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu 2007-11-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JV-17537 pagrindu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) įgytas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas AB DNB bankui (2007-12-03 Hipotekos registro pranešimas Nr. 02120070020061 apie hipotekos įregistravimą), - po santuokos nutraukimo dalinamas taip:

7.1. 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini));

7.2. l/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

8. Dovanojimo sutarties pagrindu L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytas nekilnojamasis turtas – 1/2 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nedalintinas, asmeninės nuosavybės teise priklauso L. R. ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

9. L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu 2009-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4972 pagrindu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) įgytas nekilnojamasis turtas - 45/1350 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

10. Dovanojimo sutarties pagrindu V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), svirnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nedalintinas, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. R. ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

11. L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

12. V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjai susitaria, kad L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausanti MB „Varus“ (įm. k. 303293764), kartu su visomis šios įmonės suteikiamomis teisėmis ir pareigomis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

14. Visi sutartiniai įsipareigojimai ir teisės pagal V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) su AB DNB bankas (įm. k.) sudarytą 2007-11-28 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-732 - po santuokos nutraukimo pasilieka kredito gavėjui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir kredito gavėjai L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai.

15. Visi sutartiniai įsipareigojimai ir teisės pagal V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su AB „Swedbank“ (į. k. 112029651) sudarytą 2014-04-04 vartojimo kredito sutartį Nr. 14-025580- GV - po santuokos nutraukimo pasilieka kredito gavėjui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

16. Visi sutartiniai įsipareigojimai ir teisės pagal V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su UAB „General Financing“ (į. k. 300515252) sudarytą 2014-08-11 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr.1 - po santuokos nutraukimo pasilieka kredito gavėjui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

17. Visi sutartiniai įsipareigojimai ir teisės pagal V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su UAB „Mokilizingas“ (į. k. 124926897) sudarytą 2014-09-11 paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo pasilieka kredito gavėjui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

18. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalintas iki santuokos nutraukimo.

19. Pasikeitus aplinkybėms (turtinė buvusio sutuoktinio padėtis, vaiko poreikių tenkinimas ir kt.), ši sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų numatyta tvarka.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjai nurodo, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams.

21. Pareiškėjai patvirtina, kad dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, kreditinių įsipareigojimų, neaptartų šioje sutartyje, neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto teigimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka tikrosios jo valios ir sudaryta suklydimo įtakoje, pareiškėjai L. R. melagingai pažadėjus, kad nutraukus santuoką šeima toliau liks gyventi kartu, o apeliantas galės netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nes santuoką nutraukus pareiškėja šiuos pažadus pažeidė. Be to, sutarties sąlygos nebuvo derintos su apeliantu, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ja nustatytas turto padalinimo būdas pažeidžia jo turtinius interesus, šalių lygiateisiškumo principą, kadangi pagal teismo patvirtintą sutartį apeliantui atiteko beveik visos prievolės, o sutuoktinei – iš esmės visas santuokos metu įgytas, neapsunkintas hipoteka ir kitaip nesuvaržytas turtas – 45/1350 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), brangesnis automobilis Toyota Corolla, mažoji bendrija „Varus“.

2. Teismas neturėjo teisės patvirtinti šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi į bylą nebuvo įtrauktas dar vienas kreditorius - AB „Kauno energija“, kuriam yra susidariusi 171,34 Eur skola su delspinigiais, be to, sutartyje nebuvo aptarta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. tvarka. Pasibaigus teisminiam procesui ir sutuoktinei išsikėlus iš šeimos namų, pareiškėjas nebegali matytis ir bendrauti su sūnumi, kadangi buvusi sutuoktinė nesudaro tam sąlygų ir draudžia bendrauti, dėl ko yra pažeidžiamos pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. R. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pareiškėjas pasirašė dėl suklydimo, nes tam apeliantas nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja pažymi, kad apeliantui niekada nebuvo žadėjusi, jog po santuokos nutraukimo ji ir toliau gyvens kartu su pareiškėju, nes tokiu atveju nebūtų pagrindo nutraukti santuokos, ji niekada apeliantui nedraudė matytis su nepilnamečiu sūnumi. Pareiškėjui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo jis bet kada gali kreiptis į teismą. Jeigu santuokos nutraukimo pasekmių sutartis apelianto netenkina, tai ją pareiškėjas pasirašė dėl savo paties neatidumo, nerūpestingumo ir neapdairumo, bet ne dėl suklydimo.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad sutartimi šalių turtas ir įsipareigojimai kreditoriams padalinti pažeidžiant apelianto teises, nes jis nenurodė kuo gi pasireiškia esminis jo interesų pažeidimas. Vien tai, kad santuokos nutraukimo sutartimi šalys pasidalino prievoles ir turtą nesudaro pagrindo teigti, kad iš esmės buvo pažeista sutuoktinių turtinių teisių pusiausvyra, kadangi turto vertė yra nedidelė, įsipareigojimų sumos neženklios, o mažoji bendrija „Varus“ veiklos nevykdo nuo 2014 m. gegužės 14 d. Pažymėjo, kad pagrindinis šalių turtas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui buvo panaudotas kreditas pagal 2007 m. lapkričio 28 d. kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-732. Minėtas butas sutuoktiniams buvo padalintas po ½ dalį ir jie išliko solidarūs kreditoriaus DNB bankas skolininkai.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenumatyta bendravimo su vaiku tvarka, nes tokia tvarka aptarta sutarties 3 punkte. Jeigu apelianto tokia tvarka netenkina, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

4. Pareiškėja iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apie teismo procesą nebuvo informuotas kreditorius AB „Kauno energija“, tačiau dėl to galėjo būti pažeistos ne apelianto, bet kreditoriaus teisės. Pažymi, kad minėtas kreditorius nebuvo informuotas apie procesą dėl apsirikimo, o buvęs įsiskolinimas AB „Kauno energija“ šiai dienai yra sumokėtas, todėl naikinti teismo sprendimą apelianto nurodytu motyvu nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktino teisių ir teisėtų interesų bei įstatymo reikalavimų (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu yra nutraukta pareiškėjų V. R. ir L. R. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sumarinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso, kurį reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama sumarinio proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys, CK 3.54 straipsnis). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ar sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad sutartimi dėl santuokinio turto padalijimo yra pažeidžiamos jo turtinės ir neturtinės teisės, o pati sutartis sudaryta suklydimo įtakoje. Suklydimą apeliantas sieja su dviem aplinkybėmis: 1) su apgaulingu pareiškėjos elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad sudarius santuokos pasekmių sutartį sutuoktinė nesilaikė prieš tai duoto pažado toliau gyventi kartu ir leisti netrukdomai bendrauti su sūnumi; 2) santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia apelianto turtines teises, nes sudaryta nesilaikant sutuoktinių lygiateisiškumo principo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.90 straipsnio, reglamentuojančio sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, negaliojimą aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama: a) kad buvo suklysta; b) suklydimas buvo esminis; c) buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sutuoktiniai savo bendrame prašyme nutraukti santuoką atvirai deklaravo, kad beveik metus laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda, pakeisti tarpusavio santykius ir toliau gyventi kartu bei išsaugoti šeimą nenori, nes tai neįmanoma, apeliantui nepateikus jokių prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, alogiškas ir neatitinkantis faktinės situacijos laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas turėjo realų pagrindą manyti, kad nutraukus santuoką šalys ir toliau liks gyventi kartu kaip šeima. Be to, šeimos iširimo priežastys, lemiančios ir santuokos nutraukimą, paprastai būna pakankamai rimtos, dėl ko apelianto lūkesčiai išsaugoti šeimą, kai paduodamas pareiškimas teismui dėl santuokos nutraukimo, neatitinka protingo ir atidaus žmogaus elgesio standartų, kuriais remiantis spręstina apie apelianto (ne)suklydimą ar jo apgaulę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašydami nutraukti santuoką sutuoktiniai prašė neskirti jiems termino susitaikyti (b. l. 3). Remiantis nurodytu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo imtis priemonių šalims sutaikyti ir jų santuoką nutraukė pagrįstai (CK 3.51 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties neatitikties įstatymo reikalavimams, nes joje nenurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teismas pažymi, kad šis argumentas yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią patvirtina teismas nutraukdamas santuoką, turi būti aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai. Iš teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo punktų matyti, kad minėti klausimai sutartyje yra aptarti, o sutarties 3-jame punkte nurodyta, kad „L. R. ir V. R. kartu rūpinasi sūnaus S. R. auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius“. Apeliantui nepateikus jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo jis negali matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku, toks apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo išvadai, kad yra pažeidžiamos apelianto teisės, nes kilus šalių ginčui dėl bendravimo ir auklėjimo su vaiku tvarkos, santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos gali būti peržiūrėtos ir pakeistos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3,175 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjo (apelianto) neturtines teises.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiamos ir turtinės jo teisės, kadangi po santuokos nutraukimo jam atiteko tik bendrosios sutuoktinių prievolės, kylančios iš AB „Swedbank“ 2014 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutarties, UAB „General finansing“ 2014 m. rugpjūčio 11 d. vartojimo kredito sutarties ir iš UAB „Mokilizingas“ 2014 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties, o kitam sutuoktiniui (pareiškėjai) asmeninėn nuosavybėn atiteko šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas: 45/1350 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); mažoji bendrija „Varus“; brangesnis automobilis „Toyota Corolla“.

Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad sutuoktiniams dalijantis turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bendru sutarimu, tarpusavyje koreliuoja sutarčių laisvės principą ir sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcijos principą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.156 straipsnis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl norint nustatyti, ar turto pasidalijimo būdas iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktino teisių ir teisėtų interesų, suinteresuotas asmuo, skųsdamas teismo sprendimą nurodytu pagrindu, turi pateikti apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus ir atskleisti jo teisės pažeidimo turinį, t. y. nurodyti, kuo remiantis buvo nustatyta būtent tokia bendro turto pasidalijimo tvarka, kaip ir kodėl tokia tvarka pažeidžia vieno iš sutuoktinų turtinus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi apeliantas tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė, įrodymų nepateikė ir apsiribojo tik deklaratyviu minėtų aplinkybių konstatavimu, šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumui patikrinti apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti kitus byloje suriktus faktinius duomenis (įrodymus) CPK 320 straipsnis).

Minėta, kad pareiškime teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjai (taigi ir apeliantas) patvirtino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sudaro laisva valia ir apsisprendimu, įvertinę kiekvieno indėlį į bendrai santuokos metu užgyvento turto dalis. Prašomos patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 20 punkte pareiškėjai nurodė, kad sutartyje numatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas atitinka pareiškėjų tikrąją valią ir neprieštarauja jų interesams. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, šalys savo pareiškime patvirtino, kad kartu negyvena ir bendro ūkio neveda apie metus laiko. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste vertintina, kad apelianto asmeninės prievolės finansų įstaigoms kildinamos iš sandorių, sudarytų 2014 m. balandžio 4 d. - 2014 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu, tai yra laikotarpių, kai šalys, anot jų pareiškimo, faktiškai jau kartu negyveno. Todėl, pareiškėjui savo apeliaciniame skunde nenurodžius aplinkybių, dėl ko jo prievolės finansinėms įstaigoms, atsiradusios iš AB „Swedbank“ 2014 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutarties, UAB „General finansing“ 2014 m. rugpjūčio 11 d. vartojimo kredito sutarties ir iš UAB „Mokilizingas“ 2014 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties, atiteko vienam sutuoktiniui (apeliantui), ir nepateikus patvirtinančių įrodymų, kad jam asmeniškai suteiktos paskolos buvo panaudotos ne asmeniniams apelianto, o šeimos poreikių tenkinimui, nustačius, kad Vartojimo kredito sutartyje, sudarytoje 2014 m. balandžio 4 d., apeliantas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tai yra skyrium nuo šeimos, gyvenusios (duomenys neskelbtini), ir kredito paskirtyje nurodžius, kad kreditas bus panaudotas remontui (b. l. 38-40), yra pagrindas daugiau tikėtinai išvadai, kad finansinės skolos minėtoms kredito įstaigoms yra ne bendros sutuoktinių, o asmeninės apelianto skolos ir buvo panaudotos apelianto asmeninių interesų tenkinimui (CPK 185 straipsnis).

Bylos duomenys aptvirtina, kad MB „Varus“ juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. balandžio 18 d. L. R. vardu, nuo 2014 m. gegužės mėn. įmonė veiklos nevykdo, nes joje nedirba nei vienas darbuotojas (b. l. 33, 90). Atsižvelgiant į pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes apie gyvenimą skyrium, laikytina, kad įmonė įsteigta tuo metu, kai šalys kartu faktiškai jau negyveno ir šeiminių santykių nepalaikė. Be to, apeliantas savo skunde nenurodė, koks yra asmeninis jo indėlis bendrijos veikloje, ar iš įmonės veiklos buvo gautos pajamos, ar įmonė yra veikianti, ar tai yra šeimos (bendras sutuoktinių) verslas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad MB „Varus“ paskyrus vienam iš sutuoktinių, dėl to nukentėjo kito sutuoktinio (apelianto) turtiniai interesai, nes tokios aplinkybės apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, o faktiniai bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).

Pasisakant dėl žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas nekilnojamojo turto, kurio plotas 13 4965 ha, o vertė – 15 639 Eur, objektas turi 10 savininkų, o pareiškėjai tenkanti žemės sklypo dalis sudaro tik nedidelę 45/1350 dalį viso turto (b. l. 18-20). Taigi pareiškėjos turto dalies vertė yra nedidelė, o disponavimas tokiu turtu, dėl didelio savininkų skaičiaus, yra apsunkintas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į santuokos nutraukimo pasekmių 20 punkte sutuoktinių deklaruotas aplinkybes, nėra teisino pagrindo išvadai, kad padalijus šį turtą būtų iš esmės pažeistos apelianto teisės ir turtiniai interesai.

Teigdamas, kad pareiškėjai po turto pasidalijimo atiteko didesnės vertės keleivinis automobilis „Toyota Corolla“, apeliantas šios aplinkybės leistinomis įrodinėjimo nepagrindė ir nenurodė, kuo toks santuokoje įgytų transporto priemonių pasidalijimo būdas, numatytas sutarties 11 ir 12 punktuose, yra neteisingas ir pažeidžia pareiškėjo teises (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto turtinių teisių ir interesų pažeidimo nepagrįsti leistinais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro teisinio pagrindo išvadai spręsti apie esminį apelianto teisių ir turinių interesų pažeidimą (CK3.53 straipsnio 4 dalis).

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl kitų kreditorių (AB „Kauno energija“) teisių pažeidimo, pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, vien kreditoriaus neįtraukimo į bylos nagrinėjimą faktas nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu, nes tokiam kreditoriui išlieka galimybė apginti savo pažeistas teises kitais būdais.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas