- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- II-74-806/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00074-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „E.“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės K. S. 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-133170095-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK17073187274.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės K. S. 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-133170095-17 (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų bauda. Nuobauda T. M. skirta už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 21 d., 11.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.10 punkto reikalavimų, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas T. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 2-4), kuriame nurodoma, jog UAB „E.“ teikia skalbimo paslaugas Vilniuje, 2017 m. rugpjūčio mėn. 21 d. įmonės direktorius T. M. į Fiat Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikrovęs „T. V.“ skalbinius, atvyko į (duomenys neskelbtini) esančio viešbučio kiemą, kurio vartai yra atidarinėjami nuotoliniu būdu. Vartus atidarė viešbučio administratorė ir mašina, įvažiavusi, buvo priversta sustoti, nes kieme buvo netvarkingai sustatytos mašinos, kurias reikėjo perstatyti, kad galima būtų privažiuoti prie viešbučio durų. Mašinas darbuotojai perstatė ir skalbiniai buvo atiduoti viešbučiui. Tai yra visa procedūra, kuri buvo atlikta šioje privačioje, mechaniniais vartais uždarinėjamoje valdoje, iš kurios nei išvažiuoti, nei įvažiuoti pašaliniai asmenys neturi galimybės. Pasak pareiškėjo, iš byloje esančios medžiagos akivaizdžiai matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo bandoma nustatyti priežastinį ryšį, tarp krovininio mikroautobuso sustojimo privačioje teritorijoje ir konkrečiai kam bei kokias pasekmes sukėlė 1 minutę stovėjęs automobilis. Jokio skundo dėl šios mašinos sustojimo (duomenys neskelbtini) esančio viešbučio kieme pareiškėjui asmeniškai nebuvo pateikta. Pasak T. M., vienintelis jo tariamos kaltės įrodymas yra dvi foto nuotraukos, kurias jam viešame posėdyje pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausioji specialistė K. S.. Šias nuotraukas darė (duomenys neskelbtini) gyvenantis pilietis E. K., kuris nėra viešbučio darbuotojas, turintis teisę lankytis privačioje teritorijoje, be jos šeimininkų leidimo. Kaip pažymi T. M., kadangi, viena iš nuotraukų daryta iš privataus kiemo, nežinia, kieno nurodymu tai buvo daroma ir kodėl E. K. siekė apkaltinti vairuotoją, Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pats pažeisdamas viešąją tvarką. Priverstinai trumpam sustojus, buvo įjungta mašinos avarinė šviesos signalizacija, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 151 straipsnis, tai patvirtina ir viena iš byloje esančių foto nuotraukų. Kaip nurodo pareiškėjas, tuo metu nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš šio kiemo nebuvo norinčių. Jei nors viena mašina būtų norėjusi įvažiuoti ar išvažiuoti, jis tuojau pat būtų patraukęs savo mašiną. Pareiškėjo nuomone, tvirtinti, kad jo mašina kliudė transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui yra neteisinga, kadangi ir pats E. K. be problemų praėjo į kiemą ir nufotografavo mašiną iš užpakalio, tai įrodo, kad praėjimas nebuvo uždarytas. Privačiame kieme padarytose mikroautobuso nuotraukose nėra užfiksuota nei norinčių įvažiuoti į kiemą, nei iš jo išvažiuoti, todėl akivaizdu, kad jokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra padaryti, nes sustojimą, ne ilgesniam laikui, negu reikia transporto priemonei krauti, leidžia ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 70 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, liudytojas, užfiksavęs tariamą pažeidimą, yra Savivaldybės administracijos darbuotojas, traukiant jį administracinėn atsakomybėn siekiama papildyti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, T. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie skundo pridedamos nuotraukos, iliustruojančios, kokiu būdu atsidaro kiemo vartai (b. l. 5-6).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė R. D., atstovaudama instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą Nr. SAVAD-13AN-133170095-17, pateikė atsiliepimą į T. M. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog nusižengimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: nusižengimo nustatymo laikas - 2017 m. rugpjūčio 21 d., 11 val. 02 min.; nusižengimo vieta - (duomenys neskelbtini); nusižengimo faktas - vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje, ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui; nusižengimo faktą liudija E. K.. T. M. nubaustas už ANK kodekso 417 straipsnyje 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti nesilaikymą. Kaip matyti, ši teisės norma blanketinio pobūdžio, todėl norint inkriminuoti šį nusižengimą, turi būti pažeista konkreti taisyklių norma. KET 150.10 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Byloje pateikta liudytojo daryta nuotrauka, kurioje aiškiai matyti automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ant pravažiavimo į (iš) kiemą (-o) (duomenys neskelbtini). Šioje nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo automobilis paliktas stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Automobilis paliktas stovėti taip, kad pravažiuoti automobiliu į (iš) kiemą (-o) šioje situacijoje nėra jokios galimybės. Be to, automobilis stovi tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės palikęs nedidelį tarpą tarp automobilio ir pastato sienų. Toks nedidelis tarpas akivaizdžiai trukdo pėstiesiems eiti, eidami paliktu siauru tarpu pėstieji rizikuoja susitepti drabužius arba į automobilį, arba į pastato sieną, o to neturėtų būti. Pėstieji priverčiami judėti šonu ar kitaip, jie negali suvaržomai judėti toje dalyje, kurioje yra tarpai tarp sienų ir automobilio, tokiu būdu suvaržoma pėsčiųjų teisė laisvai pasirinkti savo judėjimo kryptį, t.y. laisvai judėti. Vertintina ir galimybė šiuo tarpu pravažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Institucijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu kas nors norėjo, ar nenorėjo įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) kiemą (-o), pravažiavimas į (iš) kiemą (-o) buvo užblokuotas ir jokia kita transporto priemonė nei įvažiuoti, nei išvažiuoti, negalėjo, be to, atsitikus nelaimei, būtų apsunkintos ir specialiųjų tarnybų darbo sąlygos. KET 151 punktas numato priverstinį sustojimą ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta KET 92 punkte. Priverstinį sustojimą taip pat reglamentuoja 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) Nr. VIII-2043 2 straipsnio 51 punktas. Šiame punkte priverstinis transporto priemonės sustojimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Ši nuostata yra susijusi su automobilio technine būkle ir leidžia automobiliui sustoti, kai dėl jo techninės būklės ar atsiradusių gedimų toliau važiuoti neįmanoma arba tolesnis važiavimas sukeltų pavojų vairuotojui, keleiviams, kitiems eismo dalyviams ar kitų žmonių turtui. Institucija nesutinka su T. M. argumentais, nes iš jo paaiškinimo, jog kieme buvo netvarkingai sustatyti automobiliai, todėl negalima buvo įvažiuoti į kiemą, negalima nustatyti, kad toliau važiuoti būtų neįmanoma arba pavojinga. Be to, jeigu kiemas buvo užstatytas, tuomet T. M. automobilį galėjo pastatyti leistinoje vietoje, tačiau to nepadarė. Teigtina, kad T. M. sustojo ne todėl, kad automobilis sugedo ir tolesnis važiavimas galėtų sukelti pavojų kitiems žmonėms ar jų turtui, o todėl, kad jam reikėjo nuvežti skalbinius. Skalbinių krovimas iš (į) automobilio (į) niekaip negali būti paaiškintas tolesniu judėjimo negalimumu arba pavojingumu. Tai, kad sustojęs neleistinoje vietoje T. M. įjungė avarinę šviesos signalizaciją, kaip numato KET 151 punktas, savaime nepaneigia jo kaltės, padarius administracinį nusižengimą. Be to, minėtas punktas nustato avarinio sustojimo ženklo pastatymą bei sąlygą kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad T. M. vairuojamai transporto priemonei prireikė techninės pagalbos. Teigtina, kad tai buvo T. M. asmeninis komercinis interesas. Šiuo atveju, Kelių eismo taisyklių nesilaikymas negali būti pateisintas, nes krovimo darbus galima vykdyti ir nepažeidžiant KET. Visi kelių eismo dalyviai turi laikytis kelių eismo taisyklių ir asmeniniais ar komerciniais interesais negalima pateisinti taisyklių nesilaikymo. Institucijos nuomone, priverstinai statyti transporto priemonę ten, kur draudžia KET, T. M. neturėjo pagrindo. SEAKĮ 2 straipsnio 70 punkte numatytas transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir dviejų nuotraukų, akivaizdžiai matyti, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad tuo metu kai buvo užfiksuotas stovintis automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo būtų kraunami kokie nors daiktai ir nešami į (iš) viešbutį. Kelių eismo taisyklių nesilaikymas negali būti pateisintas skalbinių privežimu prie viešbučio durų, nes krovimo darbus galima vykdyti ir nepažeidžiant KET. Institucijos nuomone, T. M. nurodytos aplinkybės susijusios su skalbinių pristatymu nepašalina jo atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nurodo, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vairuotojas turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių ir elgtis taip, kad jos nebūtų pažeistos, taip pat gerbti kitus eismo dalyvius. T. M. būdamas pareigingu vairuotoju, galėjo pasirinkti tinkamą automobilio stovėjimo variantą. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog E. K. būtų suinteresuotas apkalbėti T. M. arba būtų kitaip suinteresuotas neskaidria bylos baigtimi, nėra. Be to, E. K. nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas, kaip teigia T. M.. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir pripažinus pareiškėją T. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nuobauda jam buvo skirta šio straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. T. M. argumentai išdėstyti skunde yra vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir administracinės nuobaudos, priimto nutarimo naikinti nėra pagrindo (b. l. 27-30).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. M. skundą palaikė bei parodė, kad „E.“ dirba direktoriumi. Sudėtinga surasti vairuotojus, tai teko pačiam važiuoti. Tuo metu atlikinėjo vairuotojo pareigas ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. vežė skalbinius viešbučiui. Atvažiavo, sustojo atbulas prie vartų, (duomenys neskelbtini), skambino, laukė, kol atidarys vartus. Viešbutis pareguliavo viduje eismą, jam pasisiūlė prastumdyti mašinas, ir jis palaukė. Gal būtų ir pralindęs, bet nenorėjo rizikuoti. Ten labai greitai viskas vyko. Kai atidarė vartus, jis įvažiavo. Kai mašinas prastumdė, jis įvažiavo pilnai į kiemą. Buvo galimybės perstatyti. Tuo metu buvo gale mašinos, laukė, kol perstatys, to piliečio, kuriam užstatė įvažiavimą, nematė. Vis bandė įvažiuoti į kiemą. Tada būtų padėtos slidės, kuriomis nutempia dėžes. Dėl saugumo išėjo pasižiūrėti, kaip prisiparkuoti. Variklis buvo išjungtas, kadangi šiose mašinose labai blogai rankinis veikia. Tai liga šių automobilių. Avarinis buvo įjungtas. Žmogus gali pro šoną praeiti. Ten niekas nevaikšto, yra uždaras vidinis kiemas. Ar tas kiemas tik viešbučio, ar ir gyvenamųjų kiemų, negali pasakyti. Iš abiejų pusių galima praeiti, bet realiai tenai niekas nevaikšto. Net iš nuotraukos matosi, kad plyšys didžiausias. Manevro nebaigė. Kiti patekti gali į tą teritoriją. Automobilis nepravažiuos. Pats vietoje prie mašinos buvo, matė kas vyksta, minutę laiko stovėjo toje vietoje mašina. Automatinius vartus atidaro iki 2 minučių. Nematė jokio praeinančio asmens. Nebandė joks automobilis pravažiuoti. Jeigu automobilis nori įvažiuoti, tai jis signalizuoja. Išsikrovimas, sukrovimas vyksta iki 10 minučių. Išsikrovimas – įvažiavus į kiemą, čia jis nėra įvažiavęs į kiemą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė R. D. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. K. paaiškino, kad neįmanoma buvo praeiti pro šį automobilį stovintį tarpuvartėje. Jis ėjo į advokatų kontorą ir teko valyti rūbais automobilio šoną. Ėjo tarp automobilio ir sienos. Palaukė keletą minučių prie advokatų kontoros, tas automobilis stovėjo. Jam buvo trukdoma praeiti. Įėjimas iš bromo į advokatų kontorą. Nedirba savivaldybės įmonėje. Automobilis taip negali stovėti, trukdyti eismui. Gali būti, kad praėjo į kiemą, kad iš toliau padarytų nuotrauką. Nepamena, ar daugiau automobilių buvo. Mažiau negu 3 metrai nuo automobilio iki sienos. Jeigu buvo sunku praeiti, tai metro turbūt nebuvo. Praėjo, nufotografavo iš priekio ir iš galo. Žmogus vos ne akrobatinius pratimus turi daryti, kad praeitų. Neturi nei pareigos, nei teisės domėtis, kodėl tas automobilis ten stovi.
2017 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos T. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 9).
UAB „CityBee Solutions“ įmonės vadybininko rašte nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užklausoje (b. l. 11) nurodytu laiku ir vietoje naudojosi T. M. (b. l. 10).
2017 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriuje registruotas E. K. elektroniniu paštu (el. p. (duomenys neskelbtini)) pateiktas pranešimas apie 2017-08-21 padarytą KET pažeidimą, nurodyti data ir laikas, pridėtos pažeidimą patvirtinančios nuotraukos (b. l. 12-14).
Byloje pateikta UAB „E.“ ir UAB „A.C. P.“, adresu (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartis (b. l. 40-43).
2018-02-05 UAB „A.C. P.“ (H. T.), adresu (duomenys neskelbtini), rašte nurodyta, kad vartai į viešbučio kiemą atidaromi nuotoliniu būdu, vairuotojas privažiavęs prie vartų skambina į registratūrą ir administratorė atidaro vartus, tai gali trukti iki 2 min (b. l. 44).
2018-02-05 UAB „A.C. P.“ (H. T.), adresu (duomenys neskelbtini), rašytiniuose paaiškinimuos nurodyta, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esantis kiemas yra skirtas aptarnaujančiam transportui. Įvažiavimo vartai nuotoliniu valdymo pultu yra aklinai uždaromi. Kito įvažiavimo į kiemą nėra. Pėstieji į pastate esančias patalpas patenka iš gatvės pusės.
Į bylą pateiktos nuotraukos, iliustruojančios kaip vyksta iškrovimo darbai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu T. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
T. M. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 21 d., 11.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas KET 150.10 punkto reikalavimų, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Pagal KET 150.10 punktą, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su byloje priimtu sprendimu. Įvykio aplinkybės užfiksuotos T. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Jas patvirtina į bylą pateikta liudytojo E. K. daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis įvažiavime į Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esantį vidinį kiemelį. Teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės vertinimu, jog pagal užfiksuotą vaizdą, pareiškėjo automobilis stovi tokioje vietoje, kad transporto priemonių (atsižvelgus į transporto priemonės rūšį) judėjimas į ar iš vidinio kiemo yra akivaizdžiai apribotas ar apskritai neįmanomas. Nors pareiškėjas nurodė, kad tuo metu į kiemą jokia transporto priemonė nei įvažiuoti, nei iš jo išvažiuoti nenorėjo, KET 150.10 punkte numatytas draudimas nesiejamas išimtinai su tam tikru konkrečiu, pareiškėjo nurodytu momentu t. y. pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė stovi (sustojusi) tokioje vietoje, kad, tai (modeliuojant situaciją) išties galėtų trukdyti eismui. Kadangi įvažiavimas į kiemą nėra platus, automobilis užima beveik visą jo plotį, tarpai tarp automobilio ir įvažiavimo sienų nėra dideli, teismo nuomone, išvada, jog automobilis trukdo ir laisvam pėsčiųjų judėjimui taipogi yra pagrįsta. Kaip nurodė teisme apklaustas pažeidimą užfiksavęs liudytojas E. K., pro tarpuvartėje stovintį automobilį laisvai praeiti galimybės nebuvo. Jis ėjo į advokatų kontorą ir teko valyti rūbais automobilio šoną. Ėjo tarp automobilio ir sienos. Mažiau negu 3 metrai buvo nuo automobilio iki sienos. Jeigu buvo sunku praeiti, tai metro turbūt nebuvo. Pažymėtina, kad priešingai nei argumentavo T. M., bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad E. K. nėra Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojas, nenustatytas ir kitoks jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Pareiškėjo nurodyta ir UAB „A.C. P.“ rašytiniuose paaiškinimuose patvirtinta aplinkybė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esantis kiemas yra skirtas aptarnaujančiam viešbučio transportui, vartai reguliuojami nuotoliniu pultu, uždaromi aklinai, pėstieji į patalpas patenka iš gatvės pusės, sprendžiant dėl padaryto pažeidimo esminės įtakos neturi. Kelių eismo taisyklės galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis. Analogišką išvadą, leidžia daryti sisteminė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių analizė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio (aktuali redakcija) 89 dalis nustato, kad viešasis eismas – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kelių eismo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Taigi, darytina išvada, jog šalia pastatų esančios aikštelės, kiemai ir kt., skirti prie minėtų objektų atvykti, sustoti transporto priemonėms, nesvarbu jos privačios, uždaros ar viešos, taip pat yra skirtos ir naudojamos tam tikram automobilių eismui. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad teritorija, kurioje užfiksuotas T. M. padarytas teisės pažeidimas, naudojama viešajam eismui – į kiemą automobiliais gali patekti ir kitas viešbučio aptarnaujantis personalas, paslaugas teikiantys asmenys. Esant atviriems vartams, nėra ribojamas ir pėsčiųjų patekimas į pastate esančias patalpas. Aplinkybę, jog kiti asmenys gali patekti į tą teritoriją, teisme nurodė ir pats T. M.. Kaip teisme tikino liudytojas E. K., jis bandė patekti į advokatų kontorą. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, be kita ko, nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentu, jog jo vairuojama transporto priemonė ginčo vietoje buvo sustojusi priverstinai, kaip tai apibrėžta KET 151 punkte bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 51 punkte, atitinkamai pažeidimo nustatymui esminės reikšmės neturi su priverstiniu sustojimu susijęs reikalavimas įjungti avarinį šviesos signalą, kurį tvirtino įgyvendinęs T. M.. Pareiškėjas skunde taipogi laikėsi pozicijos, kad jo sustojimas truko apie minutę ir buvo išimtinai susijęs su vykdoma komercine veikla, kadangi į (duomenys neskelbtini) esantį kiemą jis automobiliu įvažiavo iškrauti „T. V.“ atvežtų skalbinių, įvažiavime sustojo, nes kieme nebuvo vietos ir laukė, kol transporto priemonės bus tinkamai perstatytos. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, jo veika, remiantis ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų aktualių sąvokų prasme, negali būti laikoma pažeidžiančia KET 150.10 punkto reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (aktuali redakcija) 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, 72 dalyje nustatyta, jog transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, konstatuotina, jog nėra pagrindo išvadai, kad įvažiavime į (duomenys neskelbtini) kiemą T. M. automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo vykdydamas konkrečius krovimo darbus, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, pats pareiškėjas, apklausiamas teisme paaiškino, kad išsikrovimas vykdomas įvažiavus į kiemą, tuomet padedamos vadinamosios „slidės“, kuriomis nutempiamos skalbinių dėžės, sutiko, jog byloje esančiose nuotraukose, kuriose užfiksuotas ginčijamas pažeidimas, matyti, jog jis nėra įvažiavęs į kiemą, nurodė, kad įvykio metu automobilio variklis buvo išjungtas. Liudytojo E. K. teigimu, jis palaukė keletą minučių prie advokatų kontoros, tas automobilis vis stovėjo. Minėtose nuotraukose jokie krovimo darbai neužfiksuoti. T. M., laukdamas, kol atsilaisvins vieta vidiniame kieme, galėjo pasistatyti transporto priemonę ten, kur pastaroji netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei automobiliui sustojus ginčo vietoje būtų vykdomi konkretūs krovimo darbai, tai nepašalintų pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi KET 150.10 punkte reglamentuotas draudimas yra imperatyvus ir vykdant tam tikrus komercinio pobūdžio darbus taip pat turi būti laikomasi KET, o kaip jau nustatyta, T. M. automobilis trukdė automobilių, pėsčiųjų judėjimui. Teismų praktikoje taip pat sutariama, jog viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninius ar darbinius interesus.
Apibendrinant, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Pažeidėjui nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo T. M. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės K. S. 2017 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-133170095-17 administracinio nusižengimo byloje ROIK17073187274 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.