Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

M. P. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 140 str. 1 d. 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, o nuteistajam M. P. paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: turtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, atlyginimas per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento ir elgesio apribojimas 12 mėnesių įpareigojant M. P. tęsti mokslą ir dirbti bei uždraudžiant jam be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš nuteistojo M. P. priteista: 644,74 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam M. S. ; 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. C. ; 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam L. Č. ; 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J. .

Iš nuteistojo M. P. taip pat priteista 5136,82 Lt nukentėjusiųjų M. S. , E. C. , L. Č. ir A. J. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai bei 405,97 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo tris žmones ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

M. P. 2005 m. birželio 19 d., apie 18 val., Kėdainių raj., kelio (duomenys neskelbtini) penktajame kilometre kilusių muštynių metu peiliu 5 kartus smogė į krūtinę ir pilvą M. S. , padarydamas nukentėjusiajam tris durtines-pjautines krūtinės ląstos ir dvi kiaurymines durtines-pjautines pilvo žaizdas su kepenų pažeidimu, vieną kartą smogė peiliu į nugarą E. C. , padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos nugaros dešinės pusės žaizdą su tarpšonkaulinės arterijos nupjovimu ir dešiniojo plaučio pažeidimu, vieną kartą smogė peiliu į krūtinę ir vieną kartą į pilvą L. Č. , padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą ir kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su liestiniu blužnies pažeidimu, taip pat vieną kartą peiliu smogė į nugarą A. J. , padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę nugaros žaizdą. Tokiu būdu M. P. trims nukentėjusiesiems M. S. , E. C. ir L. Č. padarė sunkius sveikatos sutrikdymus, o nukentėjusiajam A. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nepagrįstai nebuvo nustatyta BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatyta jo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, dėl kurios šis baudžiamasis procesas buvo negalimas. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad jis kartu su Giedriumi ir R. B. bei I. B. sustabdė mikroautobusą, turėdami tikslą jame važiavusius asmenis užpulti. Tačiau tokia išvada neteisinga ir nelogiška. Prie tvenkinio jis ir J. R. prie jų privažiavusiems B. papasakojo, kad juos be jokios priežasties užpuolė ir sumušė kiti prie tvenkinio buvę poilsiautojai, kurie po to nuvažiavo mikroautobusu. Mintis pasivyti tą mikroautobusą kilo ne jam pačiam, o G. ir R. B. , kurie jo ir J. R. , tuo metu buvusių nepilnamečiais, nuomonės neklausė. Automobilį BMW irgi vairavo ne jis, o G. B. , kuris, pasivijus mikroautobusą, jį aplenkė, užvažiavo jam iš priekio ir taip sustabdė. Mikroautobusui sustojus, jis galvojo, kad būtent pilnamečiai B. ir išsiaiškins, kas ir kodėl sumušė jį ir J. R. prie tvenkinio, o kaip ir kokiu būdu tai bus aiškinamasi, jis nežinojo. Iš automobilio BMW paskui brolius B. išlipo ir jis, tačiau visi toliau nėjo ir liko stovėti prie automobilio. Tuo tarpu iš mikroautobuso iššokę asmenys, kurių buvo žymiai daugiau, juos užpuolė. Jam pačiam tuo metu buvo 16 metų, todėl jis ir broliai B. trise negalėjo brautis į mikroautobusą ir patys užpulti septynis ar aštuonis suaugusius vyrus. Jį užpuolė stambaus sudėjimo ir neblaivus M. S. , kuris smogė jam į veidą ir pradėjo smaugti, todėl jis neturėjo galimybės kitaip apsiginti ir sudavė M. S. peiliuku. Po to pamatė, kad užpulti bei mušami ir broliai B.. R. B. kruvinu veidu be sąmonės gulėjo ant žemės ir buvo dar spardomas. Turėdamas tikslą juos apginti, tuo pačiu peiliuku jis sudavė ir B. mušantiems asmenims. Jis mano, kad elgėsi teisėtai, nes gynė save ir savo artimuosius nuo juos užpuolusių asmenų. Be to, tokioje situacijoje buvo atsidūręs pirmą kartą ir neturėjo patirties. Kad jo artimų asmenų sumušimas jam galėjo sukelti didelį susijaudinimą ir išgąstį, teisme patvirtino specialistė psichologė. Ji taip pat nurodė, kad jo jaunas amžius turėjo įtakos jo veiksmams. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, tačiau keisdamas parodymus jis neturėjo tikslo nei išvengti atsakomybės, nei suklaidinti tyrimą ir teismą. Skirtingus parodymus davė tik dėl patirto išgąsčio ir didelio susijaudinimo. Teismas šioje byloje turėjo taikyti BK 28 str. nuostatas ir bylą nutraukti. Prašo teismo nuosprendį panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti, nustačius, kad jis nukentėjusiuosius sužalojo dėl būtinosios ginties.

Teismo posėdyje nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo M. P. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamųjų įstatymų (BK 66 ir 92 straipsnių) pritaikymo ir dėl netinkamo kitų nuosprendžio klausimų išsprendimo (BPK 328 str. 1 p., 4 p.).

Iš nuteistojo M. P. apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantas su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto BK 28 straipsnio, numatančio asmens teisę į būtinąją gintį. Tačiau apeliaciniame skunde taip pat dėstomi ir argumentai, dėl kurių nesutinkama ir su teismo išvadomis dėl kai kurių nustatytų muštynių ir nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybių. Kolegija pirmiausia atmeta šiuos argumentus, nes juos paneigia teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėti įrodymai. Visas bylos aplinkybes teismas išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino teisingai, todėl nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad kelyje (duomenys neskelbtini) muštynės tarp nuteistojo M. P. bei jo giminaičių G. ir R. B. ir nukentėjusiųjų asmenų kilo dėl konflikto, tą pačią dieną įvykusio prie Suriškio karjere esančio tvenkinio. Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad išvakarėse susituokę nukentėjusysis M. S. ir liudytoja I. Č. –S. 2005 m. birželio 19 d. savo vestuvinę šventė tęsė prie Suriškio tvenkinio. Mikroautobusu ir kitomis transporto priemonėmis kartu su M. S. ir jo žmona ten buvo nuvykę, kartu pramogavo ir vartojo alkoholinius gėrimus keletas asmenų, tarp jų buvo ir kiti nukentėjusieji E. C. , L. Č. bei A. J. . Nuteistasis M. P. su kitu nepilnamečiu liudytoju J. R. tuo metu nuo tvenkinio važiavo motociklu ir pravažiavo pro vietą, kur ant žemės buvo išdėlioti M. S. bei jo giminaičių ir pažįstamų asmenų daiktai. Dėl to kilo konfliktas, keletas vestuvių pratęsime dalyvavusių asmenų ėmė motociklą vytis, o juo važiavę M. P. ir J. R. buvo pargriauti. Prieš pabėgdamas M. P. metė savo šalmą į liudytoją Š. M. ir prakirto jam antakį. Šventės dalyviai netrukus mikroautobusu „Ford Tranzit“ iš tos vietos išvažiavo, o nuteistasis M. P. apie tai, kas įvyko ir apie tai, kad jį su J. R. sumušė, papasakojo prie to paties tvenkinio atvykusiems savo giminaičiams Giedriui ir R. B. bei I. B. . M. P. , G. B. , R. B. ir I. B. automobiliu BMW pradėjo vytis nuvažiavusį mikroautobusą turėdami tikslą aiškintis su jame važiavusiais asmenimis dėl įvykių prie tvenkinio. G. B. vairuojamas BMW pasivijo mikroautobusą „Ford Tranzit“ penktajame kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, jį aplenkė ir sustabdė „užblokavęs“ kelią. Iš automobilio BMW išlipo Giedrius bei R. B. ir M. P. , o iš sustabdyto mikroautobuso – nukentėjusieji M. S. , E. C. , L. Č. ir A. J. . Tarp abiejų asmenų grupių iš karto kilo muštynės, kurių metu visiems jų dalyviams buvo padaryti kūno sužalojimai. Iš teismo medicinos specialistų išvadų matosi, kad pačiam nuteistajam M. P. buvo nustatyti nubrozdinimai kairio momens ir kairio skruosto srityje bei poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje. Šie sužalojimai jam galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis arba kojomis, tačiau galėjo būti padaryti ir jam griūnant nuo motociklo ir atsitrenkiant į žemę (t. 1, b.l. 32-35). G. B. nustatyta poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas kairės blauzdos srityje (t. 1, b.l. 27), o R. B. – nubrozdinimai pakaušio ir kairio momens bei kairės mentės srityse, poodinės kraujosruvos skruostų, smakro bei kaklo srityse ir kraujosruva bei muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje (t. 1, b.l 29-30). M. P. , R. B. ir G. B. padaryti tik nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tuo tarpu visiems kitiems muštynių dalyviams buvo padaryti durtiniai-pjautiniai sužalojimai. Nukentėjusiajam M. S. nustatytos penkios durtinės-pjautinės krūtinės ląstos bei kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo žaizdos su kepenų pažeidimu (t. 1, b.l. 50-51). Nukentėjusiajam L. Č. nustatyta durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda ir kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su liestiniu blužnies pažeidimu (t. 1, b.l. 53-54). Nukentėjusiajam E. C. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos (nugaros) dešinės pusės žaizda su tarpšonkaulinės arterijos nupjovimu ir dešinio plaučio pažeidimu (t. 1, b.l. 47-48). Nukentėjusiajam A. J. padaryta durtinė-pjautinė nugaros žaizda (t. 1, b.l. 56-57). Specialisto išvadose nurodoma, kad visiems nukentėjusiesiems sužalojimai buvo padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. M. S. , E. C. ir L. Č. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. J. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Išnagrinėtais įrodymais ir paties nuteistojo parodymais nustatyta, kad muštynių metu visiems nukentėjusiesiems durtinius-pjautinius sužalojimus padarė M. P. , sudavęs jiems smūgius peiliu. Taip pat nustatyta, kad kūno sužalojimai buvo padaryti ir kitiems, dar prie tvenkinio įvykusio konflikto dalyviams. Iš specialistų išvadų matosi, kad kartu su M. P. nuo tvenkinio motociklu važiavusiam liudytojui J. R. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairėje šlaunyje ir dešinėje čiurnoje bei odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau negu trimis smūgiais, tačiau galėjo būti padaryti ir griūnant nuo motociklo ir atsitrenkiant į žemės paviršių arba motociklo dalis (t. 1, b.l. 38,42). Liudytojui Š. M. nustatyta paviršinė pjautinė kairio antakio žaizda. Ji galėjo būti padaryta sudavus į antakį smūgį motociklo šalmu (t. 1, b.l. 45). Liudytojams J. R. ir Š. M. padaryti kūno sužalojimai įvertinti nežymiais sveikatos sutrikdymais.

Išdėstytos bylos aplinkybės nustatytos išnagrinėtais įrodymais, jos jokių abejonių nekelia ir jų neginčija ir pats nuteistasis M. P. . Nuteistasis ir savo parodymuose, ir paduotame apeliaciniame skunde nesutinka tik su kai kuriomis teismo nustatytomis konkrečiomis įvykių prie tvenkinio ir kelyje aplinkybėmis bei su nustatytu jo paties vaidmeniu šiuose konfliktuose. Tačiau su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir faktiškai jau paneigti pačiame nuosprendyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prie tvenkinio jį ir J. R. be jokios priežasties užpuolė ir sumušė ten poilsiavę asmenys. Tačiau šie apelianto teiginiai tikrąsias įvykio aplinkybes atitinka tik iš dalies. Pats nuteistasis M. P. teisme parodė, kad išsimaudė tvenkinyje, su J. R. motociklu važiavo į Panevėžį, vairavo J. R. . Važiuojant keliuku pamatė priešais ateinančius penkis vyriškius. Vienas iš jų bandė užtverti jiems kelią ranka, o kitas spyrė jam į koją ir jie su J. R. nugriuvo nuo motociklo. Atsistojęs pamatė, kad vienas iš tų vyrų puola ir metė į jį savo motociklininko šalmą, ar pataikė, nežino. Teisme atpažino, kad tai buvo L. Č. . Jis iš tos vietos pabėgo, o atsisukęs dar pamatė, kad kiti vyriškiai muša J. R. . Nustoję mušti atidavė jam šalmą. Jį ir J. R. užpuolę vyriškiai buvo girti., važiuodami motociklu jie jokių daiktų nepervažiavo ir neaptaškė. Netrukus po to matė, kaip juos užpuolę vyriškiai ir kiti su jais buvę asmenys iš tos vietos išvažiavo mikroautobusu. Liudytojas J. R. parodė, kad nuo tvenkinio su M. P. važiavo motociklu. Pamatė priešais ateinančius ne penkis, o keturis vyrus. Pravažiavus šie vyrai ėmė juos vytis, kažkuris iš jų pastūmė M. P. ir jie abu su motociklu nugriuvo. Jį pargriuvusį trys vyriškiai pradėjo mušti, įstūmė į krūmus. Mušė rankomis ir kojomis, iš viso sudavė apie 15 smūgių. Jį mušusių vyriškių neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, tik prisimena, kad jį mušė trise, ketvirtas, jauniausias vaikinas kitus ramino. Dar matė, kad tie vyriškiai spardė ir M. P. , bet šis išsisuko ir pabėgo. Po to matė, kad juos sumušę vyriškiai ir kiti su jais buvę žmonės nuvažiavo mikroautobusu. J. R. parodė, kad dar iki tų vyriškių sutikimo ant keliuko motociklu jie pravažiavo pro mikroautobusą, matė ant žemės patiestą užtiesalą su ant jo išdėstytais valgiais ir gėrimais, bet jų nepervažiavo. Tuo tarpu nukentėjusieji ir kiti liudytojai nurodė kitokias įvykių prie tvenkinio aplinkybes. Nukentėjusysis M. S. teisme parodė, kad netoli tvenkinio gamtoje su svečiais tęsė savo vestuvių šventę. Ant žolės buvo išdėlioti jų daiktai, patiestas užtiesalas, ant kurio sudėtas maistas. Pradėjus lyti, daugelis svečių sulipo į ten pat stovintį jų mikroautobusą. Nustojus lyti jie išlipo iš mikroautobuso ir pamatė, kad atvažiuoja motociklas, juo važiavo du vaikinai su šalmais. Motociklas pervažiavo per jų patiestą užtiesalą, jį išpurvino ir aptaškė purvu kitus daiktus. Ant užtiesalo matėsi motociklo ratų pėdsakai. Jis ir tuo metu prie jo buvę L. Č. bei Justas ir Š. M. supyko ir pradėjo tą motociklą vytis. Tačiau jiems jo dar nepasivijus, motociklas sustojo, paslydo ir abu juo važiavę vaikinai nugriuvo į žolę. Priėjus vienas iš tų vaikinų metė šalmą, pataikė Š. M. į galvą ir praskėlė jam antakį. Tų vaikinų niekas nemušė, jie susižaloti galėjo pargriūdami. Jie tik paklausė, kodėl tie vaikinai pervažiavo per jų daiktus, padėjo pakelti motociklą ir tuo viskas baigėsi. Nukentėjusysis L. Č. parodė, kad nematė, kaip pravažiavo motociklas, bet M. S. pasakė, kad aptaškė jų daiktus. Jie nusivijo tą motociklą, bet šis paslydo ir pats pargriuvo. Vienas iš pargriuvusių vaikinų metė savo šalmą ir praskėlė antakį Š. M. ir iš tos vietos pabėgo. Nei jo, nei antrojo vaikino niekas nemušė, J. M. netgi padėjo pakelti motociklą. Vaikinus jie vijosi norėdami juos tik pagąsdinti. Kiti du nukentėjusieji E. C. ir A. J. parodė, kad pravažiuojančio motociklo iš viso nematė, šiame konflikte nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. Nukentėjusiųjų M. S. ir L. Č. parodymus patvirtino liudytojai Justinas ir Š. M. . J. M. parodė, kad pro šalį pravažiavęs motociklas aptaškė jų daiktus ir jį patį. Jis, jo brolis ir L. Č. tą motociklą nusivijo, bet šis pats pargriuvo. Vienas iš juo važiavusių vaikinų šalmu trenkė Š. M. ir ėmė bėgti, jį nusivijo L. Č. . Antrajam jis pats padėjo ištraukti iš krūmų parvirtusį motociklą. Liudytojas Š. M. patvirtino savo brolio parodymus. Dar parodė, kad motociklą, aptaškiusį jų užtiesalą, jie vijosi apie 100 metrų. Pribėgus vienas iš motociklu važiavusių vaikinų metė šalmą ir prakirto jam antakį. Tas motociklas pats paslydęs parvirto, juo važiavusių vaikinų jie nemušė.

Kiti liudytojai E. K. , V. J. , K. S. , L. Č.-S., J. S. ir D. M. parodė, kad jokio konflikto su motociklu pravažiavusiais vaikinais iš viso nematė. E. K. , matė tik tai, kad Š. M. iš kažkur parėjo su praskeltu antakiu. L. Č.-S. nukentėjusysis M. S. pasakojo, kad motociklas pervažiavo per jų užtiesalą, o po to vienas iš juo važiavusių vaikinų prakirto antakį Š. M. . Liudytojas V. G. parodė, kad poilsiavo prie tvenkinio su savo šeima. Apie kilusį konfliktą nieko nežino, matė tik pravažiuojantį motociklą, girdėjo, kaip vaikai šūkavo, kad kažką nustūmė, po to matė vaikiną, parstumiantį motociklą atgal prie tvenkinio. Liudytojai G. B. , R. B. ir I. B. parodė, kad automobiliu BMW buvo atvažiavę prie tvenkinio maudytis, matė, kad netoki tvenkinio linksminosi daug žmonių, stovėjo mikroautobusas. Kai pradėjo lyti, M. P. ir J. R. motociklu išvažiavo namo į Panevėžį. Tačiau netrukus M. P. grįžo atgal pėsčias, buvo purvinas, kruvinas, papasakojo, kad juos su J. R. kažkas užpuolė ir nustūmė nuo motociklo.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas įrodymus dėl prie tvenkinio įvykusio konflikto įvertino teisingai. Nuteistojo M. P. , liudytojo J. R. parodymai apie tai, kad jie buvo be jokios priežasties pargriauti nuo motociklo ir sumušti, teisingi tik iš dalies, o didžioji šių jų parodymų dalis buvo paneigta. M. P. ir J. R. parodymai prieštarauja netgi vieni kitiems, jie nurodo skirtingą juos tariamai užpuolusių asmenų skaičių, be to, nei vienas negalėjo nurodyti, kas iš nukentėjusiųjų arba teisme apklaustų liudytojų prieš juos būtų vartoję kokį nors smurtą. J. R. pripažino, kad nei vieno iš tų asmenų atpažinti negali. Tuo tarpu pats nuteistasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu atliktų parodymų atpažinti metu nukentėjusiųjų M. S. , L. Č. bei A. J. iš viso neatpažino, tačiau nurodė, kad nukentėjusysis E. C. jį tariamai vijosi, o jis bėgdamas į jį metė motociklininko šalmą. Teisme M. P. jau parodė, kad šalmą jis tariamai metė į nukentėjusįjį L. Č. . Visi šie nuteistojo parodymai neteisingi, nes byloje neabejotinai nustatyta, kad konflikte prie tvenkinio E. C. ir A. J. nedalyvavo iš viso, o šalmu antakį M. P. praskėlė liudytojui Š. M. . Nors M. P. parodė apie jo bei J. R. užpuolimą ir sumušimą, tačiau pats pripažino, kad prie tvenkinio buvo tik nugriuvęs nuo motociklo ir niekas jam smūgių nesudavė. Tuo tarpu liudytojo J. R. parodymai apie jam tariamai suduotus apie 15 smūgių prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms apie šiam liudytojui nustatytus kūno sužalojimus. Kita vertus, apie tai, kad nuteistasis M. P. ir liudytojas J. R. tikrai pervažiavo motociklu per ant žemės patiestą užtiesalą, kategoriškai nurodė tik vienintelis nukentėjusysis M. S. . Tačiau M. P. ir ypač J. R. patys pripažino, kad važiavo pro ant žemės sudėtus daiktus, matė tą užtiesalą, tuo metu lijo lietus, kelias buvo šlapias. Esant tokioms aplinkybėms visiškai realu, kad pravažiavęs motociklas tikrai aptaškė vandeniu arba purvu šalia keliuko sudėliotus ten šventusių asmenų daiktus. Taip pat natūralu ir suprantama, kad toks M. P. ir J. R. elgesys sukėlė kitų asmenų nepasitenkinimą ir pyktį. Todėl teigti, kad tolesni jų veiksmai buvo chuliganiški ir neturėjo jokios priežasties, nėra pagrindo. Kad konkretūs asmenys sumušė J. R. ir ypač nuteistąjį M. P. , taip pat neįrodyta. Juo labiau, nėra duomenų, kad tai padarė kuris nors iš vėliau peiliu sužalotų nukentėjusiųjų asmenų. Tačiau teismas pripažino įrodytu, kad važiavę motociklu M. P. bei J. R. buvo pargriauti. Taip pat įrodyta, kad mesdamas motociklininko šalmą M. P. pataikė į antakį liudytojui Š. M. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Visa tai nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie nuteistojo ir J. R. užpuolimą ir sumušimą prie tvenkinio paneigia. Teismas pagrįstai šį konfliktą pripažino abipusiu, nes šis incidentas kilo ir dėl vienų, ir dėl kitų jame dalyvavusių asmenų kaltės. Be to, teismas padarė taip pat pagrįstą išvadą, kad tuo tas konfliktas ir pasibaigė, nes muštynės kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko kitoje vietoje ir praėjus jau nemažam laiko tarpui.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad mintis pasivyti nuvažiavusį mikroautobusą ir „aiškintis santykius“ kilo tik B., kurie net neklausė nepilnamečių M. P. bei J. R. nuomonės, o pats nuteistasis M. P. šiuo atveju tik stebėjo, ką daro jo pilnamečiai giminaičiai. Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti ir paneigti. Liudytojai G. B. ir R. B. parodė, kad kai M. P. papasakojo, kad jį ir J. R. užpuolė ir sumušė, jie nutarė išsiaiškinti, kas ir už ką tai padarė, todėl nusprendė vytis nuvažiavusį mikroautobusą. BMW važiavo jie, I. B. ir M. P. , o J. R. su motociklu iš pradžių važiavo priekyje, parodė, į kurią pusę nuvažiavo mikroautobusas ir liko laukti kelyje. G. B. dar parodė, kad vytis mikroautobusą sugalvojo jie su broliu. Iš esmės tą patį parodė ir liudytoja I. B. , kuri tik suabejojo, ar J. R. jiems rodė kelią. Dar parodė, kad vijosi mikroautobusą norėdami sužinoti jo valstybinius numerius, taip pat sužinoti nepilnamečius sumušusių asmenų pavardes. Liudytojas J. R. parodė, kad būtent jis parodė M. P. giminaičiams, kur nuvažiavo mikroautobusas. Jis pats žvyruotu keliu motociklu negalėjo greitai važiuoti, todėl aiškintis nevažiavo, o pasiliko laukti ant kelio. Pats nuteistasis M. P. teisme irgi parodė, kad iš pradžių pirmas motociklu važiavo J. R. ir rodė kelią. Nuteistasis taip pat parodė, kad nors vytis mikroautobusą pasiūlė G. B. , tačiau važiuodami BMW automobiliu jie visi, taigi ir jis pats, norėjo išsiaiškinti, kodėl suaugę vyrai taip pasielgė su nepilnamečiais. Visos šios aplinkybės ir netgi paties nuteistojo parodymai paneigia apelianto argumentus ir patvirtina, kad sumanymui pasivyti mikroautobusą ir „išsiaiškinti santykius“ pats M. P. ne tik neprieštaravo, bet ir tam pritarė bei pats aktyviai dalyvavo tolesniuose įvykiuose. Su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo, ypač pabrėžiančio savo nepilnametystę, mėginimą sumenkinti savo vaidmenį. To vaidmens nesumenkina ir ta aplinkybė, kad automobilį BMW vairavo ir juo mikroautobusui kelią „užblokavo“ ne pats nuteistasis, o liudytojas G. B. . Apeliantas dar nurodo, kad ir jau išlipęs kartu su B. iš automobilio prie sustabdyto mikroautobuso, jis dar nesuprato, kas vyks toliau ir ką ketina daryti su juo kartu išlipę pilnamečiai asmenys. Tačiau išnagrinėti įrodymai bei nustatytas paties M. P. vaidmuo muštynėse šiuos nuteistojo argumentus taip pat paneigia.

Pats nuteistasis M. P. teisme parodė, kad automobiliu BMW jie prisivijo mikroautobusą maždaug už 7 km nuo tvenkinio. Aplenkus ir „užblokavus“ mikroautobusui kelią, abu automobiliai sustojo. Iš BMW jis išlipo kartu su broliais B., o galbūt netgi jis pirmas. Pamatė, kad iš mikroautobuso pradėjo lipti jaunuoliai. Vienas iš jų, kaip paaiškėjo – M. S. , pribėgo prie jo ir pradėjo smaugti. Tada jis, norėdamas apsiginti, iš kelnių kišenės išsitraukė lenktinį peilį, jį atlenkė ir dūrė juo M. S. į šoną. Kam ir kiek smūgių sudavė tuo peiliu po to, jau gerai neatsimena. Buvo išsigandęs ir prisimena, jog sudavęs peiliu M. S. , pamatė, kad prie automobilio su kitais jaunuoliais mušasi G. B. , o kitoje pusėje guli R. B. , kurį iš mikroautobuso išlipęs dar vienas vyriškis spardė. Tada tuo pačiu peiliu jis sudavė smūgius ir R. B. spardžiusiam, ir G. B. mušusiems vyriškiams. Tada jis su G. B. pakėlė R. B. nuo žemės, įkėlė jį į automobilį ir visi iš tos vietos nuvažiavo. B. grįžo į Kėdainius, o jis su J. R. motociklu parvažiavo į Panevėžį.

Iš teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad ankstesnių apklausų metu M. P. kai kurias muštynių aplinkybes buvo nurodęs kitaip negu teisiamajame posėdyje. Savo pirmajame paaiškinime 2005 m. birželio 20 d. (t. 2, b.l. 129-130) jis nurodė, kad sustabdžius mikroautobusą, iš BMW automobilio išlipo jis, broliai B., o iš mikroautobuso išlipo maždaug 9 vyrai ir iš karto prasidėjo muštynės. Vienas vyriškis sudavė jam į galvą tris smūgius. Jis atsistūmė, apibėgo apie automobilį ir pamatė ant žemės gulintį R. B. . Tada iš kišenės išsitraukė peilį ir ėmė juo „mosikuoti“. Taip jis gynėsi ir norėjo išgąsdinti juos puolusius asmenis. Kam ir kiek smūgių peiliu jis sudavė, neatsimena. Po to su B. įsėdo į automobilį „BMW“ ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Apklaustas įtariamuoju 2005 m. birželio 20 d. (t. 2, b.l. 134-136) M. P. jau parodė, kad iš mikroautobuso išlipo apie 9 vaikinai ir tiek pat merginų. Jam dar nespėjus išlipti iš automobilio, prie jo pribėgo vienas vyriškis ir sudavė į veidą. Jis išlipo iš BMW ir pamatė, kad vaikinai muša G. B. , o dar 2-3 muša ir spardo R. B. . Tada jis išsitraukė peilį. Ant jo paties puolė 1-2 vaikinai ir jis ėmė mojuoti peiliu. Vienam vaikinui bandant jį pargriauti, jis dūrė jam peiliu į šoną. Po to nubėgo prie R. B. ir įdūrė jį spardžiusiam vaikinui į šoną. Šis puolė ir jį, todėl dūrė jam peiliu dar kartą. Iš viso peiliu galėjo suduoti trims, o gal ir keturiems vaikinams. Apklaustas įtariamuoju 2005 m. rugpjūčio 31 d. (t. 2, b.l. 137) M. P. jau parodė, kad iš BMW išlipo kartu su broliais B.. Tik tada prie jo pribėgo stambus vyriškis, norėjo jam suduoti, bet jis išsitraukė peilį ir dūrė tam vyriškiui į šoną. Šis pradėjo jį smaugti ir tada jis dūrė peiliu dar kartą. Po to pamatė, kad du vaikinai muša G. B. . Pribėgęs įdūrė peiliu vienam iš tų vaikinų į šoną. Dar po to įdūrė peiliu į šoną vienam iš vaikinų, spardžiusių R. B. , o po to dar įdūrė vaikinui, bėgančiam prie G. B. . Po to su B. įsėdo į automobilį „BMW“ ir nuvažiavo. Papildomai apklaustas įtariamuoju 2006 m. gegužės 5 d. (t. 2, b.l. 143) M. P. parodė, kad išlipęs iš automobilio „BMW“ pamatė prie savęs stovintį stambų vyriškį. Šis smogė jam į veidą, o jis išsitraukė peiliuką ir dūrė tam vyrui į šoną. Tas vyras ėmė jį smaugti, todėl dūrė jam ir antrą kartą. Kas vyko toliau, gerai neprisimena, bet sudavė smūgius peiliu ir kitiems vyriškiams – vienam iš jų du kartus, o kitiems dviems – po vieną kartą. Kur padėjo tą peilį, neprisimena. Dar kartą papildomai apklaustas įtariamuoju 2006 m. birželio 2 d. (t. 2, b.l. 145) M. P. parodė, kad jau išlipusį iš automobilio jį užpuolė stambus vyras, smogė jam į galvą, bet smūgis buvo nestiprus ir praslydo. Išsitraukęs peilį sudavė juo tam vyrui. Šis ėmė jį smaugti, todėl sudavė peiliu dar kartą. Po to jis apibėgo apie automobilį, pamatė, kad du vaikinai mušasi su G. B. , o dar du spardo gulintį R. B. . Norėdamas juos apginti, sudavė smūgius peiliu ir B. mušusiems vaikinams. Parodymų patikrinimo vietoje 2005 m. rugsėjo 22 d. metu (t. 2, b.l. 81-84) nuteistasis parodė, kur, kam ir kaip jis sudavė smūgius peiliu muštynių metu. Iš pridėtų prie šio protokolo fotonuotraukų matosi, kad nei vienas iš asmenų, kuriems buvo suduoti smūgiai peiliu, tuo metu M. P. nesmaugė, o buvo nutolę nuo jo tam tikru atstumu.

Kartu su M. P. automobiliu „BMW“ važiavusieji Giedrius ir R. B. bei I. B. nuteistojo parodymus patvirtino tik iš dalies. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad iš automobilio BMW išlipo jis, R. B. ir M. P. , o iš sustabdyto mikroautobuso išlipo maždaug 7 vaikinai, kurie juos užpuolė. Prie R. B. pribėgo 2 vyrai, o prie jo pribėgo vienas ir sudavė jam į veidą. Po to jam spyrė ir jie abu nugriuvo į griovį. Atsikėlęs iš griovio pamatė, kad du vaikinai spardo gulintį jo brolį R. B. . Pribėgęs jis ir pats spyrė vienam iš tų vaikinų. Matė, kad trys vaikinai buvo pribėgę prie M. P. ir jie visi trise voliojosi griovyje. Po to jis su M. P. nuvedė į automobilį R. B. ir visi iš tos vietos išvažiavo. Kas ir kaip sužalojo nukentėjusiuosius peiliu, jis nematė. Liudytojas R. B. parodė, kad iš BMW išlipo jis, G. B. ir M. P. , o iš mikroautobuso – maždaug 7 vaikinai. Išlipęs iš automobilio jis ėjo link mikroautobuso ir iš karto, be žodžių prasidėjo muštynės. Jį užpuolė du vaikinai, pradėjo mušti ir jis neteko sąmonės. Atsigavo kai G. B. su M. P. jį jau buvo pasodinę į automobilį ir tada jie visi iš ten nuvažiavo. Pas M. P. peilio nematė, o apie tai, kad jis peiliu sužalojo keturis asmenis, sužinojo tik policijoje. Liudytoja I. B. parodė, kad iš automobilio išlipusio savo vyro G. B. nematė. Ji sėdėjo užsidariusi automobilyje. Kas mušė M. P. , , neįsidėmėjo, tačiau matė, kad M. P. du vyriškiai ištraukė pro automobilio dureles ir mušė kumščiais. Dar matė, kad du vyrai spardė R. B. . Girdėjo, kaip kažkas šaukė „peilis“, bet tuomet galvojo, kad peilį turi iš mikroautobuso išlipę asmenys. Tik vėliau sužinojo, kad peilį turėjo M. P. , prieš tai peilio pas jį nematė.

Visiškai kitaip muštynių aplinkybes nurodė nukentėjusieji ir su jais mikroautobusu „Ford Tranzit“ važiavę liudytojai. Nukentėjusysis M. S. parodė, kad su svečiais nuo tvenkinio važiuojant namo mikroautobusu, jiems kelią užstojo ir sustabdė automobilis “BMW“. Visos jo durelės atsidarė iš karto, pro jas išlipę žmonės pradėjo bėgti prie jų mikroautobuso, kiek jų buvo, gerai neprisimena, bet iš karto suprato, kad bus konfliktas. Jis atidarė automobilio duris ir išlipo ant kelio, iš karto teko perlipti per griovį. M. P. meluoja apie tai, kad jis jį smaugė. Iš tikrųjų jis tik pamatė, kad M. P. su peiliu rankoje pribėgo prie jo ir dūrė su tuo peiliu. Jam iš karto pasidarė silpna, jis suklupo ir kas vyko toliau, nežino. Nukentėjusysis E. C. parodė, kad automobiliui „BMW“ blokavus kelią ir dėl to jų mikroautobusui sustojus, nesuprato, kas vyksta, bet iš karto pagalvojo, kad bus muštynės. Iš BMW išlipo 3-4 žmonės. Autobusiuke buvusios moterys šaukė, kad jie neliptų laukan, bet M. S. išlipo ir klupdamas nubėgo per griovį. Jis pats irgi išlipo ir nuėjo prie čia pat šalia „BMW“ stovinčio stambiausio vyriškio. Eidamas suklupo, tas vyras jam spyrė, o jis sudavė smūgį atgal. Tuomet prie jo pribėgo kitas jaunuolis ir dūrė jam į nugarą peiliu. Jam atrodo, kad peiliu smogė būtent M. P. . Dar matė, kad tas pats vaikinas peiliu smogė ir šalia buvusiam L. Č. . Sužalotas peiliu jis pats „keturiomis“ įlipo atgal į mikroautobusą. Kaip buvo peiliu sužalotas M. S. , nepastebėjo, tik matė, kad jį išbalusį kiti irgi atvedė į mikroautobusą. Nukentėjusysis L. Č. parodė, kad automobiliui „BMW“ blokavus kelią, jis tuo metu sėdėjo mikroautobuso viduryje ir išlipo ne iš karto, nes jo neleido kartu važiuojančios moterys. Po to išgirdo, kaip J. M. šaukė, kad subadė M. S. . Tik tada išlipo iš mikroautobuso, bet su niekuo nesimušė. Pamatė M. P. su peiliu rankoje. Norėjo iš jo tą peilį atimti, bet suklupo, paslydo ir pargriuvo. Tuomet prie jo pribėgo M. P. , du kartus jam dūrė peiliu į šoną ir į nugarą. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad automobiliui „BMW“ užblokavus kelią, iš jo išlipo trys vyrai. Jis pats išlipo iš mikroautobuso, pamatė, kad M. S. subadytas peiliu, o E. C. mušasi su dviem vyrais. Jis nubėgo jam padėti. Kažkam sudavė smūgį, bet kam – nepastebėjo. Atrodo, kad vienam iš vyriškių įspyrė ir E. C. . Po to jis pamatė M. P. , norėjo ir jam suduoti ranka, bet nepataikė. Tuomet M. P. dūrė jam į nugarą peiliu. Liudytojas J. M. parodė, kad automobiliui BMW užblokavus kelią jų mikroautobusui, jis pats išlipo į kelią ir pamatė jau prieš tai išlipusį M. S. . Jis gulėjo šalia kelio perdurtas. Jis pasikvietė savo brolį ir kartu su juo parvedė M. S. į mikroautobusą. Liudytojas Š. M. parodė, kad važiuodamas mikroautobusu miegojo ir jam sustojus pabudo nuo triukšmo. Pamatė, kad priešais stovi automobilis „BMW“, o šalia kelio lauke ant žolės suklupęs M. S. . Išlipęs į lauką jis su J. M. sužeistą M. S. parvedė atgal į mikroautobusą. Liudytoja E. K. parodė, kad įvykių pradžios nematė, nes mikroautobuse kalbėjosi telefonu. Po to pamatė priešais sustojusį automobilį „BMW“ ir iš jo išlipusius tris vyrus ir moterį. Ji irgi išlipo iš mikroautobuso, prie jos priėjo L. Č. ir pasakė, kad „jį padūrė, kviesk greitąją“. Po to pamatė susirietusį M. S. ir A. J. , kurio nugara buvo kruvina. Liudytoja V. J. parodė, kad iš kelią pastojusio „BMW“ išlipo trys vyrai ir viena moteris. Iš mikroautobuso irgi pradėjo lipti vyrai, tuomet ji nesuprato, kas vyksta, iš pradžių netgi buvo pagalvojusi,kad tuo BMW atvažiavo M. S. draugai. Po kiek laiko į lauką išlipo ir ji pati, pamatė muštynes ir gulintį žolėje M. S. . Nuėjo prie savo vyro A. J. ir pamatė, kad jam perdurta nugara. Liudytoja I. Č.-S. parodė, kad momento, kaip kelią užstojo automobilis „BMW“, nematė. Jos vyras M. S. išlipo iš mikroautobuso, o vėliau išlipo ir ji pati. Ant kelio pamatė vykstančias muštynes ir dėl to streso apalpo. Po to matė, kad A. J. guli ant žemės, o M. S. kiti žmonės tempė į mikroautobusą. Kur tuo metu buvo E. C. , ji nematė. Liudytoja J. S. parodė, kad „BMW“ automobiliui užblokavus kelią, iš jų mikroautobuso išlipo M. S. , E. C. , L. Č. ir A. J. . Vėliau išlipo ir ji pati, pamatė muštynes, susirietusį M. S. , nuo šio vaizdo patyrė šoką ir nubėgo į šalia buvusį lauką. Daugiau nieko neįsidėmėjo. Liudytoja D. M. parodė, kad matė, kaip iš kelią užstojusio „BMW“ išlipo 3 vaikinai ir mergina. Kas vyko iš pradžių, nepastebėjo, nes laikė iš mikroautobuso norėjusį išlipti L. Č. . Bet šis vis tiek išlipo, o po to išlipo ir ji pati. Matė jau suklupusį M. S. .L. Č. irgi puolė kažkoks vaikinas, L. Č. bandė jam spirti, bet tuoj ir jis suklupo. Iš nuosprendžio matosi, kad teismo išvadoms svarbią reikšmę turėjo dar vienos liudytojos K. S. parodymai. Ši liudytoja parodė, kad nuo tvenkinio būtent ji vairavo mikroautobusą „Ford Tranzit“. Važiuojant pastebėjo, kad juos vejasi kitas automobilis, po to pamatė, kad juos aplenkė „BMW“ ir užblokavo kelią. Jai mikroautobusą teko irgi sustabdyti. Matė iš BMW išlipančius vyrus. Gerai matė, kad tarp jų buvo ir jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo, M. P. . Jis jau išlipdamas iš automobilio rankoje laikė peilį. Iš pradžių jis priėjo prie mikroautobuso vairuotojo durelių, bet pamatęs ją, nuėjo į kitą pusę. Iš mikroautobuso išlipo M. S. ir ji pamatė, kaip prie jo priėjęs M. P. sudavė jam smūgius peiliu, tų smūgių buvo daugiau negu du. Ji pati išlipo ir nuėjo prie M. S. , kuris tuo metu subadytas peiliu jau gulėjo griovyje. Kada iš mikroautobuso išlipo E. C. ir L. Č. , nepastebėjo, matė E. C. su kažkuo besistumdantį.

Nors nuteistojo M. P. bei liudytojų B. parodymai ir nukentėjusiųjų bei su jais mikroautobusu važiavusių liudytojų parodymai skiriasi, o dėl kai kurių aplinkybių jie netgi visiškai priešingi, teismas šiuos parodymus ir kitus įrodymus įvertino tinkamai. Nuosprendyje išdėstytos išvados apie kelyje įvykusių muštynių eigą atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios paneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus. Akivaizdu, kad automobiliui „BMW“ užblokavus kelią bei tokiu būdu sustabdžius mikroautobusą „Ford Tranzit“, iš automobilio išlipo ir muštynėse dalyvavo nuteistasis M. P. ir G. bei R. B. . Apeliaciniame skunde nuteistasis kelis kartus nurodė, kad jį ir B. užpuolė žymiai didesnis skaičius iš mikroautobuso išlipusių neblaivių asmenų. Šis apelianto teiginys neatitinka bylos aplinkybių. Teisme pats M. P. ir liudytoja I. B. konkretaus kitų muštynėse dalyvavusių asmenų skaičiaus nurodyti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. tą skaičių nurodinėjo skirtingai, buvo parodęs, kad iš mikroautobuso išlipo maždaug 9 vyrai, kitos apklausos metu buvo parodęs, kad išlipo ne tik maždaug 9 vyrai, bet ir maždaug 9 moterys. Liudytojai G. ir R. B. teisme parodė, kad muštynėse dalyvavo maždaug 7 iš mikroautobuso išlipę vyriškiai. Toks muštynėse dalyvavusių asmenų skaičius nurodomas neteisingai, tiek nuteistojo M. P. , tiek liudytojų parodymuose jis nurodomas nekonkrečiai, jų parodymuose yra aiškių prieštaravimų. Aiškiai matomas siekimas tą asmenų skaičių nurodyti kuo didesnį, tokiu būdu mėginant save pačius parodyti muštynių metu tik besigynusiais nuo užpuolimo. Tačiau tokius liudytojų B. ir nuteistojo M. P. teiginius paneigia netgi jų pačių parodymai apie muštynių eigą ir apie konkretų skaičių asmenų, su kuriais jie kiekvienas susidūrė betarpiškai, kurie pavartojo smurtą prieš juos ir prieš kuriuos vartojo smurtą jie patys. Netgi remiantis pačių M. P. bei B. parodymais, muštynėse su jais negalėjo dalyvauti daugiau negu 4-5 asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į paties M. P. parodymus apie tai, kad jis peiliu smūgius sudavė ne tik M. S. , bet ir visiems kitiems asmenims, kurie mušėsi su G. bei R. B. . Tuo tarpu iš bylos matosi, kad peiliu sužalojimai buvo padaryti tik keturiems nukentėjusiesiems. Tai patvirtina ir pačių nukentėjusiųjų bei jau išvardintų mikroautobusu važiavusių liudytojų parodymai. Iš jų matosi, kad iš mikroautobuso išlipo ir muštynėse dalyvavo būtent keturi vyriškiai: M. S. , E. C. , L. Č. ir A. J. . Tik vėliau iš mikroautobuso iš tikrųjų buvo išlipę dar ir broliai M., taip pat jau išvardintos liudytojos moterys. Tačiau šie asmenys muštynėse nedalyvavo, o tik suteikinėjo pagalbą peiliu jau sužalotiems nukentėjusiesiems ir vedė arba nešė juos atgal į mikroautobusą. Keturių nukentėjusiųjų dalyvavimas muštynėse tikrai nereiškė aiškios jų jėgos persvaros, o nukentėjusiųjų skaičius nebuvo žymiai didesnis už asmenų, išlipusių iš BMW automobilio, skaičių. Bylos aplinkybių neatitinka ir apelianto teiginiai, kad jis ir broliai B. buvo sumušti vos išlipę iš automobilio net nemėginę eiti prie jų pačių sustabdyto mikroautobuso. Visų pirma, tai paneigia nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymai. Tačiau faktiškai tai paneigia netgi paties nuteistojo ir brolių B., ypač R. B. , parodymai. Nuteistasis M. P. pats parodė, kad sudavęs peiliu M. S. , po to jis bėgiojo iš vienos pusės į kitą ir sudavė smūgius peiliu visiems kitiems vyriškiams, kurie tuo metu mušėsi su B.. Tuo tarpu liudytojas R. B. teisme parodė, kad išlipęs iš BMV, jis iš karto ėjo prie mikroautobuso ir tik jau einantį į tą pusę jį sumušė du vaikinai. Apeliantas nelogiška vadina galimybę, kad jie su B. būtų ketinę įsibrauti į pilną žmonių mikroautobusą. Tačiau tokio tikslo teismas ir nenustatė. Kita vertus, nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta išvada apie abiejų pusių konflikto dalyvių aktyvų vaidmenį muštynėse. Įvykio vietos apžiūros metu jokių pėdsakų, kurie patvirtintų konkrečią muštynių vietą ir atskirų asmenų sumušimo vietas kelyje, nebuvo surasta. Tačiau įvertinęs visų apklaustų asmenų parodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš BMW automobilio ir iš mikroautobuso išlipę asmenys ėjo vieni į kitų pusę, o jie susitiko ir muštynės įvyko tarp šių dviejų automobilių esančiame kelio tarpe. Šių abipusių muštynių metu M. P. ir G. bei R. B. buvo padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai, o R. B. dar ir muštinė lūpos žaizda. Visiems jiems padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tuo tarpu visiems keturiems nukentėjusiesiems buvo padarytos durtinės-pjautinės žaizdos. M. S. ir L. Č. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. J. , irgi peiliu sužalotam į nugarą, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai nustatyta, kad visus nukentėjusiuosius tuo pačiu peiliu sužalojo būtent M. P. ir tai jis pats pripažįsta. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ir kelyje išlipus iš automobilio, jo vaidmuo faktiškai buvo antraeilis. Apeliantas nurodo, kad iš automobilio išlipo jau po brolių B. ir tik laukė, kol šie išsiaiškins santykius su mikroautobusu važiavusiais asmenimis. Tuo metu jį užpuolė žymiai stambesnis M. S. , sudavė jam į veidą, pradėjo smaugti ir tik tada jis, neturėdamas galimybės kitaip apsiginti, sudavė jam smūgį peiliuku. Vėliau tuo peiliuku sudavė smūgius ir kitiems vyriškiams, kurie mušė G. ir R. B. . Dalis šių apelianto nurodomų jo paties dalyvavimo muštynėse aplinkybių taip pat buvo paneigtos. Be to, faktinių bylos aplinkybių neatitinka ir kai kurie apie M. P. vaidmenį duoti liudytojų B. parodymai. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad prie M. P. pribėgo trys vyriškiai, nuteistąjį pargriovė ir jie visi voliojosi griovyje. Tuo tarpu liudytoja I. B. parodė, kad keli vyriškiai užpuolė M. P. dar net nespėjusį išlipti iš automobilio, jėga jį ištraukė į lauką pro automobilio dureles. Tokie liudytojų G. B. bei I. B. parodymai yra neteisingi ir vertinami tik šių liudytojų siekimu palengvinti savo giminaičio nuteistojo padėtį. Tokia išvada daroma todėl, kad jų nurodomas aplinkybes paneigia ne tik nukentėjusiųjų, bet ir paties nuteistojo parodymai. Pats M. P. parodė, kad išlipo iš automobilio ir tik po to dalyvavo muštynėse, be to, nieko neparodė apie tai, kad būtų buvęs pargriautas arba kad grūmėsi su keletu vyriškių iš karto griovyje. Paties nuteistojo parodymus teismas irgi įvertino tinkamai. Buvo įvertinta tai, kad viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu M. P. savo parodymus nuolat keitė. Perskaityti ankstesnių apklausų metu duoti M. P. parodymai ir teisme duoti parodymai jau buvo išdėstyti. Iš pradžių M. P. buvo parodęs, kad nepažįstamas vyras sudavė jam į galvą 3 smūgius, o jis pats jam peiliu nesudavė, tik vėliau išsitraukęs peilį, juo „mosikavo“ ir taip galėjo sužaloti nukentėjusiuosius. Vėliau parodė, kad vienas iš vyriškių bandė jį pargriauti ir tada jis jam dūrė peiliu į šoną. Dar vėlesnės apklausos metu parodė, kad iš sustojusio BMW automobilio jis išlipo pirmas, prie jo pribėgęs vyriškis ne sudavė, o tik bandė suduoti jam į veidą, tačiau jis išsitraukė peilį ir dūrė vyriškiui į šoną. Tik tada tas vyras sugriebė jį už gerklės, ėmė jį smaugti ir tada jis peiliu sudavė antrą kartą. Teisme M. P. jau ėmė aiškinti, kad M. S. jį pradėjo smaugti, jis pasimetė, tik tada iš kelnių kišenės išsitraukė ir atsilenkė peilį bei dūrė juo M. S. į šoną. Tiesa, ir šios apklausos metu nuteistasis vis dėlto pripažino, kad neprisimena „kaip ten su peiliu kas buvo“. Iš nuosprendžio matosi, kad paskutinę nuteistojo versiją teismas pagrįstai atmetė kaip visiškai neįtikėtiną. Smaugiamas fiziškai stipresnio vyro tuo metu išsitraukti iš kišenės peilį, jį atlenkti ir suduoti juo smūgį nukentėjusiajam nuteistasis tikrai negalėjo. Be to, šias aplinkybes paneigia ir paties nuteistojo ankstesni parodymai apie tai, kad smūgius M. S. jis sudavė jau iš anksto atlenktu peiliu, be to, pirmųjų apklausų metu apie jo smaugimą arba nebuvo iš viso nieko parodęs, arba aiškino, kad M. S. bandė jį smaugti tik po to, kai nuteistasis vieną kartą jam jau buvo sudavęs smūgį peiliu. Apelianto argumentą apie tai, kad jis iš automobilio išlipo paskutinis, irgi paneigia jo paties parodymai. Vienoje iš ankstesnių apklausų jis buvo parodęs, kad išlipo būtent pirmasis, tą patį parodė ir teisme, tik vėliau patikslino savo parodymus ir nurodė, kad su B. iš automobilio išlipo visi kartu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio aplinkybes skirtingai nurodinėjo tik dėl patirto išgąsčio bei didelio susijaudinimo, o keisdamas parodymus nesiekė ikiteisminio tyrimo ir teismo klaidinti. Kolegija ir šį apelianto argumentą atmeta. Iš to, ką apie įvykio aplinkybes nuteistasis parodė skirtingų apklausų metu, matosi, kad buvo nurodinėjamos vis naujos papildomos aplinkybės, kuriomis nuteistasis visais įmanomais būdais mėgino pateisinti savo neteisėtus veiksmus, o po to vėl keisdavo parodymus, kai anksčiau nurodytas aplinkybes neginčijamai paneigdavo kiti įrodymai. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo parodymų keitimas paaiškinamas tik apelianto siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti savo padėtį. Todėl nuosprendyje teismas pagrįstai rėmėsi būtent tais nuteistojo parodymais, kuriuos patvirtino kiti įrodymai, ir padarė teisingą išvadą, kad peilis buvo panaudotas jau pačioje muštynių pradžioje ir kad tą peilį nuteistasis jau buvo išsitraukęs bei atlenkęs dar iki smurto panaudojimo prieš patį nuteistąjį momento. Šioje dalyje teismas taip pat pagrįstai rėmėsi liudytojos K. S. parodymais apie tai, jog ji matė, kaip M. P. jau išlipdamas iš automobilio rankoje laikė peilį, su tuo peiliu rankoje ėjo link mikroautobuso, po to tuo peiliu sudavė smūgius nukentėjusiesiems. Abejoti šiais K. S. parodymais nėra pagrindo, nes ši liudytoja buvo nevartojusi alkoholio, būtent ji vairavo mikroautobusą „Ford Tranzit“ ir todėl galėjo geriausiai matyti, kas iš tikrųjų vyko abiem automobiliams sustojus. Tai, kad M. P. iš automobilio „BMW“ išlipo jau laikydamas rankoje atlenktą peilį, o taip pat aktyvūs jo tolesni veiksmai, kurių metu nuteistasis sudavė tuo peiliu smūgius net keturiems nukentėjusiesiems, M. S. - net 5 kartus, parodo nuteistojo tikrąjį vaidmenį šiose muštynėse. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. P. veiksmai šiuo atveju buvo ne gynybiniai, o puolamieji.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiesiems gynė save ir savo artimuosius liudytojus Giedrių ir R. B. . Jo nuomone, šie jo veiksmai buvo teisėti, o teismas turėjo taikyti BK 28 str. nuostatas dėl būtinosios ginties ir nustatyti būtent šią baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas. Šiuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas BK 28 str. taikymo klausimą jau svarstė ir tokią galimybę motyvuotai bei pagrįstai atmetė. Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina tos pačios nustatytos ir jau aptartos faktinės bylos aplinkybės.

BK 28 str. 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Nuosprendyje teismas aptarė dar ir kito baudžiamojo įstatymo taikymo galimybę. BK 29 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti,- sunkų sveikatos sutrikdymą, jei nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos BK 28 str. nustatytos būtinosios ginties taisyklės. Šių taisyklių taikymas išaiškintas taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“. Šiame nutarime išaiškinta, kad įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius.Pavojingas kėsinimasis turi būti realus, t.y. turi egzistuoti objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotoje, o taip pat akivaizdus, t.y. kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms. Nutarime taip pat išaiškinta, kad besiginančiojo veiksmai, padarant žalą kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Be to, būtinosios ginties nuostatos netaikomos ginties provokacijai, t.y. tokiems veiksmams, kuriais asmuo tyčia provokuoja kito asmens pavojingo kėsinimosi veiksmus siekdamas tariamos gynybos pretekstu padaryti žalą. Atremiant nusikaltimą padariusio asmens pasipriešinimą jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai.

Iš nuosprendžio matosi, kad vertindamas šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas jokių išdėstytų nuostatų nepažeidė ir baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai. Kolegija šiame nuosprendyje jau aptarė aplinkybes, dėl kurių tarp nuteistojo bei liudytojo J. R. ir nukentėjusiųjų bei kitų asmenų iš pradžių kilo konfliktas šalia tvenkinio. Jau buvo aptarta tai, kad šis konfliktas buvo abipusis. M. P. ir J. R. buvo pargriauti nuo motociklo po to, kai jie patys važiuodami tuo motociklu purvu ir vandeniu aptaškė ant žemės išdėliotus kitų žmonių daiktus. Šio konflikto metu M. P. dar ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą vienam iš besivijusių asmenų Š. M. , praskeldamas jam antakį motociklininko šalmu. Net ir darant prielaidą, kad šiuo atveju prieš M. P. bei J. R. neteisėtai buvo pavartotas fizinis smurtas, teismas šį konfliktą pagrįstai įvertino pasibaigusiu. Išnagrinėtais įrodymais, taip pat ir paties nuteistojo M. P. parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad muštynės kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko už 6,5 – 7 km nuo konflikto prie tvenkinio vietos ir po to konflikto praėjus ne mažiau negu 20-30 min. laiko tarpui. Taigi konfliktas prie tvenkinio buvo žinomai pasibaigęs, dėl jo aiškiai nebuvo reikalo gintis ir nuteistojo veiksmai vėlesnių muštynių kelyje metu negali būti laikomi būtinąja gintimi nuo bet kokio pavojingo kėsinimosi, vykusio ankstesnio konflikto prie tvenkinio metu. Nuosprendyje teismas taip pat pagrįstai nurodė apie tai, kad po konflikto prie tvenkinio nukentėjusieji (dalis iš jų tame konflikte nedalyvavo iš viso) iš tos vietos nepabėgo ir nepasišalino bandydami išvengti sulaikymo už kokią nors nusikalstamą veiką, o tiesiog savo noru ir niekieno neverčiami mikroautobusu išvažiavo namo. Teisingai įvertinti ir tolesni nuteistojo ir jo giminaičių liudytojų B. veiksmai, o taip pat su tuo susiję jų parodymai. Jau buvo nurodyta, kad nuteistojo M. P. parodymai apie tariamą jo ir J. R. užpuolimą ir sumušimą prie tvenkinio faktines bylos aplinkybes atitiko tik iš dalies. Apie šiuos tariamus neteisėtus veiksmus M. P. pasakojo liudytojams B., kurie apie nuteistojo nurodytą įvykį iki tol nieko nežinojo ir patys to įvykio nematė. Nuteistasis M. P. ir liudytojai G. B. , R. B. ir I. B. parodė, kad nusprendė automobiliu „BMW“ pasivyti nuvažiavusį mikroautobusą, norėdami su jame važiavusiais žmonėmis „išsiaiškinti santykius“. Tačiau teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei nuteistasis, nei nurodyti liudytojai įtikinamai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip jie įsivaizdavo tą santykių aiškinimąsi. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad muštynės kelyje prasidėjo iš karto ir net nebandant kažką aiškintis dėl prieš tai prie tvenkinio įvykusio konflikto. Be to, M. P. muštynių metu peiliu sužalojus keturis nukentėjusiuosius, pats nuteistasis ir B. tuo pačiu automobiliu pirmieji skubiai išvažiavo iš įvykio vietos, palikę ten tebestovintį sustabdytą mikroautobusą ir sunkiai sužalotus nukentėjusiuosius, nei apie šiuos įvykius, nei apie konfliktą prie tvenkinio nepranešė policijai. Todėl nuteistojo ir liudytojų B. veiksmų vejantis mikroautobusą ir jį sustabdant kelyje teismas pagrįstai nepripažino bandymu sulaikyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, o taip pat ir pagrįstai netaikė BK 29 str. nuostatų. Kelyje įvykusių muštynių aplinkybes teismas irgi įvertino teisingai, o tos aplinkybės taip pat jau buvo aptartos. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis ir broliai B. sustabdė mikroautobusą turėdami tikslą juo važiavusius asmenis užpulti. Šis apelianto teiginys neatitinka tikrovės, nes nuosprendyje tokia išvada nepadaryta ir neišdėstyta. Nepaisant to, kitos teismo išdėstytos išvados yra pagrįstos. Byloje nustatyta, kad M. P. ir liudytojai B. automobiliu „BMW“ pasivijo keliu važiuojantį mikroautobusą, jį aplenkė ir priekyje užblokavę kelią tą mikroautobusą sustabdė. Po to trise išlipo iš automobilio ir ėjo į sustabdyto mikroautobuso pusę, M. P. rankoje laikė jau atlenktą peilį. Akivaizdu, kad tuo metu nei M. P. , nei B. joks pavojingas kėsinimasis negrėsė ir jie iš viso neturėjo nuo ko gintis. Be to, toks jų elgesys gali būti vertinamas ir ginties provokacija, nes šiais veiksmais iš tikrųjų buvo provokuojami mikroautobusu važiavusių asmenų atsakomieji pavojingo kėsinimosi veiksmai. Bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia netgi padaryti išvadą, kad šiuo atveju būtinąja gintimi galėtų būti vertinami būtent nukentėjusiųjų veiksmai, nes įžūlus jų mikroautobuso sustabdymas blokuojant kelią kitu automobiliu ir trijų asmenų ėjimas link mikroautobuso, nuteistajam dar ir laikant rankoje peilį, patvirtino realią pavojingo kėsinimosi grėsmę, ši grėsmė buvo akivaizdi ir nukentėjusieji ją suvokė. Nepaisant to, iš nuosprendžio matosi, kad teismas vienodai įvertino tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo bei su juo kartu buvusių liudytojų veiksmus padaręs išvadą, kad ir vienų, ir kitų asmenų veiksmai buvo ne gynybiniai, o puolamieji ir muštynės buvo abipusės. Esant tokioms aplinkybėms M. P. aktyvūs veiksmai, kurių metu jis peiliu sužalojo keturis nukentėjusiuosius, negalėjo būti vertinami nei būtinąja gintimi, nei būtinosios ginties ribų peržengimu. Motyvuotai atsisakęs taikyti BK 28 straipsnį, teismas šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, nes nei būtinosios ginties, nei kitų M. P. baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Todėl apelianto prašymai nuosprendį panaikinti ir bylą prieš jį nutraukti yra nepagrįsti ir atmetami.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo apie tai, kad tokioje situacijoje buvo atsidūręs pirmą kartą, neturėjo patirties, o jam artimų asmenų (B.) mušimas jam buvo sukėlęs išgąstį ir didelį susijaudinimą. Apeliantas dar nurodo, kad šias aplinkybes ir jauno amžiaus įtaką jo veiksmams teisme patvirtino specialistė psichologė. Su šiais nuteistojo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Apie aktyvų nuteistojo dalyvavimą muštynėse ir apie tai, kad būtent jis, nors tuo metu ir būdamas nepilnametis, peiliu sužalojo keturis žmones, jau buvo išdėstyta bei aptarta. Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje dalyvavo ne tik specialistė psichologė, bet ir specialistas psichiatras. Abiejų šių specialistų išvados jokių abejonių dėl nuteistojo pakaltinamumo nesukėlė, o kaip tik patvirtino, kad nors ir būdamas nepilnametis, M. P. galėjo suvokti ir suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galėjo savo veiksmus valdyti. Specialistas psichiatras V. Diktanas teisme padarė išvadą, kad jokių požymių apie M. P. nepakaltinamumą arba jo ribotą pakaltinamumą šioje byloje nėra. Tuo tarpu specialistė psichologė E. Zubienė patvirtino, kad muštynių metu nuteistasis buvo streso būsenoje, susijaudinimą jam galėjo sukelti ir jam artimų giminaičių B. sumušimas. Tačiau specialistė taip pat paaiškino, kad tokia streso ir susijaudinimo būsena muštynių metu yra visiškai natūrali ir paaiškinama. Dėl šios būklės M. P. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ir tai patvirtina jo veiksmai bei elgesys tiek pačių muštynių metu, tiek ir po šio įvykio. Specialistė psichologė patvirtino, kad nuteistojo jaunas amžius turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis M. P. buvo jau beveik 17 metų amžiaus. Tai, kad specialistė pripažino nepilnamečio asmens amžiaus įtaką jo veiksmams, yra suprantama, tačiau tai nereiškia, kad dėl savo amžiaus nuteistasis M. P. negalėjo suvokti savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti. Pagal BK 13 str. 2 d. nuostatas, už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. asmuo atsako nuo 14 metų amžiaus. Tuo tarpu M. P. šį nusikaltimą padarė būdamas jau beveik 17 metų amžiaus, todėl suduodamas nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno dalis smūgius peiliu, jis neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir galimas tų veiksmų pasekmes. Suprantama, kad jaunas kaltininko amžius ir pakankamos gyvenimiškos patirties neturėjimas galėjo turėti įtakos jo elgesiui bei veiksmams, tačiau tai negalėjo būti kliūtimi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Tuo tarpu į nuteistojo amžių ir su tuo susijusias kitas apelianto nurodomas aplinkybes teismas jau atsižvelgė skirdamas M. P. bausmę vadovaujantis BK XI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Šioje byloje įrodyta, kad muštynių metu M. P. sudavė smūgius peiliu ir padarė kūno sužalojimus keturiems nukentėjusiesiems. Nuteistasis nukentėjusiuosius sužalojo veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams kaltininkas numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Esant šiai tyčios rūšiai, teismas pagrįstai kvalifikavo kaltininko M. P. nusikalstamas veikas pagal atsiradusius padarinius. Trims nukentėjusiesiems M. S. , E. C. ir L. Č. nuteistasis padarė sunkius sveikatos sutrikdymus, todėl ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. Tuo tarpu nukentėjusiajam A. J. peiliu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. J. M. P. sužalojo jau būdamas 16 metų amžiaus, o iš bylos matosi, kad nukentėjusysis A. J. parašė pareiškimą, kuriame M. P. prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 3, b.l. 24). Todėl teismas nuteistąjį pagrįstai pripažino kaltu ir dėl nukentėjusiojo A. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, o šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d.

Skirdamas M. P. bausmes, teismas BK 54 ir 91 straipsnių reikalavimų taip pat nepažeidė. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertinti duomenys apie kaltininko asmenybę. Skiriant bausmes atsižvelgta ir į tai, kad nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių, o buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kuriomis teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą ir provokuojantį pačių nukentėjusiųjų elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamų veikų padarymui. BK 135 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Pagal BK 90 ir 91 straipsnių nuostatas nepilnamečiui už tą patį nusikaltimą galėjo būti skiriama nuo 1 iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu M. P. , peiliu sunkiai sužalojusiam net tris žmones, teismas pagal BK 135 str. 2 d. 5 p. paskyrė už sankcijos vidurkį žymiai švelnesnę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 140 str. 1 d. paskirta artima minimaliai švelnesnės rūšies arešto bausmė, o galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. Teismas taip pat padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl M. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., buvo atidėtas. Kolegijos nuomone, ir paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė, kurios vykdymas atidėtas, negali būti laikomos per griežtomis ir jas dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Tačiau nuteistojo apeliacinį skundą kolegija tenkina iš dalies, nes teismas netinkamai pritaikė kitus baudžiamuosius įstatymus, nustatančius bausmės skyrimo bei paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taisykles, ir tai pablogino nuteistojo padėtį.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas, vadovaujantis BK 92 str. 1 ir 2 dalimis, galutinės nuteistajam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo ir paskyrė M. P. dvi auklėjamojo poveikio priemones. Tačiau atidėjęs paskirtos bausmės vykdymą, teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė bausmės vykdymo atidėjimo trukmės. BK 92 str. 1 d. nurodyta, kad teismas gali paskirtos bausmės vykdymą atidėti nuo vienerių iki trejų metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.1.6 punkte taip pat išaiškinta, kad paskyręs bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, teismas nuosprendyje pilnamečiam asmeniui remiasi BK 75 str., nepilnamečiui – BK 92 str. ir nurodo bausmės vykdymo atidėjimo trukmę. Be to, teismas nurodo pilnamečiui asmeniui paskirtus įpareigojimus ir jų įvykdymo laiką, o nepilnamečiui – paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Tai reiškia, kad nenurodęs bausmės vykdymo atidėjimo trukmės, teismas ne tik netinkamai taikė BK 92 str. 1 d. nuostatas, bet ir nesilaikė BPK 307 str. 1 d. 4 p. numatytų nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymo reikalavimų. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas paskyrė M. P. dvi auklėjamojo poveikio priemones ir nustatė jų laiką. Tačiau tai negali būti tapatinama su pačiu bausmės vykdymo atidėjimo terminu, kurį teismas privalėjo nurodyti pagal BK 92 str. 1 d. reikalavimus. Šio termino nenustatymas bet kuriuo atveju sukeltų teisinių problemų vykdant BK 92 str. 3 d. reikalavimus tiek sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės, tiek ir svarstant klausimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo arba skiriant nuteistajam bausmę padarius naują nusikalstamą veiką. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo trukmės nenurodymas nuosprendyje faktiškai reiškia neapibrėžtos trukmės šio termino nustatymą, o tai pablogina nuteistojo padėtį. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamo BK 92 str. 1 d. pritaikymo. Nustatant M. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo trukmę, kolegija ją nustato BK 92 str. 1 d. nustatyto termino ribose, o taip pat vadovaujantis BPK 320 str. nustatytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis. Šiuo atveju kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš M. P. paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių yra turtinės žalos atlyginimas per dvejus metus. Todėl bausmės vykdymas nuteistajam atidedamas irgi tam pačiam 2 metų laikui, nes tai nepablogins nuteistojo padėties.

Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad paskyręs M. P. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, teismas į ją neįskaitė nuteistojo laikino sulaikymo nuo 2005m. birželio 20 d. iki 21 d. (t. 2, b.l. 128, 150). Nors ir atidėjęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vis tiek privalėjo šį sulaikymo laiką įskaityti į paskirtą bausmę, o to nepadaręs, netinkamai taikė BK 66 straipsnį. Todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.

Nuosprendis keičiamas taip pat dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiųjų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir proceso išlaidas valstybei teismas priteisė ne iš Manto, o iš M. P. . Akivaizdu, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodydamas nuteistojo vardą teismas tiesiog padarė techninę klaidą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši klaida galėtų būti ištaisyta BPK 361 str. nustatyta tvarka. Tačiau kadangi nuosprendis dar neįsiteisėjęs, be to, jis keičiamas ir dėl kitų pagrindų, ši klaida taip pat turi būti ištaisyta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 str., į nuteistajam M. P. paskirtą galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2005 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., nuteistajam M. P. paskirtos galutinės subendrintos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo priteista 644,74 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam M. S. , 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. C. , 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam L. Č. , 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J. , taip pat priteista 5136,82 Lt nukentėjusiųjų gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai bei 405,97 Lt proceso išlaidų valstybei, - pakeisti, nustatant, kad nurodytos žalos atlyginimo ir išlaidų pinigų sumos yra priteistos iš nuteistojo M. P. .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.