Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai padavusiai skundą privataus kaltinimo varka, privačiai kaltintojai, civilinei ieškovei ir kaltinamajai D. Z. bei jos įgaliotai atstovei advokatei Z.Vizbarienei,

nukentėjusiajai padavusiai priešpriešinį skundą, privačiai kaltintojai, civilinei ieškovei ir kaltinamajai D. Z. bei jos įgaliotam atstovui advokatui S. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą Nr. PK-66-269/2012 (toliau-byla) kurioje

D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, senatvės pensininkė,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str.1 d.,

D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti pagal patentą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. (anyta ) skundu privataus kaltinimo tvarka kaltina D. Z. (marti) padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. tuo, kad ji 2011-04-24 (duomenys neskelbtini) artimoje aplinkoje tyčia neviešai įžeidė D. Z. telefonu, išvadino ją įžeidžiančiais - necenzūriniais žodžiais „truša“, ,,sena išgama“, ,,niekše“, taip užgauliai ją pažemino.

D. Z. (marti) privataus kaltinimo priešpriešiniu skundu kaltina D. Z. (anyta) padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str.1 d.. tuo, kad ji skunde privataus kaltinimo tvarka 2011-08-01 paduotam Vilniaus r. apylinkės teismui nurodė, kad ji „organizuoja cigarečių kontrabandą“, tuo paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją ir viešai įžeidžia jos asmenybę ir orumą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), marti) kalta neprisipažino ir parodė, kad 2011-08-24 ryte -buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo ji, dukra D. P., sūnus Ronaldas miegojo tuo metu, žentas, jos mama ir dar brolio žmona. Vyras tuo metu buvo, jis gulėjo. Kažkas paskambino kažkas į vyro mobilųjį telefoną. Iš pokalbio suprato, kad skambino vyro mama D. Z.. Girdėjo kaip ją vyro motina keikė necenzūriniais žodžiais. Tada ji paėmė ragelį ir pasakė į ragelį, kad paliktų ją ramybėje, gal tuo momentu barėsi, bet neįžeidinėjo jos. Iš anytos kalbos suprato, kad ji ją kaltina dėl visko, ją įžeidinėjo. Kai ji paėmė iš vyro ragelį tik viena kalbėjo, kad ją ir jos šeimą paliktų ramybėje. Ji anytos neįžeidinėjo, galėjo ją išvadinti negražiais žodžiais, bet tikslas buvo ne įžeisti, o tik atsikratyti ja. Ji nesutinka su žodžiais, kurie yra įrašyti į protokolą. Su pirmo kompakto turiniu ji sutinka. Sutinka su taip žodžiais, kurie yra kompaktiniame diske, mano, kad šie žodžiai neturėjo įžeisti anytos, ji pati tik gynėsi nuo kišimosi į jos privatų gyvenimą. Su anyta santykių jokių nebuvo. Jos vyras nuolatos gėrė, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, bet anyta tuo ją kaltina. Kai kalbėjo per Velykas su anyta buvo dukra Diana ir J. L.. Ji viską girdėjo kaip anyta su vyru kalbėjo, jos žodžiai taip pat įžeidė jos garbę ir orumą. Viena išlaiko vaikus, vyras nepadeda išlaikyti šeimos, jis visą laiką geria. Ji stengėsi išgydyti jį. Jos vyras nuolatos naudoja smurtą prieš šeimą. Santykiai blogi ir su vyru, o kai jį palaiko motina ir jos seserys vyras dar agresyvesnis pasidaro. Mano, kad anyta kišasi į jos asmeninį gyvenimą, ji visą laiką įžeidinėja (b.l. b.l. 11, 19-20, 30-32, 36-38, 58-62, 80-83, 89, 94-97).

Dėl savo priešpriešinio skundo D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) marti) paaiškino, kad padavusiu privataus kaltinime skundu D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) m., anyta) kaltina ją, kad ji „organizuoja cigarečių kontrabandą“ iš Baltarusijos. Tai laiko šmeižtu, nes ši informacija neatitinka tikrovės. Ji dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja turguje. Niekada nebuvo bausta už cigarečių kontrabandą. D. Z. nuolat terorizuoja jos šeimą, grasina jai ir vaikams. 2011-04-24 eilinį kartą paskambino vyrui ir ji girdėjo, kai ją išvadino visokiais žodžiais, girdint vaikams ir svečiams. Ji tik prašė jos šeimą palikti ramybėje. Jai kyla klausimas, kodėl D. Z. pateikė tik dalį jų pokalbio, kur yra įrašyti tik jos žodžiai, o nėra įrašyta jos žodžių kur pati keikė ją necenzūriniais žodžiais. Nuo tuo laiko ji nebendrauja su D. Z., nors skunde rašo, kad ji it toliau grasina ir žemina. Prašo patraukti atsakomybėn D. Z. pagal BK 154 str. ir 155 str. 2 d. Taip pat prašo priteisti po 1000 Lt turtinės ir neturtinės žalos, nes dėl pareiškimo turėjo daug kartu važinėti į Vilnių pas advokatus, turėjo išlaidų ne tik savo automobilio kuro sąnaudoms bei amortizacija. Dėl to nukentėjo jos verslas. Po privataus kaltinimo patyrė stresą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus. Šią žalą vertina 1000 Lt (b.l. b.l. 28, 11, 19-20, 30-32, 36-38, 58-62, 80-83, 89, 94-97).

Dėl savo skundo D. Z. (anyta) paaiškino, kad kaltinamoji yra jos sūnaus Franco žmona. Balandžio 24 dieną kai buvo Velykos ji atvažiavo pas seserį, visi susėdo prie stalo, ji nusprendė paskambinti sūnui, kuris sakė guli lovoje ir su ja nešnekėjo Tada jos marti iš sūnaus paėmė ragelį ir perskambino jai. Pradėjo pokalbio metu grasinti, kad visus sunaikins, kalbėjo negražiais žodžiais, necenzūriniais žodžiais ją vadino, įžeidė jos garbę ir orumą. Ji nusprendė įrašyti pokalbį dėl to, kad prasidėjo įžeidimai ir grasinimai. Sesuo laikė diktofoną prie ragelio ir pokalbį įrašinėjo. Įžeidimas netruko labai ilgai. Ji net negalėjo jokio žodžio įsiterpti. Pokalbis truko gal minutę. Kaltinamoji sakė tiek, kiek pateikė antstolio išklotinėje. Ji su marčia nekalbėjo jau 3 metus, nebendrauja su ja dėl to, kad ji ją išvijo iš savo namų, liepė daugiau nesirodyti pas ją. Visas konfliktas prasidėjo dėl jos sūnaus. Santykiai sugedo dėl kaltinamosios kaltės. Ji patyrė šoką nuo

tokių žodžių kuriuos ji naudojo pokalbio metu. Prašo priteisti neturtinę 2000 Lt žalą, nes jai prasidėjo nemigą, patyrė stresą, padidėjo kraujospūdis (b.l. b.l. 11, 19-20, 30-32, 36-38, 58-62, 80-83, 89, 94-97).

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji D. Z. (anyta) parodė, kad ji skunde rašė , kad gali būti, kad ji ją įžeidinėja dėl to, kad ji kovoja su cigarečių kontrabanda. Ji taip pat iš jos ėmė cigaretes ir turguje prekiavo. Yra pokalbis, kur ji sako, kad ji užsiima kontrabanda. Ji nieko nedarė, kad kovotu su kontrabanda, tik įrašą darė bei rašė pareiškimą vieną kartą policijai dėl to, kad ji užsiima neteisėta veikla (b.l. b.l. 11, 19-20, 28, 30-32, 36-38, 58-62, 80-83, 89, 94-97).

Liudytoja E. K. parodė, kad D. Z. (anyta) yra jos sesuo. Sesuo jos paprašė ateiti paliudyti, kad per Velykas pas ją namuose Rudaminoje vyko toks incidentas. Kai jie sėdo prie stalo Danuta paskambino savo sūnui paklausti ar jis neateis. Jis pasakė, kad ne. Po kažkiek laiko suskambo vėl telefonas ir Danuta pasakė, kad jos sūnus skambina. Atsiliepė ji ir išgirdo, kad Danutos marti skambina. Jie nusprendė įrašyti pokalbį, nes pasigirdo įžeidimai. Įrašyti pokalbį paprašė sesuo Danuta, ji žinojo, kad jie turi diktofoną. Per Velykas buvusį pokalbį ne visą įrašė. Buvo kalba telefonu apie tai, kodėl niekas nepalieka sesers marčios ramybėje, marti D. Z. įžeidinėjo seserį, sakė, kad nors ji ir mirs, bet visus jų nužudys. Nežino ką norėjo pasakyti sesers marti taip įžeidinėdama. Sesuo buvo garsiakalbį įjungusi, girdėjo kaip marti jos seserį įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Po Velykinių pokalbių sesuo labai blogai pasijuto, ji labai susinervino, pakilo spaudimas (b.l. 34, 36-39).

Liudytoja V. S. parodė, kad D. Z. yra jos sesuo. Per Velykas sėdėjo prie stalo ir seseriai paskambino jos marti D. Z., kuri įžeidinėjo ją, grasino uždusinti. Pokalbis buvo garsus ji iš balso pažino, kad skambina D. Z.. Suprato, kad skambinta buvo tam, kad pagrasinti. Seseriai iškarto bloga pasidarė, ji vaistus turėjo gerti. Jos sesuo kalbėdama su sūnumi nesakė jokių žodžių, kurie galėtų įžeisti kito žmogaus garbės ir orumo. Pokalbį įrašė į diktofoną. Pati D. įrašinėjo pokalbį. Ji viena ranka laikė telefoną, o kita ranka diktofoną. Ne visą pokalbį įrašė, nes nemanė kad taip pokalbis pasisuks. Santykiai tarp jos sesers ir anytos nežino kokie yra. Sesuo įjungė diktofoną ne nuo pokalbio pradžios (b.l. 35-39).

Liudytoja D. P. parodė, kad yra D. Z. ( marti) dukra. Žino dėl ko močiutė kaltina jos motiną. Motina močiutės neįžeidė, o buvo išprovokuota. Buvo namuose per Velykas. Jie ruošė Velykų stalą buvo apie 9 valanda ryto. Tėčiui kažkas paskambino į jo mobilų telefoną. Išgirdo, kad kalba jis su savo mama - jos močiute. Močiutė paklausė ką jis veikia, paklausė taip pat ką veikia mama ir brolis. Girdėjo, kad mamą močiutė vadino necenzūriniais žodžiais, lengvo elgesio moterimi. Tokie žodžiai žeidžia žmogaus garbę ir orumą. Tėčio telefono garsiakalbis turbūt įjungtas, nes labai gerai girdisi ką kalba. Žmogus paskambinęs įžeidė ne tik mamą, bet ir brolį. Po to mama nubėgo į tėčio kambarį, atėmė iš tėvo telefoną ir kalbėjo pakeltu tonu, kad ji būtų palikta ramybėje. Motina išgirdo įžeidžiančius ją žodžius ir dėl to iš tėvo paėmė telefoną. Mama nevartojo necenzūrinių žodžių, bet tik pakeltu tonu prašė palikti ją ir jos šeimą ramybėje. Ji vėlesnio pokalbio negirdėjo, bet jei mama kažką močiutei pasakė įžeidžiančio, tai tik dėl to, kad buvo išprovokuota. Nuolat mamai grasinama susidorojimu, nuolat močiutė bando įrodyti, kad mama kažką blogai daro. Mama užsiima prekyba turguje. Tą dieną pas mus buvo teta Jolanta, tėvas, brolis miegojo. Močiutė nuolatos skambindavo tėvui ir jį nuteikinėdavo prieš brolį ir mamą. Močiutė nuolatos provokuoja mamą, ji šmeižia brolį net jo mokykloje. Tėvui nuolat močiutė skambina ir provokuoja, sako tėčiui, kad mama palaidą gyvenimo būdą veda. Ji negirdėjo netinkamų žodžių iš mamos lūpų (b.l. 52, 58-62).

Liudytojas R. Z. parodė, kad D. Z. (marti) jo mama. Jis nori paliudyti, nes jo mama kaltinama visiškai be pagrindo dėl įžeidimo.2011-04-24 buvo šventė – Velykos. Buvo mama, teta Jolanta, sesuo, tėvas ir močiutė lyg. Pradžioje jis miegojo. Jis girdėjo dalį įvykio kai mama iš tėvo buvo pasiėmusi telefoną ir rėkė į ragelį, kad paliktų ją ramybėje.

Mama vėliau padėjo ragelį ir paskui kalbėjo kaip gali būti tokie žmonės, kurie taip elgiasi. Negirdėjo jokių necenzūrinių žodžių iš mamos. Ji kalbėjo rusų kalba. Jis suprato, kad mama palikti ramybėje prašo močiutės. Visi, išskyrus tėvą, buvo blaivūs. Tėvas ryte buvo neblaivus, nes jis labai piktnaudžiauja alkoholiu. Mama padėjo ragelį, nes jai viskas matyt atsibodo. Ką sakė močiutė jis negirdėjo. Jam vėliau mama pasakė, kad močiutė skambino ir tėvui įžeidinėjo jį ir mamą, vėliau mama paėmė iš tėvo telefoną ir prašė palikti ją ramybėje. Kai močiutė tėvui paskambina jie pradeda kalbėti apie mamą, kad negera mama, tada tėvas labai supyksta, pradeda kabinėtis prie mamos, ją visaip vadina. Tėvas labai tiki močiute. Tėvui močiutė nuolatos skambina, mama niekada neskambina močiutei. Nežinau, koks tikslas mano močiutei skambinti ir įžeidinėti mamą ir kabintis prie jų. Jis nenori matyti močiutės, nori užstoti savo mamą, nes girdėjo, kaip ne kartą įžeidinėja jo mamą (b.l. 54, 58-62).

Liudytoja J. K. parodė, kad D. Z. (marti) yra jos dukra. Jos žentas nuolatos geria, jam motina skambina ir tada žentas tampa agresyvus. Per Velykas žentas buvo girtas. Jam kažkas skambino į mobilųjį telefoną. Ji nieko negirdėjo ir nenorėjo girdėti, nes visą laiką skandalai būna (b.l. 54, 58-62).

Liudytojas I. K. parodė, kad kartu su D. Z. (marti) turguje dirba. Jis gali papasakoti kaip turguje prieš gal 4 m. prie palapinės prie Danutos priėjo jos anyta ir pradėjo labai pravardžiuoti. Jis ramino jas, Danuta prašė ją palikti ramybėje, bet jos anyta labai ją įžeidinėjo. Galiausiai Danuta nubėgo nuo savo anytos. Jis pažįsta Danutą kaip normalų žmogų, nieko blogo apie ją pasakyti negali. Jis niekada nepastebėjo, kad ją kas nubaustų už nelegalų ar neteisėtą verslą, niekada negirdėjo, kad Danuta užsiiminėtų neteisėtu verslu (b.l. 56, 58-62).

Liudytoja J. L. parodė, kad per Velykas buvo pas D. Z. namuose, padėjo jai stalą dengti. Buvo pas D tuo metu vyras F, jos vaikai. Paskambino F kažkas į mobilųjį telefoną, jo klausė ką jis veikė ir įžeidinėjo D. Ji suprato, kad skambina F motina. Viską girdėjo, nes atstumas iki F buvo apie 3-4 metrai ir buvo telefono garsiakalbis įjungtas. Tą pokalbį girdėjo ir D, ir jos dukra. Tada D nuėjo į vyro kambarį paėmė telefoną ir prašė palikti ją ramybėje. Nežino kodėl anyta marčią įžeidinėja. Tai trunka jau daug metų. Girdėjo kaip telefoninio pokalbio metu D prašė palikti ją ramybėje, ji rėkė, jau buvo labai išprovokuota. Anyta visą laiką provokavo marčią. Su telefonu D išbėgo į lauką. F visą laiką girtas, jis pastoviai negirdi, todėl jo telefono garsiakalbis įjungtas (b.l. 55, 58-62).

Liudytojas S. P. parodė, kad jis yra D. Z. (marti) žentas. Per Velykas buvo pas uošvę, bet pokalbio negirdėjo, nes buvo rūsyje. Tuo metu visi buvo blaivūs, išskyrus uošvį. Tuo metu buvo jo žmona namuose, kaimynė Jolanta, žmonos brolis, uošvis ir močiutė. Kai jis grįžo iš rūsio matė, kad uošvė buvo isterijoje, papasakojo apie pokalbį. Sakė, kad jo uošvę jos anyta įžeidė necenzūriniais žodžiais. Konfliktai pas uošvius būna dėl uošvio piktnaudžiavimo alkoholiu (b.l. 57, 58-62).

Abiejų kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi. Teismas, vertindamas visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, be to, kiek šie parodymai yra patvirtinti kitų duomenų ir kiek papildo ar prieštarauja vieni kitiems, atsižvelgia į šių liudytojų bendravimo ypatumus ir santykius su kaltinamosiomis.

Dėl D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundo privataus kaltinimo tvarka (b.l. 1).

Pagal BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Minėtos teisės normos prasme įžeidimas yra neviešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Pats

užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas yra neviešas, kuomet padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija.

Kaip nustatyta iš D. Z. (marčios) teismui pateikto skundo privataus kaltinimo tvarka, taip pat paties D. Z. (marčios) ir D. Z. (anytos) apklausų teisme, dar iki skunde ir priešpriešiniame skunde nurodytų kaltinimų pateikimų teismui tarp D. Z. (anytos) ir D. Z. (marčios) vyko nesutarimai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esant konfliktinėms situacijoms, nesutarimų šalys viena kitos elgesį vertina gana subjektyviai ir savo elgesio variantą dažniausiai renkasi vadovaujantis ne racionalia logika, bet ne visada adekvačiomis emocijomis.

Dėl žodžių, pavartotų D. Z. (anytos) atžvilgiu D. Z. (marti) paaiškino, kad ji anytos neįžeidinėjo, galėjo ją išvadinti negražiais žodžiais, bet nieko negalvodama, netiesiogiai, o tiesiog iš konteksto. Kaip jau minėta aukščiau, įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Pažymėtina, kad vadovaudamasis BPK 34 str. privataus kaltinimo byloje kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes turi įrodyti kaltinimą palaikantį šalys, t.y. privatus kaltintojas. Tuo tarpu D. Z. (., anyta) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. Z. (., marti) tyčią ją įžeidė. Vien tai, kad D. Z. (marti) dėl paties inicijuoto ir palaikomo pokalbio su D. Z. (anyta) metu jos pavartotų žodžių teigia buvusi įžeista, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 2 d., sudėties elementai. Įrodymų, kad D. Z. (marti) konfliktinės situacijos metu turėjo tyčią įžeisti D. Z. (anyta) byloje nėra. Šiuo atveju D. Z. (, marčios) veikoje nėra subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios. Neįrodžius vieno iš pagrindinių nusikalstamos veikos požymių – nusikaltimo subjektyviosios pusės, t.y. nenustačius, kad D. Z. (marti) būtų turėjusi tikslą minėto pokalbio su D. Z. (anyta) metu užgauliai pažeminti ją, įvertinus visas aplinkybes bei atsižvelgus į ilgametę nesantaiką tarp jų, teismas daro išvadą, jog žodžių pavartojimas viso pokalbio kontekste negali būti vertinamas kaip tyčinis neviešas D. Z. (anytos) įžeidimas, t.y. kaip BK 155 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. Z. ((duomenys neskelbtini).) išteisintina dėl jai nukentėjusiosios D. Z. ((duomenys neskelbtini).) pareikšto kaltinimo pagal BK 155 str. 2 d., nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl D. Z. (gim. 1961 m.) priešpriešinio skundo (b.l. 28-29).

Iš priešpriešinio skundo nustatyta, kad D. Z. (marti) kaltina D. Z. (anyta) dėl to, kad pastaroji paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva marti organizuoja cigarečių kontrabandą ir tuo ją įžeidė ir apšmeižė.

Šmeižimas, numatytas LR BK 154 str. yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tokie D. Z. (anytos) veiksmai gali būti vertinami tik LR BK 236 str. (pranešimas apie nebūtą nusikaltimą) ar LR (duomenys neskelbtini) ² str. (apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje) prasme, nes jeigu prasimanymai padarius nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą skleidžiami turint tikslą, kad būtų pradėtas žmogaus baudžiamasis ar administracinis persekiojimas, veika traktuojama ne kaip nusikaltimas žmogaus garbei ir orumui, o kaip nusikaltimas teisingumui – melagingas asmens įskundimas, o šmeižimas ir įžeidimas gali būti tik šio nusikaltimo požymis. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog D. Z. (anyta) nepadarė veikos, turinčios LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str., sudėties, todėl pagal minėtą straipsnį D. Z. (anyta) išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

D. Z. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), (b.l. 15).

D. Z. (civilinis ieškinys palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), (b.l. 49).

Vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d. priteistini iš D. Z. D. Znaudai turėtos 600 (šešių šimtų) Lt proceso išlaidos sumokėtos advokatei Z.Vizbarienei už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 18).

Vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d. priteistina iš D. Z. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtų 600 (šešių šimtų) Lt dalis proceso išlaidų už advokato S. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 48).

Dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-dvi kompaktinės laikmenos su pokalbio įrašais laikytinos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 3, 27).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308, 313 str. teismas, -

nusprendžia:

D. Z. (gim. 1961 m.) pagal jai pareikštą kaltinimą (2011-08-01 skundą privataus kaltinimo tvarka) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. padarymo išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. požymių (Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. Z. (gim. 1942 m.) pagal jai pareikštą kaltinimą (2011-11-17 priešpriešinį skundą) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. padarymo išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

D. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d. priteisti iš D. ZD. Z. naudai turėtas 600 (šešių šimtų) Lt proceso išlaidas sumokėtas advokatei Z.Vizbarienei už suteiktą teisinę pagalbą.

Vadovaudamasis BPK 105 str. 6 d. priteisti iš D. Z. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtų 600 (šešių šimtų) Lt dalį proceso išlaidų už advokato S. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-dvi kompaktines laikmenas su pokalbio įrašais laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus r. apylinkės teismą.