Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. L. (I. L.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje I. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t. y. 2018 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po išgertuvių S. B. namo kieme, (duomenys neskelbtini), eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, kilus asmeniniam konfliktui su kartu po išgertuvių einančia T. J., gim. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su T. B., kartu su juo nutempė T. J. nuo kelio už (duomenys neskelbtini) esančio pastato, kur nuogai ją nurengė ir sumušė, t. y. tyčia, kartu su T. B. rankomis, kojomis bei paimtu įvykio vietoje pagaliu sudavė nukentėjusiajai mažiausiai 11 smūgių į galvą, mažiausiai 30 smūgių į liemenį (krūtinę, pilvą, nugarą), mažiausiai 25 smūgius į rankas, mažiausiai 25 smūgius į kojas ir sėdmenis, o taip pat ją smaugė, tuo padarydami T. J. daugines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos ir veido srityse, kraujosruvas ir žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse ir lūpų raudonyje, kraujosruvą liežuvio raumenyse; daugines poodines kraujosruvas kakle, minkštųjų audinių kraujosruvas skydinės kremzlės projekcijoje, paliežuvinio kaulo didžiojo kairiojo rago lūžį; daugines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės ląstos visuose paviršiuose, pilvo ir juosmens srityse, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos srityje, krūtinkaulio lūžį, dauginius abipusius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, dešinio plaučio pažeidimais ir sumušimo židiniais, kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kepenų plyšimą su negausiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę; žaizdeles išangės srityje; daugines poodines kraujosruvas abipus pečių srityse, abipus rankose, abipus kojose, dauginius odos nubrozdinimus abipus rankose, abipus sėdmenų srityse, kairio klubo srityje, dešinėje kojoje, ir sumuštą bei sunkiai sužalotą T. J. paliko įvykio vietoje, po ko nukentėjusioji sugebėjo grįžti pas S. B., kur nuo patirto krūtinės ląstos sumušimo, kuris komplikavosi ūmine pohemoragine mažakraujyste, ūminiu potrauminiu šoku, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, mirė. Tokiu būdu, I. L. bendrais veiksmais su T. B. tyčia sudavęs T. J. mažiausiai 91 smūgį ir smaugiant ją, padarė nukentėjusiajai daugybę sužalojimų visame kūne, tame tarpe sukėlusį mirtį krūtinės ląstos sumušimą ir taip, sukeldamas jai didelį fizinį skausmą bei tyčiodamasis, elgdamasis itin žiauriai ir kankindamas T. J., ją nužudė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. L. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam I. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

II. Skundžiamos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. L. gynėjos skundas atmetamas.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne arba švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

6. Kaip numatyta BPK 121 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis I. L. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys: iš dalies paties I. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kito kaltinamojo T. B., liudytojų V. M., A. P. parodymai teisiamajame posėdyje, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu.

7. Skundžiama nutartimi kaltinamajam I. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

7.1. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7.2. Bylos duomenimis I. L., nusikalstamą veiką galimai įvykdė būdamas laikinai grįžęs iš Airijos į Lietuvos Respubliką, nuo 2016 m. balandžio 8 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Airijoje, oficialiais duomenimis jis nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, kas rodo, jog su Lietuvos Respublika nėra saistomas tvirtais socialiniais ir darbiniais ryšiais. Priešingai, negu teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, skundžiamoje nutartyje teismas visų suėmimo taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių visumoje pagrįstai įvertino ir tai, kad byloje I. L. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymo sankcijoje numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

7.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje jau apklausti visi liudytojai, kitas kaltinamasis (T. B.), tačiau dar neatlikta numatyta paties kaltinamojo I. L. apklausa, todėl jo dalyvavimo užtikrinimas teisiamajame posėdyje yra būtinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino patęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis I. L. gali bėgti (slėptis) nuo galimai jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad I. L. anksčiau teistas nebuvo, taip pat kaltinamojo gynėjos skundo argumentai, susiję su I. L. turima nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje, palaikomais santykiais su šeima, yra reikšmingos aplinkybės, tačiau šios teismo išvados nekeičia.

8. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog be nurodytų teisių suvaržymo, taikant kaltinamajam I. L. švelnesnes kardomąsias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, kad kaltinamojo I. L. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu toks I. L. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

9. Įvertinusi šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam I. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaltinamojo I. L. gynėjos skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo I. L. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam I. L. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.