- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- 2-38-308/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01153-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- R. M. B.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui, VĮ Registrų centras
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovo S. B. teisių perėmėjams B. B. ir V. K.,jų atstovui adv.Stanislovui Raulušaičiui,atsakovės R. M. B. atstovui adv.Valdui Bliujui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žemės sklypo dalies perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei –R. M. B. ir tretiesiems asmenims- Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui ir VĮ Registrų centras Alytaus filialui
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. 2014-12-01 buvo pareiškęs ieškinį, kuriuo prašė :
1)nutraukti 2000-09-14 tarp jo ir M. B. a.k(duomenys neskelbtini) ,mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą Žemės sklypo dalies perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 7132 V,
2) grąžinti jam pagal, notarinio reg. Nr. 7132 V, atsakovei perduotą nekilnojamąjį turtą - l/5(vieną penktąją) dalį žemės sklypo, kurio viso plotas 9.4700 (devyni ir keturiasdešimt septynios šimtosios dalys) ha, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) priteisti iš atsakovės valstybei patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas S. B. pateiktu ieškiniu nurodė,kad 2000 m. rugsėjo 14 d. tarp jo ir jo brolienės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta žemės sklypo dalies perleidimo sutartis su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, notarinio reg. Nr. 7132 V (toliau ir Sutartis). Pagal Sutartį jis perdavęs M. B. asmeninėn nuosavybėn l/5 (vieną penktąją) dalį žemės sklypo, kurio viso plotas 9.4700 (devyni ir keturiasdešimt septynios šimtosios dalys) ha, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad jį išlaikytų iki gyvos galvos, teiktų aprūpinimą maistu, drabužiais, jam susirgus jį slaugytų, teiktų medicininę pagalbą,jam numirus jį palaidotų, prižiūrėtų jo kapą.
Po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) pagal 2012-07-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jai perleistą žemės sklypą paveldėjo jos dukra R. M. B. (atsakovė).
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi rentos mokėtojas prisiima sutartinę prievolę išlaikyti rentos gavėją iki pastarojo mirties. Mirus rentos gavėjui, rentos mokėtojo prievolė laikoma įvykdyta. Tačiau nagrinėjamu atveju, pirma mirė ne rentos gavėjas, o rentos mokėtojas. Šiuo metu galiojantis LR CK tokios situacijos neaptaria, jokia praktika šiuo klausimu nėra suformuota.
Paminėtina, kad sutartimi rentos mokėtojui perduodamas nekilnojamasis turtas yra jo nuosavybė, apsunkinta priverstine hipoteka. Iš to seka, kad, vadovaujantis LR CK 5.1 straipsniu, rentos mokėtojo
įpėdiniai, kurių eilę nustato LR CK 5.11 straipsnis, paveldi sutartimi perduotą nekilnojamąjį turtą ir rentos mokėtojo turtinę prievolę - pareigą išlaikyti rentos gavėją. Tačiau, atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos socialinę reikšmę ir faktą, jog šią sutartį dažniausiai sudaro vyresnio amžiaus rentos gavėjai, kuriems labai svarbios rentos mokėtojo kaip asmens savybės, pasitikėjimas, manytina, kad prievolė išlaikyti rentos gavėją neturėtų būti paveldima. Sudarydamas išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su Biekšiene, pasitikėjęs būtent ja ir būtent jai norėjęs perduoti savo nekilnojamąjį turtą.
Po M. B. mirties, nuo (duomenys neskelbtini) jo rūpintoja tapo jos dukra R. M. B.. Jos rūpestis juo apsiribojo tuo, kad atsakovė vasarą atvažiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini) kaimą ir naudodavosi jo gaunama neįgaliojo pensija,net lauktuvių jinai jam neatveždavo.
Dėl netinkamo rūpinimosi juo jo sveikata tik blogėjo. 2013 m. spalio 15 d. jį ištiko insultas. 2013 m. spalio 28 d. su daugybinėmis pragulomis buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po gydymosi (duomenys neskelbtini) buvęs patalpintas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš šios ligoninės jį pasiėmė atsakovė. Pas atsakovę jai priklausančiame sodo namelyje gyvenęs iki 2014 m. birželio 19 d. Gyvenimo sąlygos pas atsakovę buvo labai blogos, juo niekas nesirūpino, blogai maitino. 2014 m. birželio 19 d. jo sesuo V. K., padedant policijos pareigūnams ir socialiniams darbuotojams, paėmė jį iš atsakovės ir parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko gyvenantis pas ją, jinai juo rūpinasi ir prižiūri.
Nuo 2014 m. birželio 19 d. atsakovė visiškai nesirūpina juo: nesirūpina jo drabužių ir kitos aprangos pirkimu bei priežiūra, negamina jam valgyti, neperka maisto produktų, nevykdo įsipareigojimo jį slaugyti, nors jam būtina nuolatinė priežiūra. 2014 m. kovo 21 d. jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – visose situacijose jam reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba.
Atsakovė, priimdama savo motinos palikimą žinojo, kad pagal sudarytą žemės sklypo dalies perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, teisės į perleistą nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos renta. Taip pat atsakovė žinojo, kad jam reikalinga nuolatinė slauga. Atsakovė, priimdama jo rūpintojos palikimą, įsipareigojo itin aktyviai juo rūpintis, tačiau visiškai nesirūpino, kad būtų užtikrinta nuolatinė ir tinkama mano priežiūra. Atsakovė pati gyvena 25 kv. m. sodo namelyje be patogumų, todėl galimybių jam gyventi kartu su ja (duomenys neskelbtini), nėra. Esant tokiai situacijai, atsakovė neturi jokių galimybių rūpintis juo, t.y. vykdyti tarp jo ir M. B. sudarytos Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas.
Išlaikymo gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę, ypač kai jos vykdymas konkrečiomis aplinkybėmis rentos gavėjui ypatingai svarbus, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai ar kitiems teisėtiems jo interesams. Šie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra itin svarbus.
Mano, kad atsakovė pažeidė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartinius įsipareigojimus, t.y. neužtikrina jam būtino visaverčio maitinimo, nesirūpina drabužių, patalynės skalbimu, netinkamai vykdo pareigą dėl vaistų pirkimo, nevykdo įsipareigojimo jį slaugyti, nors jam būtina nuolatinė priežiūra. Atsakovė, nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų, iš esmės pažeidė sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (CK 6.460 straipsnio 1 dalis), ir šis esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas ją nutraukti, o pagal Sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą grąžinti man (CK 6.145, 6.146 straipsniai, 6.464 straipsnio 2 dalis).
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo). Dėl to bet koks tokios sutarties sąlygų pažeidimas vertintinas daug griežčiau ir laikytinas esminiu.Tai, kad atsakovė netinkamai vykdo sutartyje nustatytus įsipareigojimus: visiškai neprižiūri ir nesirūpina juo, neužtikrina reikiamo maitinimo ir dėl to jis patiriantis žalą, nes negaunantis iš kitos šalies to, ką tikėjęsis gauti sudarydamas sutartį, teisme patvirtins jo pakviesti liudytojai.
Žemesnės instancijos teismas
LR CK 6.461 str. 3 d. numato, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Mano, kad šio ginčo atveju nurodyti principai nukreiptini visų pirma rentos gavėjo, t.y. jo interesų apsaugai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Kolegija pažymėjo, kad rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus.
Tai, kad atsakovė negamina jam valgyti, neskalbia drabužių ir patalynės, neperka rūbų ir kitų jam reikalingų daiktų, vaistų, neslaugo jo ligos atveju, nelanko jo ir gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje nei jis, laikytina esminiais sklypo dalies perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pažeidimais ir dėl to ši sutartis nutrauktina, grąžinant jam perduotą nekilnojamąjį turtą.
Ieškovas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2015-05-07 nutartimi į bylos nagrinėjimą kaip mirusio ieškovo S. B. tesių perėmėjai buvo įtraukti V. K. ir B. B..
Šalies argumentai
Įstoję į bylos nagrinėjimą ieškovo teisių perėmėjai ir dalyvavę teismo posėdžiuose V. K. ir B. B. pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais.Ieškovo teisių perėmėjų atstovas ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti,bei priteisti valstybei turėtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. B. bylos nagrinėjime nedalyvavo ir savo atsikirtimų ieškiniui teismo posėdyje neteikė. Pateiktu atsiliepimu ieškinio nepripažino ir prašė ieškinį atmesti . Nurodė,kad ji abejojanti,jog ieškinyje yra pasirašęs pats ieškovas S. B.,kadangi ieškinio pasirašymo dienai jis buvo fiziškai nepajėgus nei suprasti ieškinio esmės,nei tuo labiau jį pasirašyti,nes dar 2014-09-03 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė buvo kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl S. B. pripažinimo neveiksniu. Dėl to pareiškė prašymą atlikti ieškovo parašo tyrimą,ar būtent pats ieškovas pasirašė ieškinyje.Be to ,kelia abejones,kad S. B. trejus metus nereiškė pretenzijų dėl jo išlaikymo iki gyvos galvos,o tik pradėjus nagrinėti bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu, atsirado šis jo ieškinys.
Atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti.
Tretieji asmenys –Varėnos rajono 1-asis notarų biuras ir VĮ „Registrų centras“Alytaus filialas savo atsiliepimų nepateikė ,bei bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš 2000-09-14 sudarytos Žemės sklypo dalies perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties(toliau-Sutartis),notaro registro Nr.7132v (t.1 b.l.14-15)matyti,kad ieškovas S. B. perleido M. B. 1/5 (vieną penktąją)dalį žemės sklypo, kurio viso plotas 9.4700 (devyni ir keturiasdešimt septynios šimtosios dalys) ha, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),su sąlyga,kad ji išlaikytų jį iki gyvos galvos,teiktų aprūpinimą maistu,drabužiais,jam susirgus jį slaugytų,teiktų medicininę pagalbą,jam numirus jį palaidotų,prižiūrėtų jo kapą.
2012-07-24 išduotu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu(t.1 b.l.16-21)patvirtinama,kad po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo paveldėtoja tapo R. M. B. ,kuri paveldėjo ir žemės sklypą ,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.,esantį (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj. ,kuris yra įregistruotas jos vardu su sąlyga turto perleidėją S. B. išlaikyti iki gyvos galvos.
2012-07-12 paveldėjimo pagal įstatymą ir 2012-07-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimais(t.1 b.l. 16-25)patvirtinama,kad atsakovė R. M. B. po motinos M. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir tėvo J. B. mirties 2009-12-15 paveldėjo 1/5 dalį žemės sklypo, unik.Nr.(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) k.v.,esantį (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj. ,kuris buvo paveldėtas su sąlyga turto perleidėją S. B. išlaikyti iki gyvos galvos.
2014-06-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l.11-12) patvirtinama,kad 1/5 dalis dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 9.4700 (devyni ir keturiasdešimt septynios šimtosios dalys) ha, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(indeskuota sklypo vertė 13510 Lt) priklauso atsakovei R. M. B.,kurį ji įgijo 2012-07-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.3493 ir 2012-07-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr.3779 pagrindu,kur kartu yra įrašyta sąlyga turto perleidėją S. B. išlaikyti iki gyvos galvos.
Mirties liudijimu patvirtinama,kad ieškovas S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( t.1 b.l.51).
2015-02-20 B. B. ir V. K. pareiškimais Varėnos rajono 1-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo ir notaro išduotu liudijimu (civilinės bylos Nr.2-455-308/2015 6,7,9 lapai) patvirtinama,kad jie yra mirusio brolio S. B. įpėdiniai.
2014-05-12 Vilniaus miesto socialinės paramos centro pranešimais LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir B. B.(t.1 b.l.116-117)nurodoma,kad 2014-05-12 socialiniams darbuotojams apsilankius R. M. B. nuosavybės tesie priklausančiame sodo namelyje (duomenys neskelbtini) dėl neįgalaus S. B. priežiūros nustatė,kad namelis yra be patogumų,namuose netvarka,ankšta,prikrauta įvairių daiktų ,nepakanka net būtiniausių baldų,apsilankymo metu jautėsi nemalonus kvapas,gyvenimo sąlygos skurdžios,namelis šildomas kieto kuro krosnimi,nėra tinkamų sąlygų pasirūpinti asmens higiena,R.M. B. teigimu vandenį ji atsineša iš netoliese gyvenančio kaimyno.Lankymosi metu S. B. teigė nenorintis gyventi pas R.M. B.,jis pageidavo apsigyventi savo namuose (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.,kur jam padėtų sesuo,kunigas ir Caritas organizacijos savanoriai.Lankymosi metu S. B. gulėjo pakankamai švarioje patalynėje,ant kojų pragulų nebuvo,R.M. B. parodė S. B. skirtų medikamentų ir sauskelnių pirkimo čekius.Socialinių darbuotojų nuomone R.M. B. namuose nėra tinkamų sąlygų slaugyti ir prižiūrėti neįgalų asmenį.
Iš 2014-06-23 Vilniaus miesto socialinės paramos centro pranešimo Varėnos raj.savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui(t.1 b.l.10)matyti,kad birželio 19d.socialinės paramos skyriaus darbuotojams patekus į R.M. B. gyvenamąją patalpą S. B. buvo neprižiūrėtas,gulėjo nešvarioje patalynėje, seniai buvo maudytas,pats S. B. pageidavo apsigyventi pas seserį ar brolį ,skundėsi R.M. B. psichologiniu smurtu,iškviesti greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo S. B. ir nustatė,kad žmogus yra išsekęs ir neprižiūrėtas,bei atvkęs S. B. brolis B. B. jį pasiėmė į savo namus,o kitą dieną S. B. dukterėčia N. M. išvežė S. B. slaugyti pas seserį V. K. (duomenys neskelbtini) iki bus tvarkomi dokumentai dėl jo ilgalaikės globos skyrimo globois institucijoje.
Asmens sveikatos istorija, medicinos dokumentų išrašai ir kiti medicininiai dokumentai (t.1 b.l.7-9 ,) patvirtina šalių nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas 2013-10-15-2013-10-28 gydėsi VšĮ „Varėnos ligoninė“ dėl patirto galvos smegenų infarkto,kairiųjų galūnių paralyžiaus,dubens organų funkcijos sutrikimo; 2013-10-28- 2013-11-18 buvo gydomas (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių ligų. Laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2014-04-01 buvo gydomas (duomenys neskelbtini).
Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-2156-811/2015 (b.l. 4 )matyti,kad atsakovė R.M. B. 2014-08-07 pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai pareiškimą prašydama prokurorą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl S. B. pripažinimo neveiksniu,su pareiškimu pateikdama dokumentus iš 10 lapų.Iš šioje byloje surinktų medicininių dokumentų(b.l. 9-12 ,21-31)matyti,kad šiuos dokumentus į bylą išreikalavo prokurorė. Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2014-09-22 pažyma N. M.(b.l.53)nurodoma,kad S. B. gyveno (duomenys neskelbtini) ir iki galvos smegenų infarkto dėl jokių socialinių paslaugų į seniūniją nesikreipė.,iki ligos S. B. gyveno savarankiškai ir galėjo savimi pasirūpinti.Byloje pateiktais V. Z. ir Vytauto J. K. pranešimais(b.l.54-55)nurodoma,kad S. B. gyveno vienas,tvarkėsi savarankiškai,bei nepastebėję,ar buvo teikiamos kokios nors paslaugos iš dukterėčios R. pusės.
Surinktų įrodymų byloje visuma ieškovas pateiktu ieškiniu ir jo teisių perėmėjai teisminio nagrinėjimo metu ieškinio neįrodė.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu ginčijo ieškovo teisių perėmėjų teisę perimti ieškovo ieškinio reikalavimus motyvuodamas,kad ieškovo išlaikymas iki gyvos galvos buvo išimtinai susijęs tik su ieškovo asmeniu ir šiuo atveju nebuvo galimas jo teisių perėmimas.Tačiau tokia atsakovės atstovo pozicija yra prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-207/2006 nurodė:
„Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001 S. L. v. J. K., R. A.), taip pat ir 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje (tuometis bylos Nr. 3K-3-21/2005), spręsdamas būtent teisių perėmimo klausimą ir nurodydamas, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams.“
Todėl remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika nėra pagrindo laikyti,kad mirusio S. B. įpėdiniai V. K. ir B. B. būtų neturėję teisės perimti ieškovo procesinių teisių ir palaikyti pareikštą ieškinį ir dėl to nėra pagrindo atmesti ieškinį vien pagal šį atsakovės atstovo atsikirtimą.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu kėlė abejones ,kad ieškinį galėjo pasirašyti pats ieškovas,bei prašė atlikti ieškovo parašo tyrimą.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-08-09 ekspertizės akto (t.1 b.l.173-175)išvada nurodoma,jog 2014-12-01 S. B. pateiktame teismui ieškinyje pasirašė pats S. B..Šią išvadą pilnai patvirtino atsakovės atstovo iškviestos ir 2016-12-06 teismo posėdyje apklaustos ekspertės V. N. ir D. S.,kurios išdėstė atlikto tyrimo eigą ir motyvus, kodėl buvo padaryta kategoriška išvada dėl S. B. parašo tikrumo.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (LAT 2007-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007; 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.). Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus (LAT 2006-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai.
Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta sutartimi rentos davėja M. B. už gautą nekilnojamąjį turtą įsipareigojo 1) išlaikyti ieškovą iki gyvos galvos; 2)teikti aprūpinimą maistu, drabužiais,3)jam susirgus slaugyti,teikti medicininę pagalbą, 4) perleidėjai mirus, jį palaidoti ir prižiūrėti kapą.(Sutarties 2 p.- t.1 b.l.14). (duomenys neskelbtini) mirus pradinei rentos mokėtojai M. B. jos palikimą priėmė,bei tuo pačiu ir šalių 2000-09-14 sudarytos Sutarties tolimesnį vykdymą perėmė atsakovė,kas yra patvirtinama aukščiau nurodytais paveldėjimo teisės liudijimais,bei Nekilnojamojo turto išrašu,kuriais patvirtinama,kad atsakovė mirusios motinos paveldėjimą perėmė su apsunkinimu,t.y.su M. B. 2000-09-14 sudarytos Sutarties vykdymu.Ieškovo teisių perėmėjai teismo posėdžio metu apibendrindami išdėstytas aplinkybes nurodė, kad Sutartis buvo pažeista visais keturiais aspektais .
Kasacinis teismas ne viename savo procesiniame sprendime yra nurodęs, jog pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi CPK 185 straipsnyje įtvirtintu laisvo įrodymų vertinimo principu, kuris reiškia, kad teismas galutinai ir privalomai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu civiliniame procese, kad įrodymų vertinimo procese taikoma tikimybių pusiausvyros principu grindžiama įrodymų pakankamumo taisyklė, pagal kurią, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo ar nebuvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-
569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, o ir šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina tai, kad ieškovo S. B. sveikata esmingai pablogėjo 2013 m spalio mėn.viduryje ,kur jis 2013-10-15 buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) dėl patirto galvos smegenų infarkto, po to buvo gydomas palaikomosios slaugos ligoninėse iki 2014-04-01,bei jam dėl sveikatos sutrikimų nuo 2014-03-12 iki 2016-03-11 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis(t.1 b.l.6).
Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio galima padaryti išvadą,kad jis (duomenys neskelbtini) mirusios M. B. jam teikta priežiūra buvo patenkintas,kadangi ieškinyje nurodė,jog ja pasitikėjęs ir būtent jai norėjęs perduoti savo nekilnojamąjį turtą.Ieškovas ieškinyje nurodė,kad po M. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo rūpintoja tapus R. M. B. pastaroji juo nesirūpindavusi,o tik naudodavusis jo gaunama pensija.Tačiau ieškovas nieko nedetalizavo,kaip atsakovė galėjo naudotis jo pensija,kai pensija buvo mokama jam tiesiogiai (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos raj.Tiek ieškovas,tiek jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų,kad po galvos smegenų infarkto patyrimo jo gulėjimo ligoninėse būtų rūpinęsi visiškai kiti asmenys,o ne atsakovė.Ieškovo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų,kad būtent jų ar jų įgaliotų asmenų pastangomis S. B. buvo paguldytas slaugymui į (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas ieškiniu pripažino,kad jį iš (duomenys neskelbtini) pas save slaugyti pasiėmė atsakovė.Ieškiniu ieškovas nurodė,kad po birželio 19d. atsakovė juo nesirūpino,nes jį pasivežė į savo namus (duomenys neskelbtini).
Varėnos raj.jo sesuo V. K..Iš surinktų įrodymų matyti,kad iki 2013 m spalio mėn.vidurio susergant S. B. kokių tai aktyvių jo priežiūros ar slaugymo veiksmų nebuvo reikalinga,bei iki to laiko nebuvo kilę jokių ginčų tarp šalių dėl Sutarties vykdymo ar netinkamo vykdymo.Kartu matyti,kad baigus S. B. gydymą ir jam dėl savo sveikatos būklės jau negebant savarankiškai gyventi ir tvarkytis, jį slaugyti perėmė būtent atsakovė į savo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), bei slaugė iki 2014-06-19,iki S. B. iš jos išsivežė pas save tretieji asmenys,t.y.būsimieji jo teisių perėmėjai.Iš pateiktų įrodymų matosi,kad atsakovės gyvenamosios patalpos nebuvo labai tinkamos ieškovo slaugymui.Tačiau ieškovas,tiek jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų,kad atsakovė būtų turėjusi kitas geresnės kokybės gyvenamąsias patalpas ir jose būtų galėjusi slaugyti ieškovą.Ieškovas ir jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų,kad atsakovė iki S. B. slaugos būtų buvusi apmokyta dėl slaugos teikimo ir būtų turėjusi tinkamų žinių dėl teikiamos slaugos kokybės,t.y.kokius nuolat priežiūros darbus ji turėtų atlikti su slaugomu S. B..Šiuo atveju matyti,kad atsakovė slaugą ieškovui teikė pagal savo supratimą,kur vienu atveju -2014-05-12 (t.1 b.l.116-117)slauga buvo atliekama tinkamai(nebuvo pragulų,buvo pirkta vaistai , sauskelnės),kitu atveju -2014-06-19 (t.1 b.l.10) slauga buvo nepakankama.Tačiau,kad ieškovas visu jo gyvenimo pas atsakovę laiku - 2014-04-01- 2014-06-19 būtų buvęs visiškai neprižiūrėtas ar nepamaitintas nėra pateikta įrodymų,bei nevykdant ieškovo slaugos per pustrečio mėnesio laikotarpį ieškovas galimai būtų patyręs gan sunkias pasekmes.
Taigi, visų šių teismo nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė nuo 2014-04-01 nebūtų rūpinusis ieškovo sveikata ,jo neprižiūrėjusi ir neslaugusi.Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamas paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovui buvo teikiamos jam būtinos priežiūros paslaugos, kurios pasireiškė slauga ir priežiūra atsakovės namuose.
Kitas sutarties pažeidimas, kaip nurodė ieškovas, pasireiškė tuo, kad ieškovas nuo 2014-06-19 nebuvo prižiūrimas ir slaugomas atsakovės.Iš ieškovo ieškinio ir jo teisių perėmėjų paaiškinimų matyti,kad ieškovą 2016-06-19 iš atsakovės gyvenamojo būsto prieš jos valią paėmė tretieji asmenys,t.y.dabartiniai ieškovo teisių perėmėjai.Iš šalių paaiškinimų matyti,kad po šio įvykio šalių santykiai išliko konfliktiški ir atsakovė faktiškai neteko galimybės toliau prižiūrėti ieškovą iki jo mirties.Ieškovo teisių perėmėjai taip pat nepateikė ir įrodymų,kad jie būtų tinkamai pranešę atsakovei,jog mirė ieškovas ir ji pagal Sutartį turi pareigą jį palaidoti bei po to prižiūrėti jo kapą ir kad atsakovė būtų atsisakiusi atlikti šiuos veiksmus,numatytus Sutartyje.Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tikėtiną prielaidą, kad iš tikrųjų ginčas dėl ieškovo gyvenimo vietos kilo ne tarp ieškovo ir atsakovės, o tarp atsakovės ir dabartinių ieškovo teisų perėmėjų. Konfliktinė situacija tarp atsakovės ir ieškovo teisių perėmėjų, nėra esminis sutarties pažeidimas, nes sutartyje nėra nurodyta sąlyga,kur ir kokioje gyveanmojoje vietoje per visą Sutarties galiojimo laiką turėjo gyventi ieškovas.Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti,kad ieškovui dar galint kiek pačiam savistoviai pasirūpinti savimi ir nesant atsakovės kasdienio rūpinimisi juo būtinumo jis gyveno (duomenys neskelbtini),kur po jo susirgimo ir išleidimo iš reabilitacinės ligoninės jam jau negalint pasirūpinti savimi atsakovė jį paėmė gyventi pas save ir pradėjo jo slaugą.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir dar vieną sutarties sąlygos pažeidimą, t.y. tai, kad atsakovė vasarą atvažiuodavo pas jį į (duomenys neskelbtini) k ir naudodavosi jo neįgaliojo pensija,net neatveždama lauktuvių. Atsakovė šią aplinkybę neigė. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šią ieškovo nurodytą aplinkybę.Ieškovas ir jo teisių perėmėjai nepateikė įrodymų, įrodančių kaip ir kokiu būdu atsakovė galėjo naudotis ieškovo pensija,kada pensija buvo išmokama jam asmeniškai.
Reikšmingiausia aplinkybe Sutarties nutraukimui būtų pareigos suteikti reikiamą paramą ir slaugyti ieškovą nevykdymas tuo metu, kai, pablogėjus jo sveikatai, priežiūra ir visapusiškas aprūpinimas tapo itin svarbūs.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas ir jo teisių neįrodė, kad atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, ar kad vykdydama prisiimtas prievoles, veikė nesąžiningai, nerūpestingai, pažeidinėjo ieškovės teises, todėl ieškinys, kaip neįrodytas ir nepagrįstas ,atmestinas visa apimtimi (CK 6.464 str. 2 d., CPK 178 str.). Išlaikymo iki gyvos galvos- rentos - sutartis yra dvišalis sandoris. Sandorių
negaliojimo instituto, kaip ir išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kaip ir įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai, taip ir minėtos sutarties nutraukimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai
santykiai būtų stabilūs ir gerbiami, kad būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Tai reiškia, kad, šiuo atveju, sutartis gali būti nutraukta tik esant tam tikriems įstatyme
numatytiems pagrindams – konstatavus rentos mokėtojo esminį sutarties pažeidimą.Todėl ieškovui ir jo teisių perėmėjams neįrodžius esminio Sutarties pažeidimo nėra pagrįsto įstatyminio pagrindo nutraukti šalių suadrytą Sutartį.
Ieškinį atmetus iš ieškovo teisių perėmėjų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 3 p.),kurios sudaro 38,52 Eur.
Atsakovės atstovas pateikė įrodymus dėl atsakovės turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų-600 Eur sumokėjimo už advokato teisinę pagalbą(t.1 b.l.86).
CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies,nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.LR CPK 93 str. 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės prašymas dėl turėtų advokato teisinės pagalbos apmokėjimo tenkintinas iš dalies.Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį nebuvo sudėtingas, atsakovų atstovas ruošė vieną atsiliepimą į ieškinį ,rengti daugiau teismo teismo posėdžių buvo reikalinga būtent dėl atsakovės atstovo prašymų ieškovo parašo klausimu, bei atsižvelgus į tai,kad atsakovų atstovas į teismo posėdžius turėjo vykti į kitos vietovės apylinkės teismą, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti procesinius dokumentus, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Šiuo atveju teismas laiko,kad atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos 350 Eur sumai po 175 Eur iš kiekvieno ieškovo teisių perėmėjo,kadangi atsakovės nurodomos turėtos išlaidos yra neproporcingai didelės,beveik prilygstančios ginčo sklypo vertei- 782,55 Eur(indeksuota sklypo vertė 13510 Lt :3,4528=3912,77 Eur x 0,20(1/5)=782,55).
Atsakovės atstovas byloje nagrinėjimo metu reikšdamas įtarimus,kad ieškinį galėjo pasirašyti ne pats ieškovas prašė paskirti ieškovo parašo ieškinyje ištyrimą.Tenkinant atsakovės atstovo prašymą buvo paskirtas ieškovo parašo tyrimas,kur už atliktą ekspertizę atsakovė sumokėjo 257,90 Eur.Atsakovės atstovas po ekspertizės atlikimo nesutikdamas su ekspertizės išvada papildomai prašė iškviesti apklausai teismo posėdyje V. N. ir D. S..Tenkinus atsakovės atstovo prašymą ekspertės buvo apklaustos 2016-12-06 teismo posėdyje ir joms buvo išmokėta po 12,74 Eur turėtų kelionės išlaidų.Iš bylos nagrinėjimo aplinkybių matyti,kad atsakovės atstovo prašymai tiek dėl ekspertizės atlikimo,tiek dėl ekspertizę atlikusių specialisčių apklausos byloje buvo pertekliniai.Dėl to yra pagrindas vadovautis LR CPK 90 str.4d.ir 91 str.5d. atsakovei neįmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą avanso dėl eksperčių atvykimo išlaidų padengimo, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.Kartu yra pagrindas vadovautis LR CPK 90 str.4d.analogija ir iš ieškovo teisių perėmėjų nepriteisti atsakovės turėtų ekspertizės atlikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. B. teisių perėmėjų V. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir B. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei R. M. B. a.k(duomenys neskelbtini) po 175(vieną šimtą septyniasdešimt penkis)eurus turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti .
Priteisti iš ieškovo S. B. teisių perėmėjų V. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir B. B. a.k(duomenys neskelbtini) valstybei po 19,06 Eur(devyniolika eurų šešis centus)turėtų bylos nagrinėjimo (pašto)išlaidų(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis-bylos nagrinėjimo išlaidos) .
Priteisti iš atsakovės R. M. B. a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 25,48 Eur (dvidešimt penkis eurus keturiasdešimt aštuonis centus)turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis-bylos nagrinėjimo išlaidos).
Sprendimui įsiteisėjus išreikalautus originalius dokumentus : 1)S. B. 2014-05-26 prašymą dėl mokėjimo būdo pakeitimo,2004-09-28 prašymą skirti pensiją ir 2014-04-12 išmokų išmokėjimo kvitą grąžinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus Varėnos rajono pensijų skyriui,2) S. B. prašymą,2009-12-09 gyvulių pirkimo pardavimo sutartį ,vežamų gyvūnų važtaraštį ir pinigų išmokėjimo kvitą grąžinti UAB“Agaras“, 3) 2008-11-06 vežamų gyvūnų važtaraštį ir gyvulių važtaraštį grąžinti UAB“Utenos mėsa“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.