- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-426-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14848-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės J. J. priteisti 303,80 EUR skolos, 365,41 EUR palūkanų, 56,07 EUR delspinigių, 65,07 EUR palūkanų delspinigių, 24,95 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės paskolos sumos pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-091781-EG nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. tarp AB Swedbank ir J. J. sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 08-091781-EG, pagal kurią atsakovei suteiktas kreditas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų AB „Swedbank“ minėtą sutartį nutraukė. Ieškovas 2008 m. birželio 18 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią AB Swedbank ieškovui perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.
Atsakovė J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovui UAB „Gelvora“ priteisė iš atsakovės J. J. 303,80 EUR negrąžinto kredito, 80 EUR palūkanų, 20 EUR delspinigių, 19 procentų metines palūkanas nuo 303,80 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 323,8 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,88 EUR žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą už pirminio kreditoriaus atsakovei suteiktą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgęs į netesybų pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginęs su delspinigių suma ir kitus kriterijus, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais neprotingai didelėmis laikė ieškovo prašomas priteisti 365,41 EUR palūkanas, 56,07 EUR delspinigius ir 65,77 EUR palūkanų delspinigius. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartotojas, sudarydama sutartį negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, didžioji dalis palūkanų ir delspinigių priskaičiuota jau po kredito sutarties nutraukimo, prašomus priteisti delspinigius ir palūkanų delspinigius sumažino iki 20 EUR, o palūkanas sudarančias 365,41 EUR sumą – iki 80 EUR. Pirmosios instancijos teismas vertindamas prašomas priteisti 24,95 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, sprendė, kad jos negali būti pripažintos išlaidomis susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Pažymėjo, jog ieškovas užsiima skolų išieškojimo veikla, dėl to tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip papildomo – neplanuoto pobūdžio ikiteisminės išlaidos. Konstatavo, kad atsakovė pasirašydama sutartį įsipareigojo, mokėti 19 proc. dydžio metines pelno palūkanas iki kredito grąžinimo, todėl ieškovo reikalavimą jas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo tenkintino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Gelvora“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 285,41 EUR palūkanų ir tenkinti šį reikalavimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nepriteista 285,41 EUR palūkanos nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, kad apelianto reikalaujamos palūkanos yra pelno palūkanos ir jos gali būti mažinamos vadovaujantis ne CK 6.37 str. nuostatomis, o taikant sutarčių teisės normas. Šiuo atveju šalys susitarė dėl 19 proc. dydžio sutartinių palūkanų, jos neprieštarauja įstatymams, nei protingumo ar sąžiningumo principams, todėl yra priteistinos. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai prieštaringas, nes viena vertus teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos kaip neprotingai dideles, kita vertus ieškovo prašomas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo laikė pagrįstomis ir priteisė.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 365,41 EUR palūkanų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti 365,41 EUR palūkanos yra neprotingai didelės, todėl vadovaudamasis CK 6.73 str., CK 6.258 str. bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais sumažino reikalaujamą priteisti palūkanų sumą iki 80 EUR. Tuo tarpu apelianto nuomone, jo prašomos priteisti palūkanos yra sutartinės, atliekančios mokėjimo funkciją neprieštaraujančios įstatymams ir teisingumo bei sąžiningumo principams, todėl nemažintinos.
Pažymėtina, jog palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-29-248/2016).
Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog palūkanos už kreditą (pelno palūkanos) mokamos (skaičiuojamos) iki kredito grąžinimo dienos (sutarties 10.1 punktas). Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys kredito sutartyje susitarė pelno palūkaų. Tačiau sutiktina su apelianto pozicija, jog pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.204, 6.223 ir 6.228 straipsniai). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio / priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė tinkamo įstatymo ar sutarties nuostatos, kurių pagrindu toks mažinimas galimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias palūkanų mažinimą be pagrindo ėmėsi spręsti ieškovo reikalaujamų palūkanų mažinimo klausimą ir sumažino šias palūkanas. Todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą už akių, tenkinant ieškinio reikavimą priteisti 365,41 EUR palūkanų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus skundžiamą sprendimą už akių, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Patenkintų apelianto materialinių reikalavimų dalis sudaro 84,46 procento, todėl apeliantui iš atsakovės priteistinas 20,27 EUR žyminio mokesčio atlyginimas pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Apelianto skundas yra patenkintas. Todėl jam iš atsakovės priteistinas 15 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą už akių dalyje, kuria teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 80 EUR palūkanų, nustatant, kad ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k.125164834) iš atsakovės J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistina 365,41 EUR palūkanų. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui iš atsakovės priteistina 20,27 EUR žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 15 EUR žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, viso 35,27 EUR.