Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei ir Gitanai Gečienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. A. skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės AVPK vyresnysis specialistas M. K. 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pripažino S. A. kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. S. A. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. 57 min., Ivanausko g. 84A, Tauragėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido kito ta pačia kryptimi atvažiuojančio automobilio, su juo susidūrė ir apgadino automobilį bei vartų stulpelį. Šiais veiksmais S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 101 punktų reikalavimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš minėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Ištyrus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus yra pagrindas teigti, kad būtent S. A. veiksmai buvo kilusių pasekmių sąlyga ir šių pasekmių priežastimi. 2016 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. 57 min., Ivanausko g. 84A, Tauragėje, S. A. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido kito ta pačia kryptimi atvažiuojančio automobilio O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. J., su juo susidūrė ir apgadino automobilį bei vartų stulpelį.

G. J. iš karto po įvykio paaiškinime parodė, kad 2016-08-18 apie 11 val. 40 min. važiuodamas savo automobiliu O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. Ivanausko gatve, Tauragėje, suko į dešinėje esančius garažus. Prie T. Ivanausko g. 84 namo stovėjo automobilis M. B. su priekabėle. Privažiavus prie minėto automobilio galo, jis staiga pradėjo judėti į kairę. Bandydamas išvengti susidūrimo pradėjo stabdyti savo transporto priemonę, tačiau prie garažų įvažiavimo buvo stulpelis, todėl vengdamas atsitrenkti ir į jį, daugiau sukti vairo į kairę negalėjo ir susidūrė su minėtu automobiliu. Po eismo įvykio jo automobilis apgadintas, jam padaryta 400 Eur žala (b. l. 23).

Teismas neturi pagrindo netikėti G. J. parodymais, nes juos visiškai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip S. A. pradėdamas važiuoti iš sustojimo vietos, nerodė posūkio signalo, nepraleido ta pačia kryptimi atvažiuojančio G. J. vairuojamo automobilio, dėl ko pastarasis, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė automobilį, tačiau susidūrė su S. A. automobiliu (b.l. 36).

Be to, liudytoja R. S. parodė, kad 2016-08-18, apie 11 val. 57 min., gavo pranešimą, kad Tauragės mieste T. Ivanausko g. 84A įvyko eismo įvykis. Nuvykus buvo rastos dvi susidūrusios transporto priemonės: O. F. ir Mersedes B. V., kurios abi buvo apgadintos. Eismo įvykio situacija buvo ginčytina, nes abu vairuotojai turėjo savo įvykio versijas, abu jautėsi nekalti. S. A. paaiškinus nuo kurios vietos jis pradėjo judėti, kurioje vietoje stovėjo automobilis, kur krovė prekes, ji įvertinusi visa tai, nusprendė, kad būtent šis vairuotojas yra kaltas. S. A. pradėdamas judėti neįsitikino, kad tai daryti saugu, jis nepraleido keliu važiuojančio O. F. automobilio.

Liudytojas policijos pareigūnas M. K. tai pat parodė, kad 2016-08-18 atvykęs į eismo įvykio vietą rado du stovinčius automobilius. Iš vairuotojų aiškinimų suprato, kad automobilio Mersedes B. V. vairuotojas yra kaltas. Pagal kelių eismo taisykles S. A., pradėdamas važiuoti turėjo duoti kelią kitam eismo dalyviui, tačiau to nepadarė. Buvo gautas teritorijos vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matėsi, kad eismo įvykio kaltininkas S. A., todėl jam buvo surašytas ATPK protokolas ir priimtas nutarimas.

Eismo įvykio schema, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas G. J. automobilis O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-20, 25). Iš garažų savininkų bendrijos „Ratas“ pareiškimo nustatyta, kad 2016-08-18 eismo įvykio metu buvo sudaužytas garažų užtvaro judesio daviklis ir atrama (b. l. 21).

Taigi, byloje įrodyta, kad S. A. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, kur numatyta, kad “prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams”. Nustatyta, kad S. A. pradėjus važiuoti iš sustojimo vietos, G. J. vairuojamas automobilis jau važiavo ta pačia kryptimi. Akivaizdu, kad tuo atveju jeigu S. A. prieš pradėdamas važiuoti būtų praleidęs ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį O. F., automobiliai nebūtų susidūrę ir jie nebūtų apgadinti.

Nors S. A. ir liudytojas Z. L. teigė, kad G. J. viršijo leistiną važiavimo greitį, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Liudytojos R. S. parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje greičio ribojimo ženklų nebuvo, leistinas važiavimo greitis – 50 km/h. Iš vaizdo įrašo nėra pagrindo konstatuoti, kad G. J. būtų viršijęs šį važiavimo greitį. Eismo įvykio vietos shemoje užfiksuotos automobilio O. F. 7,5 m. ilgio stabdymo žymės taip pat nepatvirtina, kad buvo viršytas leistinas greitis, nes stabdymo metu automobilio kariosios pusės ratai slydo šlapiu kelkraščiu. Darytina išvada, kad automobilio O. F. vairuotojo veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Nenustatyta, kad įvykio metu G. J. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nors S. A. ir liudytojas Z. L. teigė, kad policijos pareigūnai šališkai tyrė įvykio aplinkybes, tačiau teismas laiko tai subjektyvia jų nuomone. Policijos pareigūnai R. S. ir M. K. nurodė, kad su G. J. nėra asmeniškai pažįstami, jis jiems neskambino ir nekvietė jų atvykti į įvykio vietą. Nustatyta, kad M. K. į eismo įvykio vietą atvyko paskambinus pareigūnei R. S.. Jis į įvykio vietą buvo iškviestas kaip eismo įvykių specialistas, siekiant nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai sukėlė eismo įvykį.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. A. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad už padarytą pažeidimą S. A. paskirta per griežta administracinė nuobauda. ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. A. įvykdytas pažeidimas nėra priskiriamas prie šiurkščių, itin pavojingų pažeidimų. Iš administracinių teisės pažeidimų registro nustatyta, kad S. A. praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimo padarymo metu neturėjo jokių galiojančių nuobaudų, visas paskirtas baudas buvo savanoriškai sumokėjęs. Skundžiamame 2016-08-24 nutarime nurodyta, kad pažeidėjo veikoje nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. A. pažeidimo padarymo metu buvo 68 metai, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 10 d.). Jokių sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu S. A. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keistina į baudą. Kadangi S. A. veikoje buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtinas baudos dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, tai yra 40 eurų.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės Vyresniojo specialisto M. K. 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas keistinas ir S. A. skirtina švelnesnė nuobauda (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

Tenkinti iš dalies S. A. skundą.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės Vyresniojo specialisto M. K. 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir S. A. už įvykdytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams pakeisti į švelnesnę nuobaudą - 40 eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarties įteikimo jam dienos, o apskundus nutartį – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarties priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutartis skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16060636160.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.