Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. Š., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d, nuosprendžiu, kuris buvo patikslintas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi, V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu V. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir jam paskirta 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

2. V. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. kovo 19 d., pusę (1/2) paskirtos bausmės atliko 2022 m. gegužės 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 9 d. – 3 (trys) metai 7 (septyni) mėnesiai 13 (trylika) dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 58-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. Š. (toliau – Skundžiamas nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistajam V. Š. rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. Š. skundas dėl Komisijos Skundžiamo nutarimo netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismas teigiamai įvertino V. Š. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau nenustatė lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus pagal „OASys“ metodiką (aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika), socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, elgesio pokyčius, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės svarstomam klausimui, konstatavo, jog bausmei keliami tikslai nebus pasiekti lygtinai paleidus V. Š. iš laisvės atėmimo įstaigos anksčiau laiko netgi taikant intensyvią priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis V. Š. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad teismas neskyrė reikiamo dėmesio jo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų lengviau adaptuotis visuomenėje. Pažymėjo, kad nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kurie jam jau realizuoti skiriant bausmę, kurios didžiąją dalį jau yra atlikęs. Komisija privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis dėl savo padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę.

5.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nors Komisija ir teismas, svarstydami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo atsižvelgė į nustatytus reikalavimus, Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog jis priklauso aukštos rizikos grupei. Lieka neaišku kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokiu veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme būtų taikytinas lygtinis paleidimas.

5.3. Skunde teigiama, kad BVK numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, ką jis ir atitinka.

5.4. Vadovaudamasis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) nuteistasis teigia, kad iš skundžiamos teismo nutarties visiškai neaišku, kokius kriterijus turi atitikti asmuo, kad būtų lygtinai paleistas. Taip pat nuteistasis V. Š. skunde cituoja teismų praktiką, kurioje priimti sprendimai taikyti lygtinį paleidimą.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. skundas atmestinas.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo bei aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam netaikytinas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teisingai vadovavosi BPK nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytas bausmės dalis. Nuteistasis V. Š. skundo nagrinėjimo metu yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atitinka vieną iš formalių įstatyme numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų kriterijų.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

10. Be to skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad V. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Atkreiptinas dėmesys, kad aukšta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta tiek atlikus pirminį įvertinimą Pravieniškių pataisos namuose, tiek atlikus pakartotinius rizikos įvertinimus Vilniaus pataisos namuose 2022 m. kovo 3 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. Kartu atsižvelgtina ir į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo V. Š. kriminogeninius, o būtent dinaminius veiksnius, kuriuos priešingai nei statinius, nuteistasis gali keisti savo elgesiu, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde kelia klausimą kokius neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokiu veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad būtų taikytinas lygtinis paleidimas, tačiau kaip matyti iš minėtos socialinio tyrimo išvados nustatyta nuteistojo išsilavinimo, darbinės patirties, lėšų įsigijimo ir paskirstymo kompetencijos, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka, nustatytos jo neigiamos nuostatos į darbą, finansinio stabilumo trūkumas, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos apribojimų ir priežiūros atžvilgiu, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis V. Š. skunde nurodo, kad dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę, tačiau socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jis dėl pastarojo nusikaltimo menkina savo atsakomybę, dalinai ją perkeldamas išoriniams veiksniams. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti šią, nors santykinai ir žemą, riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

12. Aptartos nuteistojo V. Š. socialinio tyrimo išvados kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, aukštesnysis teismas negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas (su intensyvia priežiūra), būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu.

13. Kartu iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų nustatyta, kad V. Š. ankščiau teistas aštuonis kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, didžioji dalis nusikaltimų padaryti nuosavybei, daromi nusikaltimai sunkėjantys. Pažymėtina, į ką pagrįstai atsižvelgė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog asmens teistumų skaičius, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis yra svarbūs nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, į kuriuos negali būti neatsižvelgiama sprendžiant apie asmens pavojingumą (nuteistasis V. Š. identifikuojamas recidyvistu). Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia ir tai, kad nuteistajam praeityje taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis sulaužė jam suteiktą pasitikėjimą bei pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, toliau pažeidinėjo įstatymus, kas rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo požiūrio į visuomenėje priimtas taisykles nekeičia.

14. Nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistojo įsitikinimu, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos galimybės klausimą, tinkamai neįvertino jo reabilitacijos pažangos ir elgesio, neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą. Šių argumentų atžvilgiu, apygardos teismas akcentuoja, jog skundžiamoje nutartyje teismas atsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu kito, jis vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, jo nuostatų į priežiūrą ir apribojimus sritis yra koreguojama, įvertino nuteistojo pastangas valdyti dinaminius kriminogeninius veiksmus.

15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis V. Š. neturi oficialios darbinės patirties, nustatyta neigiama jo nuostata į darbinę veiklą struktūrizuotoje aplinkoje, nei ankstesnių, nei dabartinės laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu nuteistasis nedirba, tai pateisina patirta stuburo trauma, todėl dėl sveikatos problemų nesiruošia savęs eikvoti mažai apmokamam darbui. Tačiau tuo pačiu teigia, jog neatsisakytų dirbti pataisos įstaigoje, bet tik tokiu atveju jeigu būtų sudarytos geresnės darbo sąlygos, pvz. didesnis užmokestis. Pabrėžtina ir tai, kad Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo skundo pagrįstumo. Teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad V. Š. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

16. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu buvo realizuoti jau anksčiau, t. y. teismo sprendimu jam paskyrus bausmę. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas yra išimtinis institutas, kuris taikomas tuo atveju, jei yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti asmeniui būnant laisvėje. Jei tokiam manymui pagrindo nėra, teismo sprendimu paskirta bausmė turi būti vykdoma visa apimtimi – bausmė paskiriama įvertinus daugybę bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir panašiai, bei nusprendus, kokio dydžio ar trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taigi nuteistojo teiginys, kad bausmės tikslai buvo pasiekti priėmus sprendimą ar atlikus dalį bausmės, yra nepagrįsti.

17. Teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dėl galimo nepagrįsto baudimo tikslo jo atžvilgiu akcentavimo, taip pat yra nepagrįsti. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos, teismų praktika neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip išreikšti pasitikėjimą nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis būdamas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę. Nuteistasis siekdamas šio instituto taikymo turi būti padaręs atitinkamas išvadas bei būti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu priešingu teisei ir tai tolesnio bausmės atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaištingu elgesiu bei požiūrio į savo veiksmus kaita. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

18. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas negali daryti išvados, kad V. Š. yra padaręs pakankamą ir būtiną pažangą, kad lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu būdu bus įgyvendinti. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.