Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-687-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1-687-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43558-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-687-1081/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43558-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.3.4.3.; (S) 2.3.6.4.5.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei D. Š.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei D. R., kaltinamajam J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2009 m. spalio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2014 m. gegužės 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2014 m. gegužės 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4) 2015 m. birželio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąjį vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi lygtinai paleido iš Marijampolės pataisos namų. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiuntė nuteistąjį į pataisos namus atlikti likusią pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendį laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 mėnesius 24 dienas, bausmę atliko 2017 m. vasario 12 d.;

5) 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2017 m. gegužės 10 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2018 m. sausio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. vairavo kelių transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumas, o būtent: 2019 m. spalio 11 d. apie 23:20 val. (duomenys neskelbtini), Kretingos r. J. G. vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio – 2019 m. spalio 11 d. 23:30 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0049 jam nustatytas 1,76 promilių, o 2019 m. spalio 11 d. 23:55 val. tuo pačiu alkotesteriu - 1,73 promilių neblaivumas.

J. G. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos, nusipirko mašiną, tiksliau tėvas jam nupirko automobilį Opel Astra. Spalio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, namuose vienas pats išgėrė 2 „plečkutes“ degtinės po 250 g ir važiavo į Palangą. Suprato, kad negali vairuoti, tačiau nenugalėjo savęs prieš alkoholį. Policija jį sustabdė Vydmantuose. Pamatęs švyturėlius iš karto sustojo, nebėgo, tikrinosi neblaivumą, savo kaltę pripažino. Įpūtė 1,7 promilių, su nustatytu neblaivumu sutinka. Savo poelgį vertina labai blogai, buvo suplanavęs laikyti „fūros“ teises, įsidarbinti, viską prarado per vieną vakarą. Baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta sumokėti 1700 Eur, nors už automobilį sumokėjo 1200 Eur, turi pirkimo dokumentus. Sutinka, kad būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, mano, jog 4 metai yra per ilgai. Anksčiau yra turėjęs administracinių nuobaudų, tačiau dabar negeria, išėjo iš ligoninės, bando gyventi tvarkingai. Labai gailisi dėl nusikaltimo (b. l. 150, 152.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. spalio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 23.11 val. gautas pranešimas apie iš „Trevena“ degalinės link Palangos važiuojantį automobilį Opel Astra, vairuojamą neblaivaus asmens. 2019 m. spalio 11 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai sustabdė automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alkotesteriu patikrinę vairuotoją J. G. nustatė jam 1,73 promilių girtumą (b. l. 1, 9);

2019 m. spalio 12 d. apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuotas J. G. vairuotas automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini), Kretingos r. (b. l. 10-24);

asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad J. G. 2019 m. spalio 12 d. 23.30 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0049 nustatytas 1,76 promilių girtumas, 23.55 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 1,73 promilių girtumas (b. l. 25 – 26, 28);

alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0049 patikros sertifikatu Nr. 0971559, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas J. G. neblaivumas galioja iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 27);

liudytojo J. J. parodymais, kad jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai davęs naudotis J. G.. Kad J. G. vairuos jam priklausantį automobilį neblaivus, nežinojo (b. l. 34).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. J. G. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu “Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0049, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu J. G. neblaivumu teismas neturi. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę J. G. atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę ­- anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 76-87), administracine tvarka baustas už administracinius nusižengimus, nesusijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, turi galiojančių nuobaudų (b. 61-75), nedirbantis (b. l. 60).

Įvertinus visų aplinkybių visumą, tai, kad J. G. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nei ankstesnės nusikalstamos veikos, nei administraciniai nusižengimai nėra susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, savo elgesį vertina kritiškai, dėl padarytos veikos labai gailisi, po veikos padarymo gydėsi ligoninėje ir šiuo metu alkoholio nebevartoja, sprendžia, jog prokurorės pasiūlyta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir bausmės tikslai už padarytą veiką gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

Kaltinamajam pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra teistas, baustas administracine tvarka, už nusižengimus, nesusijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, jam nustatytinas dvejų metų šešių mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju J. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam pačiam, o J. J. priklausantį ir jo vardu registruotą automobilį, kuris apie tai, kad J. G. vairuos neblaivus nežinojo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Teismas, atsižvelgdamas į J. G. nustatytą girtumo laipsnį – 1,73 ‰ promilės etilo alkoholio, tai, kad J. G. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, yra daugybę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti yra būtina konfiskuoti automobilio Opel Astra vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ Emprekis duomenimis automobilio Opel Astra vertė be PVM yra 1637 Eur. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė automobilio įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą serija V Nr. 000165, iš kurios matyti, kad J. G. vairuotas automobilis buvo įsigytas už 1260 Eur. Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pagal VšĮ Emprekis duomenis, teismas, įvertinęs pateiktą automobilio įsigijimo vertę patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą, tai, kad automobilio įsigijimo vertė yra nustatyta ne šalių sutartimi, o finansinės atskaitomybės dokumentu, sprendžia, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio Opel Astra vertė yra reali ir pagrįsta, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1260 Eur.

J. G. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 118 – 119) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtas dokumentas J. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01494042, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas dokumentą išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. G. areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. spalio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Opel Astra vertę atitinkančią sumą, t. y. 1260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų).

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paimtą dokumentą, J. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01494042, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. G., jog jis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė