- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-611-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- M. O. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01293-52/2007 pagal ieškovės D. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. A. , tretiesiems asmenims M. O. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, bei atsakovo A. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokinio turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b.l. 3-7, t.1), patikslintu ieškiniu (b.l. 136-140, t.1) prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. A. , įregistruotą 1982-08-27 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2896) dėl atsakovo A. A. kaltės; nustatyti nepilnametės dukters J.A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai J. A. , gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 350,00 Lt kas mėnesį nuo 2005-08-01 iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. A. nepilnametės dukters J. A. 7750,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2003-01-01 iki 2005-08-01, bei dukters S. A., gim. (duomenys neskelbtini), 5625,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2003-01-01 iki jos pilnametystės; padalyti santuokinį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant jį natūra jai, o atsakovui A. A. priteisiant iš jos – 40000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją; palikti santuokinę pavardę; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. A. priešieškiniu (b.l. 121-122) prašė nutraukti santuoką su ieškove D. A. , įregistruotą 1982-08-27 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2896) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalyti santuokinį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant 1/4 jo dalį natūra ieškovei D. A. bei 1/4 jo dalį natūra jam; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo A. A. kaltės, kadangi jis tinkamai nevykdė savo sutuoktinio pareigų – visiškai nesirūpino šeima, namų ūkiu, nepilnametės dukters J. išlaikymu. Atsakovas nuolat girtaudavo, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Nuo 2003 m. atsakovas neteikė jokios materialinės ir moralinės paramos, todėl ieškovė viena turėjo rūpintis namų ūkiu bei nepilnametėmis dukromis. Nuo 2005 m. pradžios atsakovo elgesys tapo visiškai nepakenčiamas – prasidėjo jos ir nepilnamečių dukrų terorizavimas, užgauliojimas, garbės ir orumo žeminimas ne tik giminių ir artimųjų, bet ir pašalinių žmonių akivaizdoje. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nesutiko, jog santuoka iširo dėl jo vieno kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė susirado kitą vyrą, prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametėms dukroms. Atsakovas nurodė, jog ilgą laiką jis vienas rūpinosi šeima – pirko rūbus, maistą, mokėdavo mokesčius, nes ieškovės atlyginimas tuo metu buvo labai mažas. Be to, dukra S. A. jau yra pilnametė, todėl tik ji turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nesutiko su ieškovės siūloma 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo tvarka ir verte.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007-02-19 sprendimu (b.l. 168-173, t.1) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė D. A. ir A. A. santuoką, įregistruotą 1982-08-27 Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2896; kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažino abu sutuoktinius; paliko šalims santuokines pavardes: A., A. ; nustatė nepilnametės dukros J.A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina D. A. ; priteisė iš A. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai J. A. , gim. (duomenys neskelbtini) , mokant po 250,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2005-08-29 iki jos pilnametystės; santuokoje įgytą turtą - 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , priteisė D. A. natūra 1/2 dalį buto, 120500,00 Lt vertės; A. A. priteisė 60250,00 Lt dydžio kompensaciją už 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš D. A.. Teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių išskirtinę kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, padarė išvadą, kad dėl abiejų šalių netinkamo santuokinių pareigų vykdymo šeimoje nuolat kyla konfliktai ir nesutarimai, dėl ko tolesnis bendras jų gyvenimas kartu yra negalimas. Kaltais dėl santuokos nutraukimo teismas pripažino ieškovę ir atsakovą. Ieškovei prašant, o atsakovui neprieštaraujant, nepilnametės dukters J.A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą teismas nustatė kartu su ieškove, nes teismo nuomone, tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nustatė, jog šalių nepilnametė dukra J. A. yra ligota, todėl padarė išvadą, jog jai reikalingas didesnis nei minimalus išlaikymas, t.y. 700 Lt per mėnesį. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, iš atsakovo A. A. priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai J. A. , gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis 250,00 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi D. A. byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog A. A. trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas gyveno kartu bei tvarkė bendrą ūkį. Byloje pateiktus M. O. D. vardu apmokėtus buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių kvitus teismas nelaikė įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovas A. A. neprisidėjo prie namų ūkio tvarkymo ir vaikų išlaikymo, nes M. O. D. yra minėto buto bendraturtė, todėl turi pareigą mokėti už komunalines paslaugas. Teismas atmetė ir ieškovės argumentus dėl M. O. D. prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kadangi ji yra nepilnamečių vaikų močiutė, todėl jų poreikiams skirtos lėšos nelaikytinos išlaikymo teikimu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalino, pripažįstant, kad kiekvienam jų tenka po 1/4 jo dalį. Įvertinęs tai, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra J. A. , gim. (duomenys neskelbtini), kad su ieškove taip pat gyvena ir kita dukra – S. A. , taip pat, kad šalys yra konfliktiškos viena kitos atžvilgiu, teismas atsakovui už jam priklausančią 1/4 buto dalį priteisė 60250,00 Lt dydžio kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 10-15, t.2) ieškovė D. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas padarė esminių santuokinių pareigų pažeidimų, kadangi girtavo, neišlaikė šeimos, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, kas įrodyta medžiagomis iš Kauno m. VPK Centro PK. Atsakovo kaltė įrodyta ir trečiojo asmens - O. M. D. parodymais bei institucijos, teikiančios išvadą pateiktais teismui duomenimis, nes darbuotojai bendravo su dukromis ir žinojo realią situaciją. Apeliantės įsitikinimu, byloje esantys įrodymai leido daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, t.y. dėl atsakovo kaltės. Atsakovo pateikti duomenys, kad jis buvo sužalotas, paneigti byloje pateiktais kitais įrodymais, nes pats dėl savo netinkamo elgesio buvo sužalotas, nes tą vakarą smurtavo namuose. Teismas šių įrodymų neanalizavo, netinkamai atliko įrodymų tyrimą, savo motyvus grindė tik šalutiniais duomenimis, o daugiausia atsakovo argumentais. Dėl šių priežasčių apeliantės nuomone, teismas pažeidė LR CPK 177 straipsnio, 178 straipsnio reikalavimus. Apeliantė nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnametei dukrai J. A. , gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo po 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Jos nuomone, teismas turėjo patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti po 350 Lt. Teismas, priteisdamas 250 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, rėmėsi vien atsakovo formaliu paaiškinimu ir pateikta darbo biržos pažyma, kad atsakovo turtinė padėtis trukdo jam vykdyti tinkamai savo prievolę. Teismas neatsižvelgė, kad duktė ligota ir jai reikia didesnių išlaidų, ką patvirtina ir byloje pateikti skaičiavimai, kvitai, pažymos, nors teismas motyvavo, kad tokių įrodymų ieškovė nepateikė (pažeisti LR CPK 177-178 str.). Apeliantė mano, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Apeliantė mano, kad pagal jos ir atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas privalėjo skirti dukrų išlaikymui nors po 250 Lt kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos jis nevykdė. Dėl to nuo 2003-01-01 iki 2005-08-01 susidarė įsiskolinimas: nepilnametei dukrai J., gim. (duomenys neskelbtini) (250,00 Lt x 31= 7750,00 Lt). Be to, atsakovas neprisidėjo ir prie dukters S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nuo 2003-01-01 iki jos pilnametystės, t.y. iki 2004-11-14 dukra jokios materialinės tėvo paramos negavo, todėl susidarė įsiskolinimas (250,00 Lt x 22 + 125,00 Lt = 5625,00 Lt). Viso šiai dienai atsakovas už dukrų išlaikymą yra skolingas 13375,00 Lt ir įsiskolinimas turėjo būti priteistas iš atsakovo, kadangi LR CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Nors dukra S. yra šiuo metu pilnametė, ji galėtų pati pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, tačiau realiai šie įsiskolinimai atsiradę ieškovei, nes ji dukra rūpinosi ir ją išlaikė viena. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, jo netenkino, motyvuodamas, kad ieškovė jo neįrodė. Teismas galėjo tik sumažinti pareikštą reikalaujamą įsiskolinimą, bet ne visiškai atmesti nepagristais motyvais. Tai, kad atsakovas būdavo namuose, neįrodo, kad ieškovė ir atsakovas gyveno, vedė bendrą ūkį, o pateikti duomenys iš banko "Snoras" yra ne jų bendri prisiimti įsipareigojimai. Ieškovė net nežino, kur atsakovas išleido gautas lėšas. Su atsakovu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl teismas, atmesdamas išlaikymo įsiskolinimą, pirmiausia pažeidė vaikų interesus. Dalijant turtą, teismas privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnametės dukters J., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nepilnamečių vaikų interesams teismų praktikoje visada teikiama prioritetinė reikšmė. Dukters J. interesus šiuo metru atsakovas ignoruoja, juos pažeidžia. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad dukra ligota, dispanserizuota dėl nervinio pagrindo susirgimų. Dėl šių priežasčių dalijamo 1/2 dalies buto, atsakovui tektų tik 1/4 dalis, o ieškovei su dukra – 3/4 dalys buto, t.y. atsakovui tektų 7,46 kv. m gyvenamojo ploto arba 10,92 kv. m. bendrojo ploto, kas sudaro pinigine išraiška – 40000,00 Lt. Nesant galimybės padalyti buto natūra be neproporcingos žalos padarymo jo paskirčiai, atsakovui priteistina 40000,00 Lt piniginė kompensacija. Ieškovė su dukrom negali gyventi viename kambaryje, kadangi taip bus pažeisti jų interesai: dukroms reikia mokytis, turėti poilsiui atskirą patalpą, viename kambaryje to padaryti nėra galimybės. Be to, buto privatizavimo metu nepilnamečiams vaikams priklausantys investiciniai čekiai, kurie buvo įrašyti į ieškovės investicinę sąskaitą (pagrindas - taupomoji knygelė), buvo panaudoti buto privatizavimui. Teismo motyvai, kad atsakovas bedarbis ir neturi kito gyvenamojo ploto, kad mama leidžia dukroms naudotis savo kambariu, negali būti pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą. Teismas nukrypo nuo vieningos suformuotos teismų praktikos dalinant turtą, neatsižvelgė į vaikų teisėtus interesus, vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą (LR AT civilinė byla Nr. 3K-435/2004, Nr.3k-3-l 180/2002 m.).
Apeliaciniu skundu (b.l. 5-8, t.2) atsakovas A. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-19 sprendimą dalyje dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, dėl santuokinio turto padalijimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – sprendimo dalyje dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ieškovės ieškinį atmesti, santuokoje įgytą turtą padalinti, pripažįstant D. A. ir A. A. nuosavybės teises lygiomis dalimis į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, ginčo tarp atsakovo ir ieškovės dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo niekada nebuvo ir nėra. Tai atsakovas nurodė ir atsiliepime į ieškovės pradinį ieškinį (b.l. 41-44), tą teigė parengiamajame bei teismo posėdžiuose, todėl ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai teismo reikalavo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina teismo sprendimu, nesant ginčo tarp tėvų. Nesant ginčo, ieškovės reikalavimas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo turėjo būti atmestas. Kadangi teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, šioje dalyje pažeidė CK 3.169 str. nuostatas, todėl teismo sprendimo dalis dėl dukters J.A. gyvenamosios vietos nustatymo naikintina ir ieškovės reikalavimas atmestinas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsakovui priteisė piniginę kompensaciją, pažeisdamas jo teisę į nuosavybę (LR Konstitucijos 23 str. bei CK 3.127 str. 3 d.). Ginčo butą padalinti natūra yra galima. 1/4 dalis buto sudaro du pereinamus kambarius - 2-9/6,63 kv.m. ir 2-10/8,97 kv.m. bei po 1/4 dalį bendrų patalpų (WC, koridorių ir t.t.). Tai patvirtina atsakovo teismui pateiktas Kadastro įmonės atliktas idealinių dalių paskaičiavimo projektas. Tik tuo atveju, kai turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą šioje dalyje, todėl jis naikintinas. Atsakovas iki šiol yra įregistruotas Darbo biržoje, lanko kvalifikacijos kursus. Už iš ieškovės priteistą 60250,00 Lt kompensaciją, atsakovas neturi galimybės įsigyti net vieno kambario buto. Ieškovei atsakovas siūlė nupirkti vieno kambario butą ir tuo atveju atsakovas sutiktų išsikelti iš ginčo buto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas patenkintinas.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas tik iš dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes netinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329str. 1d., 330str., 326str. 1d. 2p.). Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad abi šalys sprendimą skundžia tik iš dalies, todėl kolegija pasisako tik dėl abiejų apeliacinių skundų motyvų ir argumentų.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas padarė esminių santuokinių pareigų pažeidimų, kadangi girtavo, neišlaikė šeimos, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo, kas įrodyta medžiagomis iš Kauno m. VPK Centro PK, trečiojo asmens - O. M. D. parodymais bei institucijos, teikiančios išvadą pateiktais teismui duomenimis, nes darbuotojai bendravo su dukromis ir žinojo realią situaciją, todėl apeliantės įsitikinimu, byloje esantys įrodymai leido daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, t.y. dėl atsakovo kaltės. Teismas šių įrodymų neanalizavo, netinkamai atliko įrodymų tyrimą, savo motyvus grindė tik šalutiniais duomenimis, o daugiausia atsakovo argumentais, todėl pažeidė LR CPK 177 straipsnio, 178 straipsnio reikalavimus. Kolegija su šiais motyvais nesutinka, kadangi teismas visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas nei CPK 177 str., nei 178 str. reikalavimų. Kolegija pažymi, kad CPK 178 str. nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Medžiagos iš Kauno m. VPK Centro PK atsakovo kaltės neįrodo, nes ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio į policiją pradėjo kreiptis tik nuo 2005 05 15, savo 2005 05 15 pareiškimą atšaukė 2005 05 23. Vėliau su pareiškimu į policiją ji kreipėsi 2005 08 02, apklausus kaimynus buvo nustatyta, kad atsakovas netriukšmauja, neigiamos informacijos apie jį negauta, tyrimas 2005 09 02 nutrauktas, nes tretysis asmuo O.M. D. prašė tyrimą nutraukti, nurodydama, kad kreipsis privataus kaltinimo tvarka į teismą, o ieškovė nurodė, kad dėl sužalojimų į med. Ekspertą nesikreips. Duomenys apie tai, kad O.M. D. privataus kaltinimo tvarka būtų kreipusis į teismą į bylą nepateikti. Dar kartą ieškovė su pareiškimu kreipėsi 2005 09 05, tačiau namo gyventojai apie atsakovą nieko blogo nepasakė, neigiamos informacijos apie jį negauta ( prijungtos tyrimų medžiagos). Dėl ištuokos į teismą ieškovė kreipėsi 2005 08 29. Kolegija iš nurodytų įrodymų daro išvadą, kad jie nepatvirtina fakto, jog atsakovas iki bylos iškėlimo netinkamai elgėsi šeimoje ir, kad šeima iširo išimtinai dėl jo kaltės. Tretysis asmuo O.M. D. yra ieškovės motina, kuri gyvena kartu su šalimis, jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis ginčo buto, todėl jos paaiškinimais pagrįstai nėra vadovaujamasi, nes akivaizdu, jog ji yra suinteresuota bylos baigtimi. O vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai nepatvirtino ieškovės nurodomų aplinkybių. Pažymėtina, kad atsakovo 2005 06 16 pareiškimo ( paduotas iki ieškinio pareiškimo ) pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės savavaldžiavimo. Įvertinusi nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nei vienai iš šalių teismui nepateikus konkrečių įrodymų dėl kitos šalies netinkamo elgesio, tačiau šalims pareiškus, kad jos nebegali kartu gyventi, o tai patvirtina nuolat kylantys konfliktai tarp šalių, jog apylinkės teismas, pripažinęs, kad santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padarė pagrįstą, objektyvią išvadą ir ieškovė jos nenuginčijo.
Apeliantė nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnametei dukrai J. A. , gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo po 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės. Jos nuomone, teismas turėjo patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti po 350 Lt. Teismas, priteisdamas 250 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, rėmėsi vien atsakovo formaliu paaiškinimu ir pateikta darbo biržos pažyma, kad atsakovo turtinė padėtis trukdo jam vykdyti tinkamai savo prievolę. Teismas neatsižvelgė, kad duktė ligota ir jai reikia didesnių išlaidų, ką patvirtina ir byloje pateikti skaičiavimai, kvitai, pažymos, nors teismas motyvavo, kad tokių įrodymų ieškovė nepateikė (pažeisti LR CPK 177-178 str.). Apeliantė mano, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Su šiais motyvais kolegija taip pat nesutinka dėl sekančių argumentų: šalys sutiko, kad dukros J. išlaikymui, atsižvelgus į jos poreikius, reikia 700Lt. kas mėnuo, todėl teismas, atsižvelgęs į abiejų tėvų turtinę padėtį, pagrįstai nusprendė iš nedirbančio ir turto neturinčio atsakovo priteisti po 250Lt. kas mėnuo. Ieškovės gi pajamos yra didesnės, todėl ji gali savo dukrai skirti ir didesnį išlaikymą. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas dukrų išlaikymui privalėjo skirti po 250Lt., t.y. pati pripažįsta, kad tokia suma yra pakankama.
Apeliantė mano, kad pagal jos ir atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas privalėjo skirti dukrų išlaikymui nors po 250 Lt kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos jis nevykdė. Dėl to nuo 2003-01-01 iki 2005-08-01 susidarė įsiskolinimas: nepilnametei dukrai J., gim. (duomenys neskelbtini) (250,00 Lt x 31= 7750,00 Lt), dukrai S., gim. (duomenys neskelbtini) - nuo 2003-01-01 iki jos pilnametystės, (250,00 Lt x 22 + 125,00 Lt = 5625,00 Lt). Viso atsakovas už dukrų išlaikymą yra skolingas 13375,00 Lt ir įsiskolinimas turėjo būti priteistas iš atsakovo, kadangi LR CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Nors dukra S. yra šiuo metu pilnametė, ji galėtų pati pareikšti ieškinį dėl išlaikymo, tačiau realiai šie įsiskolinimai atsiradę ieškovei, nes ji dukra rūpinosi ir ją išlaikė viena. Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, jo netenkino, motyvuodamas, kad ieškovė jo neįrodė. Teismas galėjo tik sumažinti pareikštą reikalaujamą įsiskolinimą, bet ne visiškai atmesti nepagrįstais motyvais. Ji su atsakovu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl teismas, atmesdamas išlaikymo įsiskolinimą, pirmiausia pažeidė vaikų interesus. Kolegija su šiais motyvais nesutinka, kadangi pirma, dukra S. yra pilnametė, išlaikymas yra priteisiamas vaikui, todėl tik pati pilnametė dukra gali reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Antra, į bylą nėra pateikti objektyvūs, neginčijami įrodymai apie tai, kad šalys nuo 2003 01 01 nevedė bendro ūkio ir kad atsakovas neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2005 08 29, paaiškinti, kodėl anksčiau nesprendė dukrų išlaikymo klausimo paaiškinti negalėjo.
Apeliantė nurodo, kad dalijant turtą, teismas privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnametės dukters J., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nepilnamečių vaikų interesams teismų praktikoje visada teikiama prioritetinė reikšmė, todėl dalijamo 1/2 dalies buto, atsakovui tektų tik 1/4 dalis, o ieškovei su dukra – 3/4 dalys buto, t.y. atsakovui tektų 7,46 kv. m gyvenamojo ploto arba 10,92 kv. m. bendrojo ploto, kas sudaro pinigine išraiška – 40000,00 Lt. Nesant galimybės padalyti buto natūra be neproporcingos žalos padarymo jo paskirčiai, atsakovui priteistina 40000,00 Lt piniginė kompensacija. Kolegija su tokiomis nuostatomis nesutinka. CK 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas, dalindamas sutuoktinių bendrą turtą, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, nes šalys turi tik vieną nepilnametę dukrą, ieškovė pripažino, kad šalių pilnametė dukra gyvena O.M. D. priklausančioje buto dalyje, o atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, yra bedarbis. Tokiu būdu yra pasiektas nepilnamečio vaiko interesų ir tėvų interesų balansas.
Be to, apeliantė nurodo, kad Buto privatizavimo metu nepilnamečiams vaikams priklausantys investiciniai čekiai, kurie buvo įrašyti į ieškovės investicinę sąskaitą (pagrindas - taupomoji knygelė), buvo panaudoti buto privatizavimui. Šį argumentą kolegija taip pat atmeta, kadangi ginčo buto ½ dalis teisiškai įregistruota šalių nuosavybe ir todėl dalijama tarp jų. Reikalavimo pripažinti dalį ginčo buto vaikų asmenine nuosavybe nebuvo pareikšta.
Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas nenukrypo nuo įstatymo reikalavimų ir vieningos suformuotos teismų praktikos dalinant turtą, nes pripažino, kad turtas, įgytas santuokoje, šalims priklauso lygiomis dalimis ir tai visiškai atitinka CK 3.117str.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsakovui priteisė piniginę kompensaciją, pažeisdamas jo teisę į nuosavybę, nes ginčo butą padalinti natūra yra galima.Tai patvirtina atsakovo teismui pateiktas Kadastro įmonės atliktas idealinių dalių paskaičiavimo projektas. Kolegija su šiuo motyvu sutinka ir sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje netinkamai aiškino ir taikė materialinę teisės normą. CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad tik tuo atveju, kai turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Gi šiuo atveju iš pateikto Kadastro įmonės idealinių dalių paskaičiavimo projekto matyti, kad ginčo butą padalinti natūra yra galima. 1/4 dalis buto sudaro du pereinamus kambarius - 2-9/6,63 kv.m. ir 2-10/8,97 kv.m. bei po 1/4 dalį bendrų patalpų (WC, koridorių ir t.t.). Svarbi yra ta aplinkybė, kad atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi, jis nurodė, kad sutinka išsikelti į vieno kambario butą, tačiau ieškovė jam vietoje jos pasiūlytos kompensacijos 40 000Lt., buto nepasiūlė. Akivaizdu, kad 40 000Lt. suma yra per maža butui įsigyti. Be to, apylinkės teismas pažeidė ir Konstitucijos 23 str., nes atėmė iš savininko nuosavybę, kai tuo tarpu yra galimas turto padalijimas natūra. Kolegija taip pat nesutinka su apylinkės teismo motyvais, kuriais turtas padalintas ne natūra. Teismas sprendime nurodė, kad turto natūra nedalina, nes su ieškove lieka gyventi abi šalių dukros, šalys yra konfliktiškos, ½ dalis buto priklauso ieškovės motinai ir tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Pirma, apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad pagal CK 3.127 str. 3 d. turi atsižvelgti į pilnametės dukros interesus, nes ši teisės norma to nenumato. Antra, teisiškai nėra svarbi aplinkybė, kad ½ dalis buto šalims nuosavybės teise nepriklauso, nes dalijamas sutuoktinių turtas. Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad šalys pradėjo konfliktuoti ieškovei pradėjus inicijuoti skyrybų procesą. Iš PK surinktos medžiagos matyti, kad atsakovas nėra konfliktiškas asmuo, ar asmuo netinkamai besielgiantis. Yra nustatyta, kad 9alių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nedirba, kito gyvenamojo ploto ar turto neturi. Todėl iš atsakovo atėmus vienintelę jo gyvenamąją vietą akivaizdžiai bus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai. Iš nurodyto kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimus, vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, todėl ir priėmė šioje dalyje neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sprendimas šioje dalyje panaikintinas (CPK 329str. 1d., 330str.). Kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų, šalys papildomų įrodymų nepageidavo teikti, tai šioje dalyje priešieškinys patenkintinas, priimtinas naujas sprendimas ir turtas padalintinas taip: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune padalintina šalims lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį minėto buto.
Apeliantas taip pat prašo teismo sprendimo dalį dėl dukters J. A. gyvenamosios vietos nustatymo panaikinti ir ieškovės reikalavimą atmesti. Jis nurodo, kad ginčo tarp atsakovo ir ieškovės dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo niekada nebuvo ir nėra. Tai atsakovas nurodė ir atsiliepime į ieškovės pradinį ieškinį (b.l. 41-44), tą teigė parengiamajame bei teismo posėdžiuose, todėl ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai teismo reikalavo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina teismo sprendimu, nesant ginčo tarp tėvų, ši ieškinio dalis turėjo būti atmesta. Kolegija su šiais motyvais sutinka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija 2007 01 29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007 (S) konstatavo, kad teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tuomet, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp vaiko tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad tarp vaiko tėvų būtų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai ginčo nėra, tai tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtvirtintas CK 3.169 str. 2 d.. Tai nustačiusi kolegija panaikina sprendimo dalį, kuria šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priima naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija, iš dalies pakeitusi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 02 19 sprendimą, vadovaudamasi CPK 93 str. 4 d., atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, t.y. į tai, kad priešieškinys iš esmės buvo patenkintas, priteisia atsakovui A. A. 150 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį ir apeliacinį skundą (t.1, b.l. 123, t.2, b.l. 3) ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t.1, b.l. 89). Pašto išlaidų atlyginimo valstybei kolegija nesvarsto, nes atsakovas iš jo pritiestą sumą jau yra sumokėjęs (t.1, b.l. 174).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria padalintas turtas ir nustatyta nepilnametės dukros J.A. gyvenamoji vieta panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą.
Ieškinį dėl nepilnametės dukros J.A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina D. A. atmesti.
Padalinti santuokoje įgytą turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini):
priteisti ieškovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) ir A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) po ¼ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) natūra.
Priteisti iš ieškovės D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) atsakovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 150 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusios sprendimo dalies nekeisi.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.