Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-5733-939/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
2YT-5733-939/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00637-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Pareiškėjas
E. J. D.
Suinteresuotas asmuo
Š. L., Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas
Civilinė byla Nr. 2YT-5733-939/2018Proceso Nr. 2-34-3-00637-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos : 2.5.1; 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.20 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,sekretoriaujant Jolitai Matulienei,dalyvaujant pareiškėjai E. J. D.,suinteresuotam asmeniui Š. L.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Š. L., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. J. D. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims Š. L., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. L. mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime (b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino (2018 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. L.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. L.. Po tėvo mirties pareiškėja su broliu Š. L. priėmė mirusiojo palikimą, jiems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Santuokos metu pareiškėjos tėvai, (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu, įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centras įregistruotas A. L. vardu. Taigi paveldimą turtą po motinos mirties sudarė ½ dalis nurodyto nekilnojamojo turto. Be to, pareiškėjos tėvo A. L. vardu VĮ Registrų centras yra įregistruotas 0.3900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atkūrus nuosavybės teises apskrities viršininko įsakymu, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį A. L. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą pareiškėjos tėvas A. L. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti – toliau gyveno įsigytoje sodyboje iki mirties, jam liko visi mirusiosios daiktai, bendrai įsigyti baldai bei namų apyvokos daiktai, po sutuoktinės mirties pareiškėjos tėvas organizavo laidotuves, kapavietės tvarkymą. Sutuoktinės palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Po tėvo mirties pareiškėja su broliu kreipėsi į notarą dėl paveldimo turto ir sužinojo, jog pareiškėjos tėvas A. L. nepriėmė palikimo po savo sutuoktinės A. L. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Š. L. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė (b. l. 33-34), jog su pareiškimu sutinka. Patvirtino, jog tėvas po motinos mirties gyveno kartu, prižiūrėjo sodybą, ja rūpinosi, atliko keletą namo remontų, ruošdavo malkas žiemai. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo patvirtino atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes (2018 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad po motinos mirties kartu su tėvu toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (b. l. 51), prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 36-37), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė (b. l. 36-37), jog tuo atveju, jei pareiškėja teismui pateiks prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančius įrodymus, o teismas pripažins juos pagrįstais ir išsamiais, neprieštaraus, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (b. l. 52), prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b. l. 41-42), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė (b. l. 41-42), jog teismui įsitikinus pareiškėjos pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus prašomo juridinio fakto nustatymui.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad yra Š. L. kaimynė. Nurodė, jog pareiškėjos tėvai A. L. ir A. L. gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo namus. Po sutuoktinės A. L. mirties A. L. rūpinosi sodyba.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad A. L. mirus jos sutuoktinis A. L. liko gyventi tuose pačiuose namuose. Po jo mirties sodyboje liko gyventi Š. L..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. ir A. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – Š. L. ir E. J. D. (b. l. 7, 8, 10). Santuokos metu A. L. ir A. L. (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23, 24-27). Šis nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas A. L. vardu. Be to, A. L. vardu, atkūrus nuosavybės teises, registruotas ir 0.3900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21). A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Paveldėjimo byla į A. L. palikimą nepradėta (b. l. 13). A. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po jo mirties (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b. l. 15-19).

Pateikti įrodymai, liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje suponuoja išvadą, jog pareiškėjos tėvas A. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. L. mirties priėmė jos palikimą, kadangi toliau gyveno įsigytoje sodyboje iki mirties, jam liko visi mirusiosios daiktai, bendrai įsigyti baldai bei namų apyvokos daiktai, po sutuoktinės mirties pareiškėjos tėvas organizavo laidotuves, kapavietės tvarkymą, t. y. aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią įgyti palikėjos A. L. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos E. J. D. tėvas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos E. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,00 Eur (septynis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė