- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- TS-70-1223/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Nuteistasis
- Ž. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. RV-25-1487 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam Ž. R.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu, atsižvelgiant į nuteistojo Ž. R. elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nutarta netaikyti nuteistajam Ž. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. R. skundu prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarime jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės nurodytos formaliai, pernelyg sureikšmintas jo elgesys iki bausmės atlikimo, neskiriant deramo dėmesio jo elgesiui bausmės atlikimo metu, rekomenduojama toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors jis tai darė ir anksčiau. Pažymėta, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme, jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, buvo skatintas, turi gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą ir neturi problemų dėl galimybės įsidarbinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog jis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau yra pasiekti tiek, jog toliau jų siekti galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam būnant neizoliuotam nuo visuomenės.
Nuteistojo Ž. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas antrą kartą (a. b. I d., l. 27–29, 31–33, 45–47). Iki šiol Lygtinio paleidimo komisija ir teismas sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis Ž. R. nepadarė, todėl nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomendavo toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Nuteistojo Ž. R. socialinio tyrimo išvadų (a. b. I d., l. 18–26, 34–44) palyginimas rodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė; išskiriami tie patys dinaminiai ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai; nurodyti nuteistąjį Ž. R. ir jo socialinę aplinką apibūdinančios aplinkybės, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas, dalyvavimas elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatai visumoje yra vienodi. Nauja yra tai, kad nuteistasis Ž. R. 2024 m. kovo 19 d. buvo skatintas už aktyvų dalyvavimą resocializacijos procese; 2024 m. gegužės 2 d. jam buvo nustatyta vidutinė žalos rizika visuomenei; nuteistasis Ž. R. 2024 m. gegužės 3 d. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, sistemingai išvyksta į trumpalaikes išvykas į namus; dalyvavo prevencinio pobūdžio pokalbiuose, susijusiuose su psichotropinių medžiagų valdymo motyvacija, dalyvauja „Nesmurtinėje komunikacijoje“ ir „Emocinio intelekto ir socialinių emocinių kompetencijų ugdyme“. Vis dėlto, teismo vertinimu, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių nuteistajam Ž. R. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Aktyvus nuteistojo Ž. R. dalyvavimas resocializacijos procese rodo tai, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, už tai nuteistasis Ž. R. buvo skatintas ir jam buvo sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos, kita vertus, minėta, nuteistojo Ž. R. nusikalstamo elgesio rizika ir ją sudarantys kriminogeniniai veiksniai išliko tokie patys.
Skunde nurodyta, kad Lygtinio paleidimo komisija pernelyg sureikšmino nuteistojo Ž. R. elgesį iki bausmės atlikimo. Teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Be to, nutarime vertintos ir nuteistojo Ž. R. elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės. Tai, kad nuteistasis Ž. R. nesutinka su Lygtinio paleidimo komisijos padaryta išvada, savaime nereiškia, kad ji yra neteisinga.
Skunde taip pat nurodyta, kad Lygtinio paleidimo komisija, kaip ir prieš tai, rekomendavo nuteistajam Ž. R. vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, nors jis tai darė ir anksčiau. Teismo vertinimu, tai vienas kitam neprieštarauja, nes, minėta, nuteistojo Ž. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iki šiol yra nepakankamai akivaizdi. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis Ž. R. aktyviau pradėjo vykdyti tik nuo 2023 m., artėjant terminui, nuo kurio gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl jo pastangos keistis, lyginant su atlikta beveik ketverių su puse metų bausmės dalimi, nėra ilgalaikės. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad, siekiant nusikalstamo elgesio rizikos prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo Ž. R. aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą.
Tai, kad nuteistasis Ž. R. turi gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, neturi problemų dėl galimybės įsidarbinti ir kitos skunde nurodytos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos prieš tai nuteistojo Ž. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nagrinėjusio teismo, kuris jas pripažino nepakankamomis tam, kad taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pagrindo kitaip vertinti ar pervertinti šias aplinkybes nėra, nes, minėta, pastaruoju metu reikšmingų pokyčių nuteistajam Ž. R. mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįvyko.
Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis Ž. R. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, už tai bausmę jis atlieka artimomis laisvei sąlygomis, nors ji ir yra atimta. Vis dėlto, nuteistasis Ž. R. turi suprasti, kad tam, jog daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų galimą pripažinti akivaizdžia ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neturi būti jokių aplinkybių, keliančių abejonių nuteistojo galimybe toliau būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nagrinėjamu atveju ir toliau didelį susirūpinimą kelia nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka, tam tikro lygio kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir išskiriami kiti nuteistojo Ž. R. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis Ž. R. padarė sunkų turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimą, ir siekia būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs labai didelės, virš ketverių metų bausmės dalies, todėl neturi likti jokių abejonių, kad jis tikrai yra tam pasiruošęs. Nuteistasis Ž. R. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą.
Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 364 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo Ž. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. RV-25-1487 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam Ž. R.“.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.