- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-36285-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29889-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. B. 156,03 Eur skolos, 5,40 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant juos atsakovės šeimos nariui. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. kovo 16 d. atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ sudarė mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2593 Eur, pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovei judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas, o atsakovė į įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (el.b.l.23). Atsakovė su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė ir liko skolinga už jo teiktas paslaugas 156,03 Eur (538,74 Lt) pagal 2012-05-31 išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l.27). 2015 m. vasario 27 d. pradinis kreditorius UAB „Tele2“ Reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą (el.b.l.14-18). Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Linforff Oy filialą (el.b.l.19-20). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu (el.b.l. 29-30). Byloje nėra duomenų apie atsakovės atsiskaitymą su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsakovei nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 156,03 Eur skola.
Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 6.6. punktas numato atsakovės pareigą nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo prašymas iš atsakovės priteisti 5,40 Eur delspinigius, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019-03-27 iki 2019-09-23 (už 180 dienų) yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.258 straipsnio 1 dalis, sutarties 6.6. punktas) (el.b.l.11).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 161,43 Eur (156,03 Eur skola + 5,40 Eur delspinigių) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 156,03 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 03 ct) skolos, 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (161,43 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, j.a.k. 304615887, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.