Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2016 m. vasario 7 d., apie 18.22 val., Pažagiškių g. 40, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.33 ‰ (įvertinus paklaidą) girtumas. Taip M. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. paaiškino, kad jo automobiliui nuleido padangą ir jis važiavo jos keisti. Dirbtuvės buvo uždarytos, todėl nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko 200 g degtinės. Grįžo namo, išjungė automobilio variklį ir išgėrė 100 g, o butelį padėjo į daiktadėžę. Namie negėrė, nes yra suaugęs sūnus ir būtų jam blogas pavyzdys. Išlipus iš automobilio prie jo pribėgo žmogus – naujas kaimynas, su šuniu ir paprašė pūsti. Jis papūtė. Asmuo iškvietė policiją ir neleido jam išeiti. Policija atvažiavo po 10-15 min.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. nurodė, kad važiavo padangos pasikeisti (b. l. 1).

Liudytojas – policijos pareigūnas A. V., teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pamena. Paaiškino, kad buvo pranešimas iš OVS, kad Vakaro gatvėje automobilio „Toyota“ vairuotojas neblaivus ir vos nepartrenkė piliečio. Kai jie atvyko, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo, kad jis vairavo, o dėl alkoholio vartojimo nurodė, kad vartojo, bet tai buvo anksčiau. Nuo asmens jautėsi alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Iki jiems atvykstant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholio nevartojo. Automobilį apžiūrėjus iš išorės matėsi, kad daiktadėžė buvo atidaryta ir joje matėsi nepažeistas butelis, automobilio salone atidaryto alkoholio butelio matomoje vietoje nebuvo. Buvo tamsus paros metas, tačiau jis turėjo prožektorių, kuriuo pasišviesdamas ir apžiūrėjo automobilio saloną. Taip pat automobiliui „Toyota“ buvo nuleista padanga, asmuo nurodė, kad važiavo rato montuoti. Atvykus buvo pilietis su dideliu šuniu, kurio parodymais remdamiesi jie ir parašė, kad asmuo vairavo neblaivus. Jiems liudytojas nurodė, kad nuolat stebėjo ir nesitraukė nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Vairavimo faktas yra, alkoholio kiekis nustatytas.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. V. 2016-02-07 tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo vakaras, dienos nepamena, vedė šunį ir eidamas Vakaro gatve išgirdo garsiai ir greitai į jį atriedantį automobilį. Vos spėjo pasitraukti iš kelio, jis nuvažiavo net nestabtelėjęs. Automobilio ratas buvo nuleistas ir automobilis važiavo be šviesų. Vinguriavo, todėl jam kilo įtarimas. Puolė bėgti paskui tą automobilį, kirto kampą ir prisivijo, kadangi Pažagiškių gatve automobilis važiavo lėčiau, pribėgęs atidarė automobilio dureles. Automobilio motoras buvo užvestas, kai asmuo lipo iš automobilio. Matė, kad jis vairavo. Jis prašė nekviesti policijos, norėjo susitarti, sakė, kad yra negirtas. Akivaizdžiai buvo matyti, kad žmogus išgėręs. Jam papūtus jautėsi alkoholio kvapas. Iškvietė policiją. Visą laiką buvo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, niekur jo neleido. Atvykus pareigūnams prie jo akių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpūtė ir dar prie pareigūnų jam pasakė: „padarei savo darbą – gali eit“. Jis prisipažino ir neneigė. Su nuleista padanga, tačiau atitinkamu greičiu įmanoma važiuoti tiesiai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-02-07, 18.24 val., M. K. užfiksuotas 1.35 ‰ girtumas (b. l. 10).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0053 patikros sertifikato Nr. 0236712 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % alkotesterio matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 1.33 ‰ neblaivumas. Iš patikros sertifikato taip pat matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2016-07-04 (b. l. 9).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina M. K. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

M. K. apklaustas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivus neigė, tvirtino, kad jis 100 g alkoholio išgėrė tik po to, kai grįžo namo ir išjungė automobilio variklį. Tačiau, vertinant M. K. parodymus kitų byloje esančių faktinių duomenų ir aplinkybių kontekste, tokie jo parodymai yra nelogiški, neįtikinantys ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. V. patvirtino, kad matė automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą, matė, kaip jį vairuoja M. K., matė, kad automobilis vinguriavo, kas jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas neblaivus. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad pasivijus automobilį TOYOTA, M. K. iš automobilio lipo dar neužgesinęs variklio, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog žmogus yra išgėręs, o jam papūtus jautėsi alkoholio kvapas, kad jis visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams buvo kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, kuris tuo metu alkoholio nevartojo, taip pat, kad matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpūtė į alkotesterį. Iš esmės analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime. Kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas A. V. taip pat nurodė, kad atvykus į vietą nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jautėsi alkoholio kvapas, o patikrinus alkotesteriu M. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kad iki jiems atvykstant administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholio nevartojo, apžiūrėjus automobilio salone atidaryto alkoholio butelio matomoje vietoje nebuvo, buvo tik nepažeistas butelis daiktadėžėje. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad automobilio vairavimo faktą jie nustatė remdamiesi liudytojo J. V. parodymais, kuris nurodė, kad nuolat stebėjo ir nesitraukė nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Iš esmės analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime. Minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – J. V. ir A. V. – parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, taip pat jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti M. K., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad versiją, jog automobilį vairavo blaivus ir kad alkoholį vartojo jau atvažiavęs namo ir užgesinęs automobilio variklį, tai yra po vairavimo, M. K. iškėlė tik teismo posėdžio metu, iki tol jis neginčijo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių. Be to, pažymėtina, kad tokių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. V. ir A. V. kategoriškai patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino, kad jis vairavo automobilį neblaivus, kad alkoholio buvo vartojęs anksčiau, taip pat šie liudytojai nurodė, kad M. K. nuo to momento, kai nebevairavo automobilio iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio nevartojo. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų, kad M. K. automobilyje, daiktadėžėje, kaip nurodė M. K., būtų rastas atidarytas degtinės butelis. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. V., apžiūrėjus automobilį jo atidarytoje daiktadėžėje matėsi tik nepažeistas butelis, jokių atidarytų alkoholinių gėrimų nebuvo. Jokio atidaryto ir nugerto degtinės butelio įvykio vietoje policijos pareigūnams nepateikė ir pats M. K.. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina M. K. parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad M. K. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - M. K. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (M. K. vairavo automobilį esant lengvam girtumo laipsniui, mieste, vakare, tamsiu paros metu), taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. K. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi kelias galiojančias nuobaudas, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o M. K. skirtina nuobauda, artimesnė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 350 € (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16055133983 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, jis vairuotojo pažymėjimą privalo nedelsiant atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.