- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- N-63-814-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. vasario 16 d., 11⁰⁹ val., Molėtuose, vairavo transporto priemonę neblaivus (0,84 prom.). Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
II.
Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarimu A. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Molėtų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti teismui iš naujo, nustatęs, kad teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrė aiškiai pernelyg švelnią administracinę nuobaudą.
III.
Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2009 m. kovo 26 d. nutarimu nutraukė A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas konstatavo, kad A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus būtinojo reikalingumo būklėje, kadangi, greitosios medicinos pagalbos darbuotojams atsisakius važiuoti iki jų sodybos, vežė sugyventinės V. Č. nepilnametį sūnų į ligoninę. Nustatė, jog vežant ligonį, netoli ligonės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie neleido nuvežti sūnaus iki ligoninės. Teismas nustatęs, jog visi policijos pareigūnų dokumentai surašyti vienu metu, t. y. 11⁰⁹ val., tokį dokumentų įforminimą pripažino neįmanomu, ir padarė išvadą, kad minėtą valandą buvo baigta patikros procedūra. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojų V. Č. bei J. P. (kuris neva nuvežė į ligoninę V. Č. ir jos sūnų) parodymais, kurie panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartyje iškeltą abejonę, jog A. V. galėjo būti sulaikytas neblaivus jau po to, kai vaiką nuvežė į ligoninę.
IV.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimą. Pažymi, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymais. Teigia, jog dėl neaiškių priežasčių visiškai nebuvo atsižvelgta į byloje surinktus įrodymus, į teismo posėdį nekviesti policijos pareigūnai, kurie įformino pažeidimą, medicinos darbuotojai, kurie atsisakė vykti pas ligonį. Nurodo, jog policijos pareigūnų naudojamos techninės priemonės fiksuoja neblaivumo tikrinimo rezultatą ir laiką vienu metu. Pažymi, jog teismas padarė klaidingą išvadą, kad 11⁰⁹ val. buvo procedūros pabaiga, kadangi procedūros pradžia yra neblaivumo patikrinimas, kurio fiksavimo laikas atsispindi daugelyje procedūros fiksavimo dokumentų. Institucija daro išvadą, kad A. V. stengiasi išvengti administracinės atsakomybės, nes naujas pažeidimo padarymo aplinkybes nurodo pirmą kartą, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme iš naujo. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ATPK 17 straipsnio nuostatas, kadangi nesurinkta duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė būtinojo reikalingumo būsenoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nustatęs, kad veika buvo padaryta būtinojo reikalingumo būklėje, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo nuvežti sergantį sugyventinės vaiką į ligoninę. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
ATPK 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis – asmuo vairavo automobilį neblaivus dėl būtinybės nuvežti sergantį vaiką į medicinos įstaigą. Viena iš būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų yra gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, nevertino ir nenagrinėjo, ar suteikti medicininę pagalbą sergančiam vaikui iš tikrųjų buvo galima tik vieninteliu būtu. Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai teigiama, jog paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, prieštaraujančioms byloje surinktiems duomenims, turėjo būti imtasi visų įmanomų priemonių, siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar tikrai nebuvo galimybės nuvykti į gydymo įstaigą kitokiu būdu, kadangi, kaip matyti iš V. Č. parodymų, duotų teismo posėdžio metu (b. l. 45), ji vakare vaiką namo parvežė su taksi, tad išvada, jog pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, nepatvirtinta jokiais įrodymais, o grindžiama tik prielaidomis bei suinteresuotų asmenų parodymais, visai be pagrindo atmetant objektyvius byloje nustatytus duomenis. Tai, kad policijos pareigūnų užpildytuose dokumentuose visur nurodytas tas pats laikas, pagrįsta tuo, kad 2008 m. vasario 16 d., 11⁰⁹ val., A. V. nustačius 0,84 promilių neblaivumo laipsnį (b. l. 8) jis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas, t. y. laikas, kai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas neblaivumo laipsnis.
Taip pat pažymėtina, jog kita būtinajam reikalingumui konstatuoti būtina sąlyga yra tai, kad pažeidimu padaryta žala turi būti mažesnė už išvengtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi konstatavo, jog „ta aplinkybė, kad E. Č. turi tam tikrų sveikatos problemų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, taip pat nepateisina išskirtinai švelnios nuobaudos paskyrimo“, apie tai, kad tokia aplinkybė galėtų sąlygoti ATPK 17 straipsnio taikymą net nekalbama.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą. Išsamiai ir visapusiškai neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad A. V. neblaivus transporto priemonę vairavo būdamas būtinojo reikalingumo būklėje. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, tad jis naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.