Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria A. J. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje disponavo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: A. J. dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime, kurį XXXX m. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, organizavo ir jam vadovavo A. Ž., kartu su A. S., A. K., A. S., M. R., V. P., G. R., S. L. ir P. K., A. Ž. nurodymu, A. J. priklausančiose UAB „XXXXX“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išgrynino psichotropinių medžiagų gaminimui būtiną pirmos kategorijos psichotropinę medžiagą prekursorių (BMK) bei psichotropinių medžiagų gamybai naudojamą natrio hidroksido nemažiau kaip 71,96 kg. Toliau, tęsdami nusikalstamą veiką, pagal A. Ž. nurodymą, šias medžiagas bei psichotropinei medžiagai gaminti reikalingas chemines medžiagas, P. K. saugojo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jas pagal nurodymus išdalindavo nusikalstamo susivienijimo nariams. Nusikalstamo susivienijimo organizatorius A. Ž. įgijo psichotropinei medžiagai gaminti reikalingą dalį cheminių medžiagų ir pirmos kategorijos prekursorių (BMK), surado psichotropinės medžiagos gaminimui tinkamą asmenį – S. L., kurį įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir išsiuntė su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą. Toliau, tęsdami nusikalstamo susivienijimo veiklą, A. S., surado psichotropinės medžiagos gaminimui tinkamą asmenį – V. P., kurį įtraukė į nusikalstamą susivienijimą ir išsiuntė su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais mokytis gaminti psichotropinę medžiagą, o XXXX m. gegužės XX d. V. P. kartu su kitu nusikalstamo susivienijimo nariu S. L., nuvežė iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės, kur į psichotropinės medžiagos gaminimo vietą nuvežė kitas nuskalstamo susivienijimo narys G. R. Taip pat vykdydami A. Ž. nurodymus, A. K. užtikrindavo pirmos kategorijos prekursorius (BMK) ir įvairių cheminių medžiagų (acetono, sieros rūgšties, aliuminio folijos, gyvsidabrio pagrindu gaminti cheminės reakcijos katalizatorių), reikalingų psichotropinėms medžiagoms gaminti tiekimą nusikalstamo susivienijimo nariams, o A. S. jas gabendavo ir laikydavo garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). XXXX m. gegužės XX d. nusikalstamo susivienijimo nariai: P. K., S. L., V. P., G. R., M. R., A. Ž. nurodymu, atvyko į P. R. ir G. R. priklausančią sodybą, kurioje buvo įrengta laboratorija ir iki XXXX m. gegužės XX d., XX val. XX min. pagamino ir laikė ne mažiau kaip 38 452,48 g miltelių, kurių sudėtyje yra 25 870,40 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2009 m. rugsėjo 18 d. Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 19 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes tai nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Vien tik tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, negali būti suėmimo pratęsimo pagrindu. Nepagrįsti ir teismo teiginiai, jog jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pažymi, kad jis yra vedęs, žmona dirba ir gauna atlyginimą, buvo registruotas darbo biržoje, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs ir todėl šis teismo nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas nepagrįstas.

Pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimai, kurių padarymu jis įtariamas, yra padaryti nuo XXXX metų iki XXXX m. gegužės XX d., tuo metu, kai jis buvo registruotas darbo biržoje ir gydėsi nuo narkotikų, jį sulaikė gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jis nežinojo, negavo jokio šaukimo atvykti į apklausas pas prokurorą ar tyrėją. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas neapgrįstai pratęsė suėmimo terminą minėtu pagrindu bei neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartyje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, kad įtariamasis, būdamas laisvėje galėti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo nuomone, byloje taip pat nėra jokių faktinių duomenų, kad jis gali daryti poveikį kitiems įtariamiesiems. Prisipažįsta, kad pažįsta A. Ž., jam jokio poveikio nedarė ir nedarys. Kitų įtariamųjų jis nepažįsta, todėl ir motyvo daryti įtaką neturi. Skunde nurodo, kad prokuroras atmesdamas jo prašymą dėl akistatų su kitais įtariamaisiais atlikimo, atėmė teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Pažymi, kad jau keturi mėnesiai su juo neatliekami jokie veiksmai, be to, kitiems įtariamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Prokurorė prašo įtariamojo A. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. J. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam A. J., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas pratęsė A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įtariamasis trukdys procesui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras 2010 m. balandžio 13 d. pranešime apie įtarimą nurodė, kad A. J. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 266 straipsnio 1 dalyje ir 249 straipsnio 1 dalyje, nors suėmimo termino pratęsimo metu pranešime apie įtarimą nurodyta, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo A. J. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas A. J. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Dėl to, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Suėmimo termino pratęsimo metu A. J. buvo pareikšti įtariamai dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 249 straipsnio 1 dalyje padarymo, už kuriuos įstatymas numato griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Nors šiuo metu įtarimo apimtis pasikeitė, tačiau ir šiuo metu A. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, kuri priskiriama prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad įtariamasis A. J. iki sulaikymo slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko 2009 m. birželio 8 d. buvo paskelbta jo paieška. Šiuo metu jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su nusikalstamu būdu gautomis pajamomis. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punktas) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

A. J. skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, kuri turi legalų pragyvenimo šaltinį (dirba ir gauna atlyginimą), augina mažametį vaiką, buvo registruotas darbo biržoje, teismo manymu, nėra pakankami griežčiausiai kardomajam priemonei panaikinti. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punkte nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Iš pateiktos teismui bylos medžiagos matyti, kad A. J. vaidmuo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme yra aktyvus, t. y jis vykdė organizatoriaus nurodymus, rengėsi paveikti kitus įtariamuosius, kad šie pakeistų parodymus, o kiti įtariamieji yra nesuimti. Todėl šias aplinkybes apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, nusikalstamų veikų pakartotinumas, pragyvenimo lėšų iš nusikalstamos veikos gavimas, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. neturi legalaus pragyvenimo šaltino, anksčiau teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau šioje byloje įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstamas veikas padarė veikdamas nusikalstamame susivienijime. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas taip pat pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kelių nusikalstamų veikų, įtariamaisiais patraukti net 11 asmenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų: atliktos įtariamųjų papildomos apklausos, jiems pratęsti kardomųjų priemonių terminai, gautos dalis specialistų išvadų, išsiųsti įvairūs užklausimai, pareikšti nauji įtarimai A. J., atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Duomenys apie atliktus bei atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje nėra vilkinamas (BPK 127 straipsnio 7 dalis).

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje byloje kitiems įtariamiesiems pareikšti analogiški kaltinimai, tačiau jiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad pareikšti analogiški įtarimai nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien ta aplinkybė, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju būtina įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinis teismas negali vertinti kitiems įtariamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.