- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-92-651/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-36649-16
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- D. D., K. V.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.1.6.23pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-651/2017
Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 01-1-36649-16
nuosprendis
2017 m. vasario 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. D. ir K. V. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė –21 paros areštas.
Taikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 14 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme: prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams ir penkioms (5) dienoms. Bausmę nurodyta atlikti Pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2016-08-03 iki 2016-08-04 (dvi dienos).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio D. D. sulaikymo dienos.
K. V. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 21 paros areštas.
Taikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 14 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi: prie Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šeši (6) mėnesiai dvidešimt (20) dienų laisvės atėmimo. Bausmę nurodyta atlikti Pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme 2016-08-03 (vieną dieną). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio K. V. sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. D. nuteistas už tai, kad 2016-08-03 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) sankirtoje, iš nenustatyto asmens nusipirko apie 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Narkotinę medžiagą, t. y. 1,031 g kanapių (ir jų dalių), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs – piniginėje iki 2016-08-03 17 val. 46 min., kol šią narkotinę medžiagą pas jį, prie pastato (duomenys neskelbtini), rado ir išėmė policijos pareigūnai. K. V. nuteistas už tai, kad 2016-08-03 apie 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini). iš nenustatyto asmens nusipirko apie 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Narkotinę medžiagą, t. y. 0,220 g kanapių (ir jų dalių), neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė prie savęs – piniginėje iki 2016-08-03 17 val. 46 min., kol šią narkotinę medžiagą pas jį, prie pastato (duomenys neskelbtini), rado ir išėmė policijos pareigūnai. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-12-28 nuosprendžiu, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pripažino D. D. ir K. V. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas bausmes nuteistiesiems paskyrė įvertinęs nusikaltimų pobūdį, asmenybę ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 str.). Teismas paskyrė mažesnes nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką įstatymu numatytas bausmės vidurkis, bausmes. Nurodė, kad D. D. ir K. V. padarė po nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų sąrašui, nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė ankstesniais nuosprendžiais neatlikę jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Teismas atsižvelgė į ankstesnius nuteistųjų teistumus, į tai, kad nusikalstamą veiką D. D. padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu o K. V. lygtinio paleidimo metu. Tokį nuteistųjų elgesį vertino kaip itin neatsakingą ir nesutiekiantį pagrindo jais pasitikėti. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nuosprendį pakeisti ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad teismas nesivadovavo BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkami neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumą, todėl nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo bausmės vykdymą. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia atidėti paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teigia, kad jis nuteistas už tai, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą. Apie nusikalstamos veikos padarymą prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nors nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau jis praktiškai buvo pasibaigęs. Iš probacijos skyriaus registro jis buvo išrašytas 2016-11-07. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu visus teismo skirtus įpareigojimus vykdė: mokėsi, baigė elgesio pataisos programą, dirbo ir šiuo metu taip pat dirba. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tokių duomenų byloje nėra. Apeliantas K. V. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-12-28 nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba jam taikyti nuosprendžio vykdymo atidėjimą. Apeliantas nesutinka su pernelyg griežta jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir mano, kad jam yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, išnagrinėję baudžiamąją bylą buvo šališkas. Teismo šališkumą sieja su tuo, jog ta pati teisėja I. Krušienė, 2016-10-28 išsprendusi probacijos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, įvertino jo asmenybę ir kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir šioje nutartyje teisėjos nustatytos aplinkybės ją saistė skiriant bausmę už šią nusikalstamą veiką. Kadangi ji 2016-10-28 nutartimi jam paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 2015-04-21 nuosprendį, todėl negalėjo objektyviai priimti kitokio nuosprendžio. Be to, pažymėjo, kad ta pati teisėja 2016-12-28 atmetė jo prašymą, susijusį su 2016-10-28 nutarties vykdymo sustabdymu. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad teisėja I. Krušienė buvo šališka, nes ji trijuose procesiniuose sprendimuose sprendė jam skirtinos bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nors negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos tuo atveju, kai teisėjas jau buvo priėmęs procesinį sprendimą dėl tos pačios nusikalstamos veikos, padarytos to paties asmens. Apelianto manymu, tos pačios sudėties teismas neturėjo pagrindo nagrinėti jo prašymą, susijusį su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžio ir 2016-10-28 nutarties vykdymu ir taip pat priimti 2016-12-28 nuosprendį, kuriam įtakos turėjo to paties teismo priimta 2016-12-28 nutartis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Palangos miesto apylinkės teisme tik I. Krušienė vienintelė nagrinėja baudžiamąsias bylas, o tai suponuoja išvadą, kad šiame teisme teisėjo nešališkumo klausimas negali būti išspręstas objektyviai. Apeliantui neaiškus yra ir bausmių subendrinimas. Teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nėra įvardyta kokia konkrečiai 2015-04-21 nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalis buvo iš dalies pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, nuosprendyje nėra paminėta ir 2016-10-28 nutartis, todėl nėra aišku, kokia apimtimi teismas laikė neatliktą 2015-04-21 nuosprendžio dalį. Mano, kad teismas per didelę neatliktos bausmės dalį pridėjo prie paskirtos 14 parų arešto bei nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurio paskyrimui įtakos turėjo tos pačios teisėjos 2016-10-28 priimta nutartis. Kiti apelianto K. V. apeliacinio skundo argumentai yra susiję su Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 ir 2016-12-28 nutarčių pagrįstumu. Apeliantas nurodo argumentus dėl ko nesutinka su Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nutartimi. Nurodė nesutikimo motyvus dėl teismo atsisakymo sustabdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutarties, kuria panaikintas lygtinis paleidimas, vykdymą. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo nuteistųjų D. D. ir K. V. apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, ir pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų abiem nuteistiesiems. Nurodo, jog jų veikos nebuvo atsitiktinės, jų elgesys pagrindžia jų didesnį pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti ir todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo. K. V. apeliacinis skundas atmestinas. D. D. apeliacinis skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl D. D. apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. D. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Apeliantas neginčija ir jam paskirtos bausmės dydžio, tačiau mano, kad yra visi pagrindai taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Būtent dėl bausmės vykdymo atidėjimo apygardos teismas ir pasisako.Pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo D. D. atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir sprendė, kad nėra pagrindo pasitikėti D. D., nes jos elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. skirdamas bausmę, neišsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįsigilino į D. D. asmenybę, jam paskyrė analogišką bausmę kaip ir K. V., kurio charakteristika ženkliai skiriasi nuo D. D., todėl nepagrįstai D. D. neskyrė bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Kolegija, atsižvelgusi į 12–13 punktuose nurodytą bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius duomenis apie nuteistąjį, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą.Bylos medžiaga nustatyta, kad D. D. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Tačiau byloje nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybe. Nors nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija šios aplinkybės nustatytą, tačiau bylos medžiaga aiškiai patvirtinta, kad nusikalstamą veiką nuteistais padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
15.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio ir tai vertino kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. šlapime rasta tertahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 39). Be to, pats nuteistasis nurodė, jog jis rūkė žolę. Taigi pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė ne tik apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bet ir alkoholio, tačiau iš esmės, nustatydamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisės normų nepažeidė. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tuomet, kai nusikaltimą padaro būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o toks faktas yra neginčijamai patvirtintas bylos medžiaga. Dėl nurodytų priežasčių nuteistojo argumentas dėl nepagrįstai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Vertinant nuteistojo asmenybę ir socialinius ryšius nustatyta, kad nuteistasis D. D. teistas vieną kartą už nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus rašto matyti, kad D. D. į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus registrą įtrauktas 2014-11-13. D. D. probacijos pabaiga 2016-11-07 (t. 1, b. l. 143). D. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo įpareigotas tęsti mokslą arba pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. 2017-01-09 raštu Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius nurodė, kad D. D. teismo skirtus įpareigojimus vykdė. Įrašytas į probacijos skyriaus registrą mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nuo 2015-02-10 dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Elgeys–Pokalbis–Pasikeitimas“. Nuo 2015-10-14 pradėjo dirbti UAB „E.“ iki 2016-05-27, nuo 2016-05-29 iki 2016-08-31 dirbo UAB „A.“, nuo 2016-09-28 tęsė darbinę veiklą UAB „B.“. Nurodyta, jog probacijos laikotarpiu vieną kartą pažeidė probacijos sąlygą – neatvyko nustatytu laiku individualiam pokalbiui, dėl to buvo įspėtas. Iš probacijos skyriaus registro išrašytas 2016-11-07 (t. 2, b. l. 22). Šiuo metu dirba UAB „B.“, o darbo vieta yra UAB „P“. Darbdavio nuteistasis D. D. charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 23). Duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo D. D. būtų padaręs nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą, nėra.Byloje nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma rodo, kad nuteistasis nėra itin pavojingas visuomenei, jis laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų, bausmės atidėjimo metu vykdė visus teismo ir probacijos tarnybos nustatytus įpareigojimu, iki pat šiol dirba. Tai rodo nuteistojo norą keistis ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklų. Vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas ir faktas, kad nusikalstamą veiką padarė turint teistumą, įvertinus visas bylos aplinkybės, susijusias su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad juo pasitikėti negalima ir, kad bausmės tikslai nebus pasiekti netaikius realios laisvės atėmimo bausmės ar, kad dėl to bus pažeistas teisingumo principas. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę D. D. nevisiškai tinkamai įvertino nuteistojo charakteristiką, socialinius ryšius, todėl nepagrįstai neatidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam D. D. paskirta bausmė keistina ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis nuteistajam D. D. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams paskiriant kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą ar mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5, 8, 10 p.).
Dėl K. V. apeliacinio skundo
Nuteistais apeliaciniu skundu taip pat neginčija kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl apygardos teismas dėl to nepasisako. Apeliantas mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris paskyrė netinkamą bausmę. Mano, kad buvo pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Būtent dėl teismo šališkumo ir nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo apygardos teismas ir pasisako. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas. Tvirtina, jog teismas negali nagrinėti baudžiamosios bylos tuo atveju, kai teisėjas jau buvo priėmęs procesinį sprendimą dėl tos pačios nusikalstamos veikos, padarytos to paties asmens. Mano, kad teismo šališkumą patvirtina tai, kad jis, prieš priimdamas skundžiamą nuosprendį, 2016-10-28 priėmė nutartį, kuria pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir taikė laisvės atėmimo bausmę. Pasak apelianto, teismas objektyviai negalėjo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirti kitokios bausmės, nes buvo saistomas savo priimta 2016-10-28 nutartimi. Pagrindinė baudžiamojo proceso dalyvių priemonė, įgyvendinant savo konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, yra nušalinimo institutas. Imperatyvas, kad teisėjas (ar kitas BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo) negali nagrinėti bylos, kai kyla pagrįstų abejonių jo nešališkumu (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 58, 59 straipsniai), BPK yra sukonkretinamas numatant aplinkybes, kurioms esant abejonės nešališkumu laikomos pagrįstomis (BPK 58 straipsnis). Kartu baudžiamojo proceso įstatyme numatyta proceso dalyvių teisė kiekvienoje baudžiamojoje byloje nurodyti ir kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį teisėjas privalo nusišalinti šio kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. BPK 58 straipsnyje nurodytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. BPK 58 straipsnio 2 dalyje nustatyti šeši pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisėja V. Vasiliauskienė išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. N1-21-973/2015, kurioje K. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Kauno apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi K. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamus įpareigojimus. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos registre K. V. buvo įtrauktas nuo 2016-06-17 (t. 1, b. l. 100). Palangos miesto apylinkės teismo teisėja I. Krušienė 2016-10-28 nutartimi išsprendė Klaipėdos apygardos probacijos skyriaus teikimą dėl lygtinio paleidimo K. V. panaikinimo ir, įvertinusi pateiktus duomenis, nutarė tenkinti teikimą ir K. V. pasiųsti atlikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas, išsprendęs teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nepakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės, kaip teigia apeliantas, o tik pasiuntė atlikti likusią Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes nevykdė lygtinio paleidimo sąlygų. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino aplinkybes, susijusias su K. V. nustatytų įpareigojimų vykdymu. Nustatė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-36649-16 patvirtina, kad K. V. lygtinio paleidimo metu pažeidė jam nustatytą įpareigojimą nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Taigi teismas, nagrinėdamas teikimą, nepasisakė dėl K. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios vėliau tas pats teismas priėmė 2016-12-28 nuosprendį, o tik padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį įrodo, kad nuteistasis nevykdė lygtinio paleidimo sąlygų.Palangos miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla, kurioje K. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (bylos Nr. 1-94-549/2016, teisminio proceso Nr. 01-1-36649-16) gauta 2016-11-04. Byla paskirta nagrinėti teisėjai I. Krušienei (t. 1, b. l. 182), kuri kitoje byloje sprendė Probacijos tarnybos prašymą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Kaip nustatyta, teisėja I. Krušienė nagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nuosprendžiu. Teikimo nagrinėjimą, kuriame teismas, svarstydamas šio teikimo pagrįstumą, vertino faktą apie K. V. pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, traktuoti kaip bylos išnagrinėjimą dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarytos to paties asmens, nėra jokio teisinio pagrindo. Teikimo nagrinėjimas kitoje baudžiamojoje byloje negali būti vertinamas kaip pakartotinis bylos nagrinėjimas. Todėl apelianto argumentai, jog būtent tokios nutarties priėmimas suponuoja teismo šališkumą, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Be to, ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos I. Krušienės 2016-12-28 priimta nutartis, kuria atmestas nuteistojo prašymas sustabdyti 2016-10-28 nutarties vykdymą, nesudaro jokio pagrindo abejoti teisėjos šališkumu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl teismo nešališkumo principo reikalavimų įgyvendinimo tinkamumo suformuluota nuostata, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas tuo, kad atmetami (motyvuotai) kai kurių proceso dalyvių prašymai, o kitų proceso dalyvių prašymai yra tenkinami, arba apskritai nesutinkant su teismo padarytomis išvadomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017).
Įvertinusi teismo nusišalinimo pagrindus bei apelianto nurodytus argumentus dėl teisėjos šališkumo, kolegija konstatuoja, kad nebuvo nė vieno BPK 58 straipsnyje numatyto pagrindo, kuriam esant būtų galima teigti, kad teismas buvo šališkas. Jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo šališkumu, apeliantas nenurodė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 58 straipsnio 1, 2 dalių, 59 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl apelianto argumentai, dėl teisėjos šališkumo, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo taikyti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Konkrečių nesutikimo su teismo paskirta bausme argumentų, apeliantas nenurodė.Pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 21 parų areštą. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką paskyrė 14 parų areštą. Šią bausmę subendrinęs su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 20 dienų. Kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai K. V. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo K. V. paskirta laisvės atėmimo bausme. Bylos duomenys patvirtina, kad K. V. iš viso iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 4 kartus. Prieš tai K. V. priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės ne kartą buvo atidėtos (Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendis; Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nuosprendis), tačiau nusikalstamas veikas darė ir toliau. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu K. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi K. V. lygtinai paleistas neatlikęs 6 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, kaip matyti, nuteistajam ne vieną kartą buvo išreikštas pasitikėjimas ir suteikta galimybė pasitaisyti, tačiau, nepaisant to, nuteistasis po Kauno miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutarties, kuria taikytas lygtinis paleidimas, nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keliems mėnesiams po lygtinio paleidimo. Toks nuteistojo elgesys nesuteikia pagrindo juo pasitikėti. Nors nuteistasis šiuo atveju nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau tokie nuteistojo veiksmai suponuoja išvadą, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti, pažeidinėti įstatymus. Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad nuteistasis turėjo ir administracinių nuobaudų, kurios susijusios su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 96–97). Nurodytų aplinkybių buvimas neleidžia teigti, kad nuteistojo charakteristika yra teigiama. Vien faktas, kad nuteistajam net paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dalį atliko pataisos namuose, neturėjo teigiamos įtakos, nesudaro pagrindo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Vien tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę švelninanti aplinkybė, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatos. Kaip minėta, atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir ji taikoma nesant abejonių, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenimis nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, yra nevedęs, o tai suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių. Kolegija, atsižvelgusi į bausmės vykdymo atidėjimo teisinę specifikaciją, išdėstytą 12–13 punktuose bei įvertinusi K. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad nuteistojo resocializacija negalima be realaus laisvės atėmimo. Kolegijos įsitikinimu, taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Dėl nurodytų motyvų nuteistojo argumentai dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistasis nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aiškus bausmių subendrinimas – neaišku, kokią Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį teismas pridėjo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.Bausmių subendrinimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika reglamentuoja BK 64 straipsnis. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį bausmės iš dalies yra sudedamos, kai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmė dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.Pirmosios instancijos teismas K. V. bausmes subendrino būtent vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. prie neatliktos bausmės dalies, kuri paskirta Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu, pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Kauno apylinkės teismo 2016-05-31 nutartyje nurodyta, jog K. V. lygtinai paleistas neatlikęs 6 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-28 nutartimi panaikino lygtinį paleidimą ir pasiuntė K. V. atlikti 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam K. V. paskyrė 14 parų areštą. Iš dalies sudėjus šias bausmes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.Išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne bausmių visišką sudėjimą (BK 64 str. 2 d.), o dalinį sudėjimą (BK 64 str. 3 d.). Prie Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (6 mėnesių ir 13 dienų), kuri yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, teismas, kaip nurodyta BK 64 straipsnio 3 dalyje, pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t. y. vietoje 14 dienų arešto pridėjo 7 dienas ir paskyrė galutinę bausmę – 6 mėnesius ir 20 dienų laisvės atėmimą. Taigi paskirta galutinė bausmė susideda iš Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 ir 2016-12-28 nuosprendžiais paskirtų bausmių. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio K. V. sulaikymo dienos. Tai reiškia, kad jeigu K. V. buvo sulaikytas anksčiau, vykdant Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutartį, bausmės pradžia skaičiuotina būtent nuo jo sulaikymo dienos, nes, kaip minėta, galutinę bausmę sudaro dvejais paskutiniais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-28 nutartimi nepaskyrė naujos bausmės, o tik nurodė vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausme, neturėjo vadovautis šia nutartimi.Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes nepažeidė bausmių subendrinimą reglamentuojančių teisės normų ir su paskirta galutine subendrinta bausme kolegija neturi pagrindo nesutikti. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 ir 2016-12-28 nutarčių, kurios priimtos kitoje baudžiamojoje byloje (bylos Nr. T-84-549/2016), pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliacijos objektas yra Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nuosprendis, kurio pagrįstumą ir teisėtumą vertina apeliacinės instancijos teismas. Apelianto nurodyti apeliacinio skundo motyvai dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 ir 2016-2-28 nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo nėra šios apeliacijos dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Be to, iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas savo teises gina teikdamas apeliacinės instancijos teismui skundus dėl, jo manymu, pirmosios instancijos teismo priimtų nepagrįstų nutarčių (baudžiamojoje byloje Nr. T-84-549/2016 nuteistojo K. V. atskirasis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-28 nutarties Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtas 2016-11-28, o dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nutarties – 2017-01-30).Kolegija, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. V. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. K. V. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi nuteistajam D. D. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais įpareigoti D. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
K. V. apeliacinį skundą atmesti.