Utenos apylinkės teismo nutarimas

Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Žukauskas, išnagrinėjęs

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 50 str., už tai, kad jis 2016-11-29, apie 12.45 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesusimokėjęs už laikraštį „Zarasų kraštas“, kurio vertė 0,45 Eur.

J. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežasties nepranešė ir nepaaiškino, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Teismas laiko, jog jis neatvyko be svarbios priežasties, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Policijai rašytame paaiškinime nurodė, kad dėl savo garbaus amžiaus praeidamas pro parduotuvės kasas pamiršo susimokėti už laikraštį.

LR ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Vadovaujantis LR ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. LR ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Pagal LR ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 50 straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant nusikalstamos veikos požymių. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 straipsnyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, kad jis pagrobia smulkų svetimą turtą ir to siekia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas.

Pažymėtina, kad J. G. iš esmės neigė, kad 2016-11-29 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vagystės būdu tyčia pagrobė 0,45 Eur kainuojantį laikraštį. J. G. nurodė, kad jis tiesiog pamiršo susimokėti už laikraštį ir tokia jo iškelta versija, teismo nuomone, nėra paneigta byloje esančiais įrodymais.

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. G. iki tol nebuvo apskritai baustas administracine tvarka, tame tarpe ir pagal LR ATPK 50 str. nuostatas (b. l. 9), taip pat neteistas, J. G. yra pensininkas, gauna pensiją. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti J. G. inkriminuojamo kaltinimo pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, jog J. G. tyčia sąmoningai 2016-11-29, apie 12,45 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė 0,45 Eur kainuojantį laikraštį. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-619/2011).

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (LR ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad J. G. padarė LR ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, nes nėra administracinio teisės pažeidimo juridinės sudėties požymių visumos – tai yra šiuo atveju nenustatyta nei asmens kaltė, nei motyvas nei tikslas. Nesant bent vieno iš administracinio teisės pažeidimo juridinės sudėties elementų, administracinė atsakomybė yra negalima.

Teisėje egzistuoja principai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi, tai yra kaltinimą pareiškusi institucija, kaltinimo pagrįstumą turi pareigą įrodyti. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str., todėl, vadovaujantis pamatiniu teisės principu – kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 50 straipsnį J. G. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.