Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje (nuosprendis neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. padarė plėšimą, o būtent: jis 2019 m. balandžio 7 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,90 promilių) (duomenys neskelbtini) namo esančio parkelio, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš E. D. ir reikalavo jo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam padavus telefoną jis (A. B.) reikalavo pasakyti telefono kodą, nukentėjusiajam nepasakius jis (A. B.) trenkė delnu E. D. į kairį skruostą, po ko nukentėjusysis pasakė kodą, tokiu būdu iš jo (E. D.) pagrobė mobilaus ryšio telefoną Apple iPhone 6+, padarydamas E. D. 120 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, tą dieną buvo neblaivus, su draugais gėrė alų, tuo metu nukentėjusiojo nebuvo, jis atėjo su draugais, E. ir Š., niekas jo nemušė, telefoną rado net ne pas jį. Atėję asmenys irgi gėrė, kalbėjosi, visi yra pažįstami, niekas prie nukentėjusiojo nelindo. Kai išsiskirstė, ėjo link (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jį sulaikė. Pas jį rado dujų balionėlį, pas kitus rado E. daiktus. Iš Š. pareigūnai paėmė E. telefoną, nežino, gal Š. pats ištraukė tą telefoną. Jokių konfliktų neturėjo nei su E., nei su kitais liudytojais, nežino, dėl kokių priežasčių jie norėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 158). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, jog parodymai teisingi. Jį sulaikė du pareigūnai, stotelė buvo gal 10 metrų atstumu nuo manęs, jis stovėjo prie pareigūnų automobilio, vienas pareigūnas nuėjo prie stotelės. Nežino, nematė, kur pas Š. rado telefoną, bet mano, kad iš jo paėmė telefoną, nes pas jį to telefono nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. D. parodė, kad buvo miškelyje, susitiko su E. ir Š., nuvyko į miškelį, buvo vartojamas alkoholis, sėdėjo ant suoliuko, jam buvo grasinama. Buvo pagrasinta ašarinėmis dujomis, sakė duoti telefoną arba išpurkš ašarinėmis dujomis, buvo grasinta smūgiu, buvo tyčiojamasi iš jo. Suvedė telefono pin kodą, nes buvo grasinama. Patekęs į (duomenys neskelbtini) jis ieškojo pagalbos, paprašė Š., kad skambintų policijai, atbėgo į parduotuvę, A. grasino ašarinėmis dujomis ir kad suduos į galvą, reikalavo telefono. Telefonas buvo iPhone 6+. Neprisimena, ar miškelyje buvo suduotas smūgis. Į akį buvo suduotas smūgis, bet tiksliai neatsimena, kas tai padarė. Iš (duomenys neskelbtini) išvažinėjo, pakilo į kalną link stotelės, ten stovėjo A. B., ant žolės buvo telefonas ir pas A. buvo rastos ašarinės dujos, su kuriomis jam buvo grasinta. Buvo surastas jo telefonas Apple iPhone 6+, prie stotelės kitų asmenų nebuvo. Neatsimena, ar Š. N. su E. matė, kai važinėjo su pareigūnais, telefoną atgavo prie stotelės. Po įvykio buvo sutikęs A. atsitiktinai, prašė atsiimti pareiškimą, sakė, kad turės problemų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas P. L. (P. L.) parodė, kad buvo iškvietimas, jog iš nukentėjusiojo pagrobtas iPhone telefonas. Jiems nuvykus pasitiko nukentėjęs vaikinas, kuris paaiškino, kad būdamas su kelias jaunuoliais, kuriuos pažįsta iš matymo, susikivirčijo ir vienas iš jaunuolių atėmė telefoną bei pasišalino. Bendraujant su nukentėjusiuoju kartu su juo buvo arba priėjo mergina, kuri nurodė požymius, kaip atrodė pasišalinęs vaikinas, todėl nukentėjusįjį ir merginą pasodino į mūsų automobilį ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) didėjančia tvarka. Priešais (duomenys neskelbtini) namą stotelėje pastebėjo du jaunuolius, kurie atitiko nukentėjusiojo nurodytus požymius, berods, ir pats nukentėjusysis pasakė, kad tai tas pats vaikinas. Apsisuko ir pastebėjo, kad tas jaunuolis, kuris sėdėjo stotelėje, pradėjo šalintis (duomenys neskelbtini) mažėjančia tvarka, todėl privažiavo ir sulaikė. Kiek prisimena, ant suoliuko prie stotelės buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, todėl tolimesniam aiškinimuisi tiek nukentėjusysis, tiek sulaikytas asmuo buvo pristatyti į komisariatą. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo P. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47). Perskaičius šiuos parodymus, P. L. parodė, kad teisingi parodymai, sulaikytas buvo tik vienas asmuo, galbūt jis vienas ir buvo stotelėje, gal kažką sumaišė, nes įvykių būna daug.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. N. parodė, kad susitiko su E. ir buvo su ja, paskui paskambino E., pasiūlė susitikti. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į miškelį. Ten buvo A. ir dar pora jo draugų, sėdėjo ten, kažkas išgėrinėjo, kažkas ne. Jau artėjant vakarui A. prisikabino prie E. ir prašė duoti pažiūrėti telefoną, E. nenorėjo duoti. A. toliau prašinėjo, kaip ir atidavė. E. prašė, kad jį atiduotų atgal, neatidavė, paskui jis su drauge E. išėjo iš ten, jie tuo pačiu išeidinėjo. Paskui atbėgo E. ir prašė duoti telefoną paskambinti policijai, jis davė, tada su drauge nuėjo į stotelę, o E. liko laukti pareigūnų. Tuo pačiu metu atėjo A., kol jie laukė stotelėje. Gal po minutės E. su pareigūnais važinėjo, pamatė A., kad jis stovi, išlipo ir viskas. A. vartojo įžeidinėjimus E. atžvilgiu perimdamas telefoną, E. išsigando ir atidavė. A. smūgiavo E. iš delno į kairį žandą iš dešinės rankos, smūgiavo delnu, vieną kartą. Tiksliai nežino, bet atrodo, kad pirmiau buvo suduotas smūgis, nei paimtas telefonas. Kai paėmė telefoną, A. prašė pasakyti kodą. Telefonas visą laiką buvo pas A., bet kai atvažiavo pareigūnai, jis padėjo ant suoliuko ir pasitraukė. Tai buvo prieš jo akis, jis buvo ant to paties suoliuko. A. planavo parduoti telefoną. Kai išėjo iš miškelio, su drauge ėjo į priekį, A. kalbėjo, kad parduos telefoną į lombardą. Su A. yra pažįstami, nesutarimų, konfliktų nėra buvę. Nėra priežasčių, kad norėtų jam pakenkti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. G. parodė, kad buvo su Š. N. prie (duomenys neskelbtini), tada jam paskambino E. ir pasiūlė susitikti, atėjo iki (duomenys neskelbtini), tada nuėjo pas visus, kurie buvo miške. Kas gėrė, kas ne, buvo draugai ir pažįstami, jie pasėdėjo, prasidėjo kažkoks konfliktas. A. paprašė E. duoti ragelį, E. ir atidavė tą ragelį A.. E. prašė atiduoti atgal, bet A. neatidavė. Tada ji su Š. ėjo link (duomenys neskelbtini), o jie visi nuėjo į antrą aukštą. Kol jie sėdėjo, E. atbėgo, prašė duoti paskambinti, E. paskambino policijai ar sesei ir atidavė jiems telefoną. Vėliau nuėjo link stotelės, kol sėdėjo stotelėje, link stotelės važiavo pareigūnai, jie pamatė A. ir išlipo. A. iš delno trenkė E., atrodo, kad prieš paimant telefoną. Vieną kartą trenkė, nes gal norėjo, kad telefoną atiduotų. Jie sėdėjo stotelėj, kai A. padėjo telefoną ir atvažiavo pareigūnai. Matė tą momentą, kai A. padėjo telefoną ant suoliuko. Jokių konfliktų su A. neturėjo. Nėra priežasčių, dėl kurių jį norėtų apkalbėti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 146). Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja E. G. parodė, kad parodymai teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad buvo A., Š., E. ir Š. panelė. Jie užsimanė tą dieną išgerti, nusipirko alaus ir visi kartu ėjo į mišką, dar buvo ir E. Jie gėrė alų, pradėjo konfliktuoti, nes Š. išgėręs tampa konfliktinis, jie su A. pradėjo konfliktuoti, vos ne muštis, bet kažkaip išsiskirstė. Visi buvo PC (duomenys neskelbtini) ir jis išėjo namo. E. iškvietė A. policiją, nes jis pavogė jo telefoną. Tai žino, nes pasakojo A. Sakė, kad E. iškvietė policiją, nes neva A. pavogė jo telefoną. A. irgi ėjo namo, stotelėje buvo Š. ir jo panelė, E. irgi lyg buvo, privažiavo policijos ekipažas ir jį suėmė, taip jam sakė. Pats policijos stotelėje nematė, jau ėjo link namų. Pats nematė, ar buvo koks konfliktas dėl telefono, nematė, kad kas nors atimtų telefoną.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. D. parodė, kad nieko neprisimena apie 2019 m. balandžio 7 d., turi problemų su atmintimi. E. pažįsta, tačiau nesusitikinėja su juo. Nežino, apie kokį telefoną čia kalbama, pas tyrėją nemelavo, davė teisingus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. D. parodė, kad vakare gavo skambutį iš brolio, kad jis yra sumuštas ir iš jo atimtas telefonas. Pasiteiravo, kas jį sumušė, jis pasakė, kad A. ir E. Kai išgirdo E. vardą, pasakė, kad iš karto skambintų į policiją, nes mokykloje E. nuolat kibdavo prie brolio, jį mušdavo, tyčiodavosi, buvo daug konfliktų. Brolis pasakė, kad buvo miške, A. paprašė duoti telefoną, brolis nedavė, jam trenkė, tada E. atidavė telefoną.

Nukentėjusiojo E. D. 2019 m. balandžio 8 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 7 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame parkelyje pažįstamas A. B. grasindamas panaudoti fizinį smurtą iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną Apple iPhone 6+, žala 120 Eur (1 t., b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pastebėtina, kad byloje nenustatytas joks nei nukentėjusiojo E. D., nei liudytojų E. G., Š. N. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų duotais parodymais. Šioje vietoje akcentuotina ir tai, kad liudytojai E. G. ir Š. N. iš įvykyje dalyvavusių asmenų yra būtent nukentėjusiojo draugai, todėl kaltinamojo versija, jog telefoną visuomeninio transporto stotelėje turėjo Š. N., yra nelogiška, negyvenimiška ir paneigta aukščiau surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiojo E. D., liudytojų E. G., Š. N. parodymais, nukentėjusiojo pareiškimu, liudytojos policijos pareigūno P. L. parodymais, policijos registro išrašu).

Tai, kad nukentėjusysis turėjo pretenzijų ne Š. N., o A. B. matyti ir iš liudytojos G. D. parodymų. Teisiamajame posėdyje liudytoja G. D. parodė, kad vakare gavo skambutį iš brolio, kad jis yra sumuštas ir iš jo atimtas telefonas. Pasiteiravo, kas jį sumušė, jis pasakė, kad A. ir E. Kai išgirdo E. vardą, pasakė, kad iš karto skambintų į policiją, nes mokykloje E. nuolat kibdavo prie brolio, jį mušdavo, tyčiodavosi, buvo daug konfliktų. Brolis pasakė, kad buvo miške, A. paprašė duoti telefoną, brolis nedavė, jam trenkė, tada E. atidavė telefoną. Akivaizdu, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltinamojo versija yra negyvenimiška, neįtikinama ir skamba nerimtai.

Nukentėjusiajam E. D. kaltinamojo A. B. suduotais smūgiais buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam E. D. priklausantis turtas buvo pagrobtas panaudojus fizinį smurtą, ir kaltinamojo A. B. veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. 2019 m. balandžio 7 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,90 promilių) Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo esančio parkelio, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš E. D. ir reikalavo jo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam padavus telefoną jis (A. B.) reikalavo pasakyti telefono kodą, nukentėjusiajam nepasakius jis (A. B.) trenkė delnu E. D. į kairį skruostą, po ko nukentėjusysis pasakė kodą, tokiu būdu iš jo (E. D.) pagrobė mobilaus ryšio telefoną Apple iPhone 6+, padarydamas E. D. 120 eurų turtinę žalą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis A. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Dėl A. B. skirtinos bausmės, kitų klausimų

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – A. B. padarė vieną baigtą nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamos veikos motyvai savanaudiški, reali turtinė žala nepadaryta, mobilaus ryšio telefonas grąžintas nukentėjusiajam. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra 18 metų amžiaus, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 126-128), teistas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, be to, buvo nepilnametis.

BK 91 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų kontekste pažymėtina, kad A. B. gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113). Specialisto išvada Nr. 104 MS-130/2019 nustatyta, kad nėra duomenų, jog A. B. sirgtų lėtine psichikos liga, dėl jam nustatyto mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo nėra pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (1 t., b. l. 120). Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (apysunkis tyčinis nusikaltimas), taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis) bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su tam tikrais įpareigojimais. Juo labiau, kad švelnesnės bausmės – arešto skyrimas šiuo atveju reikštų realų A. B. izoliavimą nuo visuomenės. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. B. atžvilgiu šiuo metu yra nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų, teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės nebendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD (voke prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos, dujų balionėlis, paimtas iš A. B. asmens apžiūros metu, atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., b. l. 25-26), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD, saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos, dujų balionėlį, paimtą iš A. B. asmens apžiūros metu, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.