- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-959-324/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Antanas Burdulis
- Ieškovas
- G. M., A. M.
- Atsakovas
- butų savininkų bendrijai „Staklininkas“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Antano Burdulio, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovui adv. Gintarui Dabkevičiui, atsakovo atstovams A. L., adv. Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-362-151/2008 pagal G. M. ir A. M. ieškinį atsakovui butų savininkų bendrijai „Staklininkas“ dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė pripažinti neteisėtu butų savininkų bendrijos „Staklininkas“ pirmininko A. L. nustatytą mokestį už sunaudotą viršprojektinę šilumos energiją, skaičiuojamą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti neskaičiuoti šio mokesčio. Nurodė, kad atsakovo pirmininkas A. L. skaičiavo papildomą mokestį už sunaudojamą didesnį, nei nurodyta projekte, šiluminės energijos kiekį dėl atliktos neteisėtos šildymo sistemos rekonstrukcijos. Remdamiesi 2007 m. vasario 7 d. šilumos objekto tikrinimo aktu ieškovai teigė, kad jų bute šildymo sistema sumontuota pagal projektą, vonios kambaryje grindų šildymo nėra, rankšluosčių džiovintuvas šyla gerai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad sprendimą skaičiuoti mokestį už sunaudotą viršprojektinę šilumos energiją priėmė visuotinis atsakovo narių susirinkimas, o atsakovo pirmininkas A. L. tik vykdė susirinkimo nutarimus, kurie nebuvo ieškovų ginčijami. Ieškinį atmetė ir dėl to, kad 2006 m. liepos 3 d. ir 2007 m. kovo 12 d. atsakovo bendrijos narių patikrinimo aktais buvo nustatytos aplinkybės apie ieškovų įsirengtą grindų šildymą. Sprendė, jog ieškovų pateiktą AB „Kauno energija“ 2007 m. vasario 14 d. raštą apie 2007 m. vasario 7 d. konstatuotą vonios kambario grindų šildymo nebuvimą paneigia AB „Kauno energija“ 2008 m. balandžio 25 d. raštas. Jame nurodyta, kad be specialios įrangos negalima kategoriškai teigti apie grindų šildymo sistemos nebuvimą. Tuo vadovaujantis padarė išvadą, jog 2007 m. vasario 7 d. be specialios įrangos atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta grindų nešildymo aplinkybė, o ne šildymo sistemos nebuvimo faktas. Nors ieškovai nėra atsakovo bendrijos nariai, tačiau A. M. dalyvavo atsakovo narių susirinkime ir žinojo apie priimtą nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Vienašališkai vertinti atsakovo įrodymai, kad ieškovų vonios kambaryje yra šildomos grindys, ir nevertinti ieškovo pateikti įrodymai, kad jų vonios kambario grindys niekada nebuvo šildomos, taip pažeidžiant civilinio proceso lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus.
Neatsižvelgta į tai, kad 2006 m. liepos 3 d. aktas surašytas asmenų, su kuriais ieškovai nesutarė. Konfliktas kilo 2004 m. rudenį ieškovams darant remontą, kuomet A. L. su kitais asmenimis be leidimo įėjo į ieškovų butą, taip pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintą būsto neliečiamumo principą. Be ieškovų leidimo A. L. dar ne kartą buvo įėjęs į jų būstą, surašė aktus, kurių nė vieno ieškovai nepasirašė. Teismas, nesiaiškindamas iš kur ir kokiu būdu gauti atsakovo pateikti aktai, juos priėmė ir vertino kaip tinkamus įrodymus, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį.
2006 m. liepos 3 d. atsakovo bendrijos pirmininkas ieškovų bute nebuvo, tą dieną surašytas aktas ir prie jo pridėta schema yra išgalvoti. 2006 m. spalio 25 d. atsakovo narių susirinkimo nutarimo dėl vamzdynų likvidavimo negalėjo įvykdyti, nes pas ieškovus grindų šildymo nebuvo.
Neįvertintas 2006 m. spalio 25 d. protokolas, kuriame nurodyta, jog atsakovo valdybos narių komisija į ieškovų butą nepateko. Šiame protokole užfiksuota, kad buvo rastas pažeidimas 34 bute, tačiau vamzdynus likviduoti buvo įpareigoti ne tik 34, bet ir 4 buto savininkai.
Nemotyvuota, kodėl teismas vertino atsakovo pateiktą AB „Kauno energija“ 2008 m. balandžio 25 d. raštą, tačiau nevertino ieškovų pateikto AB „Kauno energija“ 2007 m. vasario 14 d. rašto.
Nepagrįstai spręsta, kad atsakovai be specialios įrangos atlikę patikrinimą 2007 m. kovo 12 d. aktu galėjo konstatuoti grindų šildymo sistemos buvimą, o AB „Kauno energija“ specialistai be specialios įrangos negalėjo nustatyti fakto, kad tokio šildymo pas ieškovus nėra.
Neatsižvelgta į tai, kad 2007 m. balandžio 19 d. protokole minimame 2006 m. spalio 13 d. akte nurodomi tik 34 bute be specialios įrangos nustatyti pažeidimai, tačiau nutarta mokestį už viršprojektinės energijos vartojimą skaičiuoti ieškovų 4 butui, kuriame komisija nebuvo ir pažeidimo fakto nenustatė.
Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaidomis. 2007 m. liepos 24 d. patvirtinimas, kuriame šeši laiptinės gyventojai išreiškė savo nuomonę, negali būti laikomas pakankamu įrodymu.
Nevertinti ieškovų kviestų liudytojų parodymai ir taip pažeisti CPK 185, 270 straipsniai.
Nepagrįstai spręsta, kad ieškovai nėra atsakovo bendrijos nariai, kadangi atsakovo įstatų 8 punkte nurodyta, kad Bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas įgijimo dienos.
Neišaiškinta ieškovų teisė tikslinti ieškinį ar nurodyti tinkamą atsakovą (CPK 45 straipsnis).
Prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad mokestį už sunaudotą viršprojektinę šilumos energiją nutarta skaičiuoti 2006 spalio 25 d. atsakovo narių visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovė A. M. Šio nutarimo ieškovai neskundė. Proceso dalyviams jų procesinės teisės ir pareigos buvo išaiškintos teismo posėdžiuose. Ieškovai visuose teismo posėdžiuose buvo atstovaujami advokatų, kurie turėjo užtikrinti tinkamą ieškovų teisių gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos jų teisės, ieškovai realizavo, pareikšdami ieškinį butų savininkų bendrijos „Staklininkas“ pirmininkui dėl neteisėtai nustatyto mokesčio ieškovams nuosavybės teise priklausančiam butui, skaičiuojamo už sunaudojamą viršprojektinę šilumos energiją.
Ieškovai G. M. ir A. M. pateikė du reikalavimus – prašė pripažinti neteisėtu atsakovo nustatytą mokestį už sunaudojamą viršprojektinę šilumos energiją ir įpareigoti jį šio mokesčio neskaičiuoti. Ieškinį grindė atsakovo pasirašytais pranešimais apie 2006 m. gruodžio, 2007 m. sausio – kovo mėnesiais mokėtinus mokesčius.
Įvertinęs tai, kad ieškovai neginčija mokesčio už viršprojektinę šilumos energiją skaičiavimo pagrindu esančių 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. balandžio 19 d. butų savininkų bendrijos „Staklininkas“ nutarimų, teismas ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu apie ieškovų atžvilgiu netinkamai pritaikytas procesinės teisės normas, neišaiškinus teisės tikslinti ieškinį arba nurodyti tinkamą atsakovą.
Iš skunde nurodomų aplinkybių matyti, jog apeliantai neneigia savo pareigos vykdyti butų savininkų bendrijos nutarimus, priimamus atsiskaitymų už patalpų eksploatavimą ir komunalines paslaugas klausimu. Pagal BSB „Staklininkas“ įstatus aukščiausias bendrijos valdymo organas yra jos narių susirinkimas, kuris turi teisę nustatyti gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarką ( 21.6 punktas). Bendrijos susirinkimų nutarimus vykdo bendrijos valdyba arba valdytojas ( 27.1 punktas). Apie tai, kad, ginčo mokestį atsakovas skaičiavo, vykdydamas 2006 m. spalio 25 d. butų savininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimą, ieškovai sužinojo, gavę atsiliepimą į ieškinį bei jo priedus ( b.l. 17-44). Šalių procesinės teisės yra lygios. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas neįpareigoja teismo atlikti funkcijas, kurias šalys turi įgyvendinti pačios arba per savo atstovus. Parengiamajame posėdyje bei paskesnio proceso metu ieškovus atstovavo advokatė. Iš posėdžio protokolo matyti, jog dalyvaujantiems byloje asmenims buvo išaiškinti parengiamojo posėdžio tikslai bei su tuo susijusios CPK 20, 42, 51, 171, 226 straipsniuose nustatytos šalių teisės ir pareigos ( b.l. 50), todėl apeliantai nepagrįstai teigia apie nesuteiktą galimybę pakeisti ieškinio dalyką, atsakovą ar kitaip ieškinį patikslinti.
Pagal CPK 265 straipsnio antroji dalies nuostatas sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovo reikalavimas sumokėti ginčo mokestį nėra savavališkas, todėl pagrįstai atmetė ieškininį reikalavimą dėl A. L. įpareigojimo šio mokesčio neskaičiuoti. Dėl šios priežasties kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo motyvų, susijusių su butų savininkų bendrijos susirinkimuose konstatuotu ieškovų buto vonios grindų šildymo faktu.
Be minėtojo reikalavimo, CPK 265 straipsnio antrosios dalies norma įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Kartu su kitomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovų reikalavimas atsakovo apskaičiuotą mokestį už sunaudojamą viršprojektinę šilumos energiją pripažinti neteisėtu yra grindžiamas tuo, kad šis mokestis „išgalvotas“, t.y. nepagrįstas dokumentais, kurių pagrindu yra skaičiuojamas. Atsakovas nurodė, jog viršprojektinę šilumos energiją namas sunaudoja dėl ieškovų savavališkai įsirengto vonios grindų šildymo, tačiau byloje nėra duomenų apie projektinius šilumos energijos tiekimo duomenis ir faktiškai sunaudojamą jos kiekį. Ginčo mokesčio apskaičiavimas nedetalizuotas, nepagrįstas dokumentais. Konstatavęs, jog atsakovas įrodė ieškovų buto vonios grindų savavališko apšildymo įsirengimo faktą, teismas netyrė priežastinio ryšio tarp šios aplinkybės ir atsakovo pranešimuose nurodyto mokesčio dydžio. Minimu būdu išsprendus bylą, nebuvo atskleista aptariamos jos dalies esmė – teismas nenusprendė dėl antrojo ieškovų pareikšto reikalavimo. Dėl šios priežasties bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Sprendimo dalis, kuria atmestas antrasis ieškovų reikalavimas, panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas, 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti 2007 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškininis reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovo nustatytą mokestį už sunaudojamą viršprojektinę šilumos energiją ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.