Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-08-09 · Civilinė byla Nr. 2-7144-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-09
Bylos Nr.
2-7144-1079/2018
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00392-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-7144-1079/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00392-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 9 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2015 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-585-959/2015, iš atsakovo A. G. šalių nepilnametei dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nuo 60,00 Eur iki 150,00 Eur, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodė, nuo to laiko, kai 2015 m. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, padidėjo vaiko poreikiai ir priteista suma yra per maža elementariems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovės turtinė padėtis nuo teismo įsakymo dienos nepakito, nes visą šį laikotarpį neturėjo darbo ir nuolatinių pajamų, neįgijo turto.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, teismo šaukimai į posėdžius įteikti tinkamai – kartu su juo gyvenantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 d.), todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimui padidinti priteistą išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad reikia padidinti išlaikymo dydį, nes vaikas eina į darželį, padidėjo išlaidos valgiui, rūbams, priemonėms darželiui, vaistams. Išlaikymas iš atsakovo jo dukrai priteistas 2015 m. po 60 Eur per mėnesį. Atsakovas teikė vaikui išlaikymą du metus, bet praėjusį mėnesį nesumokėjo. Jos žiniomis, atsakovas gyvena Kaune, ten dirbo, bet dabar iš darbo išėjo. Jis papildomai vaikui nieko nepirkdavo ir neduodavo, dukters poreikiais, sveikata nesidomėjo. Šiais metais dukrą lankė vieną kartą, pats turi dar vieną 2 metų sūnų su buvusia sugyventine. Ji turi tris vaikus, mažesnieji du vaikai yra jos sugyventinio, su kuriuo kartu gyvena. Iš sugyventinio buvo priteistas išlaikymas, bet jie susitaikė, todėl iš jo išlaikymo nereikalauja. Jų penkių asmenų šeima gyvena jai priklausančiame bute, sugyventinis niekur nedirba, nebent kartais atsitiktinius darbus. Ji gauna pašalpą 220 Eur per mėnesį, papildomai už tris vaikus gauna išmoką apie 150 Eur ir išlaikymą teikė atsakovas dukrai A. G. po 60 Eur per mėnesį. Pateikė teismui kvitus nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki birželio 21 d. Juose nurodytos prekės, pirktos visiems trims vaikams, bet daugiausia A. G.. Rūbų jai nepirko, pirks šį mėnesį. Nežino, iš kur pati skirs 150 Eur vaiko išlaikymui. Prekybos centruose perka vaikams rūbus, rūbai brangūs, vaikai greitai juos išauga, neturi galimybės vaikams nupirkti ugdymuisi, lavinimui skirtų priemonių. Už darželį sumokėjo apie 50 Eur, už komunalines paslaugas kas mėnesį moka nedaug – 10 Eur už vandenį, 10 Eur už elektrą, 30 Eur už šildymą, ateityje gaus kompensaciją, už šildymą mokėti nereikės. Dirbusi ji nėra, visada augino vaikus, mažąjį vaiką ketina auginti iki 2-3 metų, todėl gali dirbti tik atsitiktinius darbus. A. G. sveikatos problemų neturi, kartais būna sloga. Kiek gauna pinigų, tiek pavalgyti užtenka, tik išleidžiant vaiką į darželį, būtinos papildomos išlaidos.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali padidinti vaikui priteistą išlaikymą atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Ieškovė nurodė, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Kol vaikas buvo kūdikis, vaikui priteistos 60 Eur išlaikymo sumos pakakdavo, tačiau pradėjus lankyti darželį, minėtų lėšų nepakanka. Vaikui augant reikia dažnai keisti drabužėlius, avalynę, vaikas valgo įvairesnį maistą, atsirado papildomos išlaidos vaiko ugdymui. Ieškovė pagrindė vaiko poreikius ir savo reikalavimą padidinti priteistą vaikui išlaikymą. Teismų praktika kalba, kad minimalių poreikių patenkinimui vaikui reikalinga minimali mėnesinė alga, tačiau ieškovė prašo mažiau nei 200 Eur, todėl ieškovė elgiasi sąžiningai, matydama mažas atsakovo pajamas. Be to, pati atsakovė nedirba ir ilgą laiką nuolatinio darbo neturės, todėl atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą negu, kad gali skirti ieškovė. Teismui atsakovas jokių prieštaravimų nepateikė, jis yra jaunas, darbingas, gali susirasti pakankamai gerai apmokamą darbą, gali mokėti prašomą išlaikymą. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir pakeisti priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 150 Eur per mėnesį dukters išlaikymui.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas, kadangi priteistas išlaikymas po 60 Eur jau yra per mažas. Atkreipė dėmesį, kad tam su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, tenka didesnė išlaidų našta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. G. yra mažametės A. G. tėvai; 2015 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu nutarta išieškoti išlaikymą iš atsakovo A. G. jo dukters A. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, jog A. J. yra registruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog ieškovė nuo 2018 m. vasario 15 d. gauna išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, kurios 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo 301,50 Eur, gegužės mėnesį – 281,59 Eur, birželio mėnesį – 265,20 Eur. Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus pažymos apie A. J. pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. A. J. buvo išmokėta iš viso 2102,85 Eur išmokų, kurias sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė tikslinė pašalpa. Nuosavybės teise turi butą. Atsakovas A. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo kintantį darbo užmokestį, artimą minimaliam – apie 420,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas šiuo metu nebedirba. Šiaulių teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Joniškio skyriaus pažyma patvirtina, jog atsakovas nėra registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyriuje. Atsakovui priklauso 1990 m. automobilis VW Golf, kuris yra išregistruotas, jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Kito privalomai registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neturi. Iš antstolio informacinės sistemos duomenų matyti, jog nuo 2016 m. vasario 26 d. antstolės V. Šimkienės kontoroje yra vykdomas išieškojimas periodiniais mokėjimais iš atsakovo išieškotojai A. J..

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, bedarbė, šiuo metu auginantį vaiką iki trejų metų. Nuosavybės teise yra įgijusi butą, kuriame gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais bei sugyventiniu. Gauna socialinę pašalpą, pašalpą vaikams bei išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Ieškovės naudai antstolis iš atsakovo išieško išlaikymą A. G.. Atsakovas A. G. yra darbingo amžiaus, nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo minimalų darbo užmokestį, apie 420,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas šiuo metu nebedirba, kaip bedarbis neregistruotas. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi dar vieną išlaikytinį. Duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Duomenų apie šiuo metu gaunamas atsakovo pajamas teismas neturi. Jis nebendrauja su dukra, duomenų, kad atsakovas būtų papildomai prisidėjęs prie dukters išlaikymo, nėra.

Teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vien tas faktas, kad atsakovas šiuo metu yra nedirbantis, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas negalės gauti pajamų ateityje, kurios būtų skiriamos vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis konstatuoja, jog atsakovas gali ir turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas ir prisidėtų prie dukters išlaikymo, jis yra pajėgus teikti dukrai didesnį išlaikymą.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, nes dukra pradėjo lankyti darželį, jai būtina įgyti daugiau rūbų, avalynės, lavinimo priemonių. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu priteistas išlaikymo dydis po 60 Eur kas mėnesį tuo metu atitiko tėvų buvusią turtinę padėtį bei vaiko poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę tinkamai vaiko raidai vystytis, tačiau šiuo metu šios priteistos sumos nebeužtenka. Ieškovė teismui nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kiek ieškovė išleidžia A. G. rūbams, avalynei, priemonėms darželiui, kokią sumą moka už darželį. Ieškovės į bylą pateikti maisto ir kitų prekių pirkimo kvitai patvirtina ieškovės išlaidas maistui, žaislams, higienos prekėms, vaistams, tačiau nepagrindžia, jog ieškovės išlaidos dukrai A. G. yra padidėjusios pusantro karto. Pažymėtina, kad ieškovės paskaičiavimas dėl mėnesinio išlaikymo sumos dukrai yra gana deklaratyvus, neparemtas išsamiais rašytiniais įrodymais, todėl prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 150 Eur negali būti tenkintas visa apimtimi.

Vis dėlto teismas sutinka, jog augant vaiko poreikiai didėja, todėl didėja ir jo išlaikymui būtinos išlaidos. Šalių dukros A. G. poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti, praėjus daugiau kaip 3 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo bei vaikui sulaukus trejų metų amžiaus ir pradėjus lankyti darželį, padidėjo, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikui, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir 2015 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu nustatytas šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydis nuo 60,00 Eur padidintinas iki 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. gegužės 7 d.) iki dukters pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė A. J. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti A. G. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo A. G. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei vadovaujantis 2018 m. kovo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-849-5388 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-4656 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 164,71 Eur advokato užmokestis. Patenkinus 55,55 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 91,50 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 4,63 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-585-959/2015 priteistą nepilnametei dukrai A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-585-959/2015, iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis; ir 4,63 Eur (keturis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 91,50 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė