- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- A5.-590-1069/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pažeidėjas
- M. V.
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovui S. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nepateikta, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V., būdamas (duomenys neskelbtini) (darbdavį atstovaujančiu asmeniu), 2018-07-13 apie 11 val. 35 min. leido R. G. dirbti (duomenys neskelbtini) maisto išvežiotoju apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu M. V. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M.V. sutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog apie darbo sutarties sudarymą buvo nepranešta nes įvyko nesusipratimas. Apie darbuotojo įdarbinimą turėjo informuoti buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, tačiau per neapsižiūrėjimą to laiku nepadarė. Darbuotojas yra neįgalus asmuo, kuris 2018-07-13 (po bandomojo maisto išvežiojimo) iš karto buvo įdarbintas, įmonėje kasdien dirba ne pilną darbo dieną (po dvi valandas). Prašė neskirti nuobaudos ir suteikti įmonei bandomąjį laikotarpį, nes jo vadovaujama įmonė veikia nuo 1992-11-02, joje yra įdarbinta apie 30 darbuotojų, įmonėje niekada nebuvo užfiksuota panašių pažeidimų.
Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus, atstovas teismo posėdžio metu išdėstė 2018-07-18 administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašė teismo atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybės, susijusias su nusižengimo padarymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, nelegalus darbas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Be paties M. V. prisipažinimo teismo posėdžio metu, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 3), nelegalaus darbo tyrimo akte aprašyta nelegalaus darbo tyrimo atlikimo eiga, bei jo metu nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 4-5).
R. G. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad su direktoriumi M. tarėsi dėl įdarbinimo, į dieną 5 Eur, kasdien dirba po 2 val. išvežioja maisto su jo transportu (b. l. 6).
Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. savo paaiškinime nurodė, kad įvyko nesusipratimas, užmiršo iš anksto pranešti Sodrai, nors visą dokumentaciją tvarko audito kompanija. Darbo sutartis su darbuotojais pasirašo jis. Su R. G. dėl įdarbinimo tarėsi jisai. Pažeidimą pripažįsta, dėl įvykusio nesusipratimo gailisi (b.l. 7).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2018-07-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo pranešta apie R. G. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), tačiau šis asmuo įmonėje (duomenys neskelbtini) įdarbintas dar tą pačią dieną – 2018-07-13 (b. l. 30).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad M. V. savo veiksmais – vykdydamas savo vadovaujamoje bendrovėje nelegalų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nuobaudos paskyrimo
Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis vadovaujamasi tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas (net ir minimalios), atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
Šiuo atveju M. V. padarytas pažeidimas – vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų susijusių su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, kadangi nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Taigi nelegalaus darbo pažeidimu daroma esminė žala darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl administracinės nuobaudos M. V. neskyrimo ar administracinės nuobaudos, nesusijusios su turtinio pobūdžio poveikiu (įspėjimo), parinkimo.
Tačiau pažymėtina, kad būtina atsižvelgti į konkrečiu atveju nustatytas bei nuobaudos skyrimui (individualizavimui) turinčias įtakos aplinkybes. M. V. su pažeidimu sutiko, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad M. V. nusižengimas nebuvo tyčinis, duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie R. G. įdarbinimą (duomenys neskelbtini), kaip nurodė M. V., buvo pateikti pavėluotai dėl aplaidžios klaidos, taigi nesiekiant nuslėpti ir nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus bei išvengti iš darbo sutarties kylančių prievolių darbuotojui ir valstybei. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra ir tai, jog M. V. nuo 1992-11-02 būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini), kurioje dirba apie 30 darbuotojų, vadovas ir dalyvis (vienasmenis akcininkas) už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą (b. l. 10-13, 19-23, 31-34). Atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, be to, VSDFV pranešta apie R. G. įdarbinimą dar tą pačią dieną – 2017-07-13 (b. l. 30). M. V. paaiškino ir tai, kad šiam darbuotojui, turinčiam neįgalumą, darbo vieta buvo suteikta siekiant jo socialinės integracijos visuomenėje.
Teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Visuma išdėstytų aplinkybių vertinamos M. V. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios aplinkybės. Taigi šiuo atveju taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir už administracinį nusiengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „bauda ROIK 18088917317“).
Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Tauragės, Šilalės rūmus.