Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-6229-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
A5.-6229-908/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04983-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
M. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-6229-908/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04983-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTAR I M A S2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams numatytiems DK 32 straipsnyje, nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. įmonėje leido dirbti barmenui K. J., gim. (duomenys neskelbtini) bei J. V., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 rugsėjo 6 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais M. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

M. L. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Institucijos atstovas G. K. teisme nurodė, kad tyrimas buvo atliktas į Inspekciją kreipusis UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmenui K. J., kuris nurodė, kad vadovas su juo nesudaro darbo sutarties, pateikė tai patvirtinančius duomenis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad be sutarties dirbo ir J. V..

M. L., tyrimo metu paaiškinime nurodė, kad K. J. įmonėje dirbo apie porą savaičių, tačiau „Sodra“ nebuvo informuota, kadangi K. J. nesutiko pasirašyti darbo sutarties. M. L. teigimu, jis pripažįsta savo kaltę dėl K. J. neužregistravimo „Sodroje“, tačiau nepripažįsta kaltės dėl sutarties pasirašymo. M. L. teigimu, jis dėl didelio savo užimtumo prašė savo pažįstamos J. V. padėti baro veikloje keletą dienų, tačiau tai užtruko ilgiau, o kad ją reikią įdarbinti nepagalvojo. M. L. teigimu, jis apgailestauja dėl savo aplaidumo ir prisiima atsakomybę dėl K. J. ir J. V. neįdarbinimo (b. l. 5).

M. L. su administraciniu nusižengimu iš esmės sutiko, nurodė, kad dėl savo aplaidumo gailisi. Jo kaltę ir nusižengimo padarymą taip pat įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t. y. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad į VDI kreipėsi pil. K. J., nurodydamas, kad 2019 nuo rugpjūčio 21 iki rugsėjo 6 d. dirbo nelegaliai barmenu UAB „(duomenys neskelbtini)“, bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų tarėsi su administratore J. V., atlyginimas – 3.20 Eur už valandą atskaičius mokesčius. Darbo sutarties nepasirašė, nes sutartyje nebuvo vadovo parašo, o vėliau įmonė vengė pateikti darbo sutartį. K. J. teigimu, nurodymus dėl darbų tiesiogiai ir per susirašinėjimų programėlę duodavo M. L., J. V. ir R. J.. Patikrinus „Sodros“ duomenų bazę nustatyta, kad duomenų apie K. J. užregistravimą „Sodros“ sistemoje nėra. Iš K. J. pateiktų susirašinėjamu kopijų matyti, kad nurodymus, susijusius su darbu, organizacinius klausimus spręsdavo J. V., taip pat ir įmonės direktorius M. L.. Iš pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ baro apyvartos išklotinės matyti, kad darbuotojams, tame tarpe ir K. J. buvo atlyginamos naudojimosi taksi išlaidos. Apklausus šalia esančio baro darbuotojus, jie patvirtino K. J. darbo faktą. K. J. darbo faktą taip pat patvirtino ir tyrimo metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. G. Tyrimo metu apklausta J. V. teigė, kad dirbančio K. J. nematė, tačiau patvirtino, kad pateiktas susirašinėjamas yra tikras. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše nėra ir pačios J. V.. Jos teigimu, ji padėjo M. L. neatlygintinai. Vis tik iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad J. V. aktyviai veikė įmonės naudai, išsiimdavo pinigus, spręsdavo iškylančias problemas bei vadovavo baro veiklai kaip administratorė, todėl konstatuotina, kad J. V. taip pat dirbo nelegaliai. VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. gegužės 20 d. vadovauja M. L. Pažymėtina, kad M. L. ne kartą yra baustas už nelegalų darbą bei kitus darbo įstatymų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. įmonėje nelegaliai dirbo barmenas K. J. bei administratorė J. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. L. surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Taip pat surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui (b. l. 4); K. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad darbą įmonėje rado per pažįstamą. Dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. įmonės bare, (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų tarėsi su administratore J. V.. Su ja sutarė, kad dirbs barmeno darbą, atlyginimas atskaičiavus mokesčius už valandą 3.20 Eur. Darbo sutartis buvo atnešta be vadovo parašo, jis vengė ją pasirašyti dėl to ir nustojo dirbti. Darbe nurodymus duodavo M. L., J. V., R. J.. Nurodymus duodavo tiesiogiai ir per grupinį susirašinėjimą (b. l. 6); M. L. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad yra restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir yra matęs K. J. dirbantį bare, kiek pamena vasaros gale (b. l. 7); A. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dirbo barmenu nuo rugpjūčio 12 d. kartu su K. J. (b. l. 8); J. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad gali paliudyti, kad K. J. dirbo bare nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. vidurio (b. l. 9); J. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad padėjo vykdyti veiklą M. L. prašymu. Pažįsta K. J., susirašinėjo su juo (b. l. 10); darbo sutartis be parašų (b. l. 12-16); K. J. pateiktas darbo grupės susirašinėjimas (b. l. 18-39); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis sąrašas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2019 m. gegužės 20 d. yra M. L. (b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už minėtą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai: M. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, leido dirbti K. J. bei J. V. nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 rugsėjo 6 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Tuo M. L. pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnį.

M. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad asmuo 2019 m. jau kelis kartus baustas už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (ANK 36 str. 1 d. 12 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pavojingumą ir pobūdį: į nelegalaus darbo laikotarpį, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (du). Atsižvelgiama į tai, kad nustatytos M. L. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, asmuo daug kartų yra baustas administracine tvarka (b. l. 47-78), baudų nemoka. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog M. L. skirtina bauda artima ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytam baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti M. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5500 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108286170.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė