Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. , a.k., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. 2017-04-13 apie 20 val. 00 min., Anykščių rajone Traupio seniūnijoje Traupio miestelyje Klaibūnų gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Stratus“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,2,68 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą dieną po darbo su draugu girtavo, o po to ,būdamas neblaivus , vairavo automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltu prisipažįsta visiškai ir dėl to labai gailisi, nes praras teisę vairuoti automobilį, todėl susidarys daug nepatogumų atliekant savo tiesioginį darbą. Negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų - liudytojo A. Z. apklausos protokolo matyti, jog tą vakarą jis sustabdė automobilį , kurį vairavo neblaivus V. J.. (b. l. 22-23)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3649/2017(01) matyti, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 %₀ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 12).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. J. nurodytu laiku vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,68 promilės etilo alkoholio, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.

Kaltinamasis V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, praeityje nebaustas administracine tvarka, (b. l. 47). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., ) dirba, charakterizuojamas gerai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise. Nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-593/2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. J. būtinumą, atsižvelgia į tai, kad jis pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus . Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. J. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga V. J. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Teismas sprendžia, kad V. J. nustatytinas draudimo naudotis teise vairuoti minimalus terminas- vieneri metai.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. Todėl šioje byloje automobilis nekonfiskuotinas .

Dėl atstovimo išlaidų priteisimo.

Byloje Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Darius Karvelis. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 30 MGL (1140,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę V. J. – 20 MGL (760,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kai V. J. buvo sulaikytas nuo 2017-04-13, 20val. , iki 2017-04-14, 13 val. 35min. BPK 140 straipsnio tvarka (1 kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai) ir V. J. paskirti galutinę bausmę 18 MGL ( 684 eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, V. J. nustatyti trijų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę –uždrausti vieneriems metams naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) -paėmimą, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui , panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą kartu su teismo nuosprendžiu išsiųsti į VĮ „REGITRA“

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo V. J. , nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.