Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-02-15 · Byla Nr. ATP-67-185/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-15
Bylos Nr.
ATP-67-185/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-67-185/2016
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00452-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu R. L. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. (2015-09-01 veika), 123 str. 1 d. (2015-09-01 veika), 123 str. 2 d. (2015-09-01 veika), 123 str. 5 d. (2015-09-01 veika), 128 str. 1 d. (2015-09-04 veika), 123 str. 1 d. (2015-09-04 veika), 123 str. 2 d. (2015-09-04 veika), 123 str. 5 d. (2015-09-04 veika), ir, vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 434 Eur bauda.

R. L. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. 12 val. 30 min. vairavo motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini) be valstybinio numerio ženklo, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vairuojamam motociklui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, motociklas nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 225, 226 p. reikalavimus.

Taip pat jis nubaustas už analogiškus pažeidimus, padarytus 2015 m. rugsėjo 4 d. 17 val. 00 min.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. L. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-07 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su nutarimu nesutinka, nes jame nurodytu laiku motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) nevairavo, todėl nė vieno jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, jog buvo įsigijęs minėtą motociklą, tačiau juo nevažinėjo, 2015-08-29 jį pardavė D. C., ir tai patvirtina pirkimo-pardavimo dokumentai. Dėl to jam nežinoma, kas po pardavimo tuo motociklu galėjo važiuoti. Teigia, kad teismas įrodymus vertino nesilaikydamas ATPK 284 str. ir 257 str. numatytų nuostatų. Jis pripažintas kaltu vieniems iš byloje surinktų įrodymų suteikiant išankstinę galią kitų įrodymų atžvilgiu, nežiūrint į tai, kad teismo priimti įrodymai nėra patikimi vertinant jų visumą, lyginant su visais bylos įrodymais, jų patikimumas, teismo vertinimu, pagrįstas vieninteliu faktu, kad įrodymų šaltinis yra policijos pareigūnai. Tačiau teismas visiškai ignoravo jo, o taip pat liudytojų D. C., V. S. (V. S.) parodymus bei kitus rašytinius bylos įrodymus. Toks pirmenybės suteikimas policijos pareigūnų parodymams prieš kitus įrodymus, anot apelianto, rodo teismo išankstinį nusistatymą, o ne tai, kad policijos pareigūnų parodymai tikrai yra patikimi ir teisingi. Teismas visiškai netikrino liudytojos (policijos pareigūnės) T. L. parodymų, kad 2015-09-01 ji atpažino jį kaip motociklininką, nes jį pažinojo iki įvykio, nors jis kategoriškai tvirtina, jog su ja iki bylos nagrinėjimo nebuvo susitikęs. Teismas netikrino, kokie yra jų bendri pažįstami, kurie galėtų patvirtinti jų pažinties faktą, bet priėmė jos parodymus kaip absoliučiai teisingus, nors juos paneigė ne tik jis, bet ir liudytojas V. S.. Jokie kiti bylos duomenys, be nepatikimų T. L. paaiškinimų, nepatvirtina to fakto, jog jis 2015-09-01 vairavo motociklą. Teigia, jog lygiai taip pat, kaip ir dėl 2015-09-01 veikos, tik vieno policijos pareigūno D. B. parodymų pagrindu buvo nubaustas už tariamai padarytą veiką 2015-09-04. Šio liudytojo parodymų taip pat nepatvirtino jokie kiti bylos įrodymai, tačiau teismas juos priėmė kaip absoliučiai teisingus. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek D. B., tiek ir T. L. intensyviai siekė surasti jų matytą motociklininką, o po to jau dirbtinai siekė jį identifikuoti. Be to, jie nurodė skirtingą tariamai dar vieną jų matytą motociklininko padarytą sunkesnį teisės pažeidimą – teisme jie parodė, kad tą patį motociklininką (tariamai jį) jie stabdė ir jis nestojo 2015-08-29, kai tuo tarpu tarnybiniame pranešime T. L. nurodė, kad tai buvo 2015-08-30. Taigi šiuo atveju negalima sutikti su teismo nutarime išdėstytais motyvais, kuriais buvo atmetami jį teisinantys įrodymai. Spėjimu, kad jį teisinančius parodymus liudytojai duota todėl, jog stengiasi palengvinti jo teisinę padėtį, grįsti apkaltinančio nutarimo negalima. Pažymi, kad liudytoja D. C. suklydo duodama parodymus apie savo parvykimo iš Anglijos laiką, ir tuo teismas rėmėsi sukritikuodamas jos parodymus, bet nepatikrindamas, kada ji iš tiesų grįžo iš Anglijos. Apeliantas teigia esantis įsitikinęs, kad administracinės bylos duomenų visuma, tinkamai, o ne pažeidžiant įstatymų nustatytas taisykles juos įvertinus, leidžia daryti išvadą, jog pradėtoji administracinio teisės pažeidimo byla jam turėtų būti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu, o ne jo atžvilgiu priimtas jį apkaltinantis nutarimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo R. L. skundo netenkinti. Mano, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu ir iš esmės ginčija apylinkės teismo pateiktą įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, skundžiamu teismo nutarimu ir administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. Būtent to apylinkės teismas ir siekė nagrinėdamas apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, pripažindamas R. L. kaltu pagal ATPK 128 str. 1 d. (dvi veikos), 123 str. 1 d. (dvi veikos), 123 str. 2 d. (dvi veikos) ir 123 str. 5 d. (dvi veikos), rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apylinkės teismas visus byloje esančius įrodymus nuodugniai išanalizavo, atskleidė jų turinį, patikrino nubaustojo versiją ir skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, nurodė įrodymus, kuriais grindžia apelianto nubaudimą, taip pat įrodymus, kuriuos atmeta, pateikė išsamius, detalius ir suprantamus motyvus, paaiškinančius, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išvadas dėl apelianto kaltės padarė remdamasis ne kuriuo nors įrodymu atskirai, o jų visuma, nesuteikdamas nė vienam įrodymui pranašumo prieš kitus įrodymus. Jokių naujų skundžiamame teismo nutarime dar neįvertintų aplinkybių, leidžiančių nutarimą bei apskritai apeliantui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų teiseną laikyti neteisėtais skunde nenurodoma, jų nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje. Todėl šiuo atveju visiškai pritardamas apylinkės teismo nutarime nurodytiems motyvams ir padarytos išvadoms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad reikšmingos apelianto kaltei ir jo padarytų nusižengimų kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui tinkamai išspręsti pažeidėjo atsakomybės klausimą pagal jam inkriminuotus atitinkamus ATPK straipsnius. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo buvo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, nedaro jo nubaudimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Nors apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus ir toliau laikosi savo versijos, kad nei 2015-09-01, nei 2015-09-04 jis jokio motociklo nevairavo ir negalėjo jo vairuoti, nes 2015-08-29 jį jau buvo pardavęs, vis tik tokią apelianto poziciją apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos būdą ir kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, nes tokią jo poziciją paneigia kiti bylos įrodymai. Pažeidėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi policijos pareigūnų T. L. ir D. B. parodymais, laikydamas juos absoliučiai teisingais ir patikimais bei neabejotinai patvirtinančiais jo kaltę, tačiau visiškai be pagrindo ignoravo jo, o taip pat ir liudytojų D. C., V. S. parodymus ir kitus rašytinius bylos įrodymus, kurie leidžia daryti priešingą išvadą nei teismo padarytoji – jog jis jam inkriminuotų teisės pažeidimų nepadarė. Tačiau įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, vertindamas apelianto kaltumą, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų T. L. ir D. B. parodymais, kur jie tvirtino, jog tiesiogiai matė R. L. vairuojantį motociklą. Kaip liudytoja teisme apklausta T. L. parodė, kad 2015-09-01 ji, būdama su vaiku prie prekybos centro „Maxima“ vaikų žaidimo aikštelės, pamatė, kaip tas pats motociklas, kuris prieš kelias dienas jos ir kolegos D. B. tarnybos metu stabdomas nestojo ir nuvažiavo, pravažiavo Kupiškio miesto centrine gatve, o vėliau užsuko į netoliese esančią stovėjimo aikštelę ir ten sustojo. Kartu sustojo ir BMW markės automobilis. Paprašiusi mamos, kad pažiūrėtų jos vaiką, nuėjo į tą aikštelę. Matė, kad motociklas, kaip ir tą kartą, kada jį stabdė, buvo be valstybinio numerio ženklų. Motociklininkas, pasikėlęs šalmo stiklą, bendravo su BMW markės automobilio vairuotoju. Ji pažino motociklininką – tai buvo jai iš matymo pažįstamas R. L.. Taip pat pažino ir BMW automobilio vairuotoją V. S.. Prisistačiusi ir parodžiusi pareigūnės pažymėjimą, paprašė R. L. parodyti dokumentus, tačiau jis, pasakęs jai keletą necenzūrinių žodžių, nuvažiavo, o nuvažiuodamas pasakė „V., dar susitiksime“. V. S. neigė pažinojęs R. L., nors kol ji prie jų priėjo, jie bendravo apie 5 minutes. Kaip liudytojas teisme apklaustas D. B. taip pat parodė, kad su T. L. tarnybos metu stabdė įtartiną motociklą, kurio vairuotojas nestojo ir nuvažiavo, o jiems jo sustabdyti nepavyko. Po kelių dienų jam paskambinusi T. L. sakė, kad matė mieste važiuojantį tą patį motociklą ir bendravo su jo vairuotoju, kurį iš matymo pažino, tai buvo R. L., tačiau jis, pasakęs jai keletą necenzūrinių žodžių, nuvažiavo. Praėjus dar kelioms dienoms jis ir pats pamatė važiuojantį tą patį motociklą, kuris nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kupiškyje, esančio sporto klubo. Įsidėmėjo, jog motociklą vairavęs asmuo vilkėjo mėlyna striuke, turėjo kuprinę. Apie motociklininką pranešė tuo metu budėjusiems policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams nuėjo į sporto klubą, kuriame rado sportuojančius R. L. ir D. J., vėliau į klubą atėjo dar vienas jaunuolis. Pamatė sudėtus rūbus ir kuprinę, ant kurios buvo padėta tokia pati mėlynos spalvos striukė, kurią vilkėjo jo matytas motociklininkas. Paklausus kieno daiktai, R. L. pripažino, kad rūbai ir kuprinė yra jo, tačiau kategoriškai neigė, jog mėlynos spalvos striukė, taip pat ir kieme prie sporto klubo stovintis motociklas, priklauso jam. Liudytojas parodė, kad pagal visus požymius motociklą galėjo vairuoti tik R. L., nes D. J. išoriškai yra žymiai stambesnis, o kitų asmenų tuo metu klube nebuvo. Apžiūrėjęs sporto salės teritoriją prie pastato po krūmu rado ir motociklininko šalmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas būtų turėjęs pagrindą abejoti ir nebūtų galėjęs remtis grindžiant apelianto kaltę teismo posėdyje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų nuosekliais, sutampančiais tarpusavyje ir vieni kitus papildančiais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat nenustatyti jokie pagrindai, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti pažeidėją, tokių pagrindų nenurodė ir pats apeliantas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo paaiškinimus patvirtina D. C. parodymai, vis tik aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pažeidėjo argumentais ir šiuo atveju visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad šios liudytojos parodymais, kaip pagrindžiančiais R. L. paaiškinimus, remtis nėra pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. C., apklausta skirtingomis dienomis, davė prieštaringus parodymus. 2015-09-10 ji apklausta pirmą kartą parodė, kad 2015-09-09 grįžusi iš Anglijos tą pačią dieną pasirašė motociklo pirkimo-pardavimo sutartį, matė nenustatyto modelio ir markės motociklą, pirkimo-pardavimo sutartį kitą dieną nuvežė į Kupiškio rajono policijos komisariatą, kur paaiškėjo, jog motociklas, kurį ji neva nusipirko 2015-09-09, dar 2015-09-04 yra sulaikytas ir nuvežtas į saugomą aikštelę. 2015-10-01 apklausta antrą kartą D. C. parodė, kad iš Anglijos į Lietuvą ji grįžo 2015-08-26, pagal skelbimą susirado parduodamą motociklą, 2015-08-29 susitiko su pardavėju, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, bet kadangi motociklo eksploatuoti negalėjo, nes jis buvo be techninės apžiūros, paprašė jį nuvaryti iki Kupiškio mieste esančio sporto klubo. Neradusi jokio transporto motociklui parsivežti, nusprendė nuvažiuoti prie motociklo ir nuimti jo valstybinius numerius, nes žinojo, kad juos vagia. Nuvykusi prie sporto klubo susitiko su motociklo pardavėju, kuris jai atidavė motociklo raktelius, dokumentus ir motociklininko šalmą, kurį nusipirko kartu su motociklu. Tada nuėmusi nuo motociklo valstybinius numerius ir krūmuose padėjusi šalmą, motociklą paliko stovėti prie sporto klubo, o 2015-09-05 prie sporto klubo atvažiavusi su pirkėju, nei motociklo, nei šalmo neberado. 2015-09-10 nuvykusi į policiją sužinojo, kad motociklas nuo sporto klubo buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvertinęs tokius D. C. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad 2015-10-01 rašytas D. C. paaiškinimas yra labiau panašus į išgalvotą istoriją tam, kad būtų galima paaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo R. L. versiją apie parduotą motociklą dar iki teisės pažeidimų padarymo, bet nepaneigia kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymų, kuriais, kaip jau minėta, nėra pagrindo netikėti, juolab kad ir VĮ „Regitros“, tvarkančios transporto priemonių registro duomenis, duomenų bazėje motociklo savininku yra nurodytas R. L., o ne D. C., kurios, be kita ko, pirminis 2015-09-10 rašytas paaiškinimas iš esmės atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir yra panašus į teisingus parodymus, paneigiančius R. L. versiją dėl motociklo pardavimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad į bylą pateikta motociklo pirkimo-pardavimo sutartis, kuri, anot pažeidėjo, patvirtina jo paaiškinimus, galimai yra tik fiktyviai sudarytas sandoris, kurio pagrindinis tikslas ir buvo tai, kad R. L. išvengtų administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad pirminiame 2015-09-04 rašytame paaiškinime R. L. apskritai neigė, jog kada nors turėjo minimą motociklą. Tik vėlesniame 2015-10-14 rašytame paaiškinime jis nurodė, kad turėjo motociklą, kurį 2015-08-29 pardavė moteriai. Pastebėtina ir tai, kad D. C. tvirtino motociklą pirkusi žymiai mažesne kaina nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Šios aplinkybės tik dar labiau verčia abejoti šio sandorio realumu ir rodo jo galimai fiktyvią prigimtį, nors pats pardavimo faktas, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, nepaneigia to, kad motociklą R. L. galėjo vairuoti ir jį pardavęs. Nors R. L. neigia pažinojęs V. S. ir 2015-09-01 su juo bendravęs, o šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino V. S., tokie apelianto ir V. S. parodymai yra visiškai paneigti T. L. parodymais, jog V. S. ir R. L., kol ji prie jų priėjo, bendravo apie 5 minutes, R. L., nuvažiuodamas, atsisveikino su V. S., paminėjo jo vardą „V.“. Taigi atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, V. S. parodymai taip pat vertinami tik kaip siekimas padėti R. L. išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesniojo teismo nuomone, policijos pareigūnų teisme duoti parodymai, D. B. tarnybinis pranešimas, T. L. 2015-10-12 paaiškinimas, D. C. 2015-09-10 duoti paaiškinimai, VĮ „Regitra“ pažyma ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiančią pakankamai išsamų apelianto padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą bei pagrįstai leidžia atmesti jo keliamą versiją, jog jis 2015-09-01 ir 2015-09-04 jokio motociklo nevairavo ir negalėjo jo vairuoti, nes 2015-08-29 jį jau buvo pardavęs. Nagrinėjamu atveju visiškai pakanka objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir neginčytiną išvadą, jog R. L. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Apygardos teismo nuomone, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pažeidėjo kaltės nepaneigia ir yra nepakankamai svarūs, jog jų pagrindu reikėtų naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą. Todėl atsižvelgęs į bylos medžiagą ir pirmiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, nustatė išaiškintinas bei pažeidėjo atsakomybei pagal ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 123 str. 5 d. inkriminuoti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai bei teisingai R. L. nubaudė. Esant šioms aplinkybėms apelianto skundas atmetamas, o skundžiamas teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

R. L. apeliacinį skundą atmesti ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-07 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus