Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 2 d. 6 p., laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 7 d.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, iki 2012 m. gruodžio 7 d. atlikta bausmė.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš S. G. 77,46 Lt už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Civilinio ieškovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškinys tenkintas visiškai ir priteista ieškovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei iš S. G. 3961,21 Lt už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista R. K. iš S. G. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 21 d. apie 03.53 val. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), kameroje Nr. 87, virdulyje esančiu karštu skysčiu apipildamas miegantį R. K., taip pat suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu R. K. į šoną, tokiu būdu kankindamas ir itin žiauriai padarė jam I ir II laipsnio 15% kūno ploto (veido dešinėje prie ausies, kaklo, krūtinės, rankų, nugaros dešinėje pusėje, pilvo, šlaunų srityse) odos nudegimus, sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pagal LR BPK 113 str. 2 d. nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-2011 pažymėjo, kad „žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir vertinama jų visuma. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą“.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civiliniais ieškovais yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškusi 77,46 Lt civilinį ieškinį ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė, pareiškusi 3961,21 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiajam R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat nukentėjusysis R. K., pareiškęs 125000 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį.

Dėl įrodymų vertinimo

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais abejojama dėl liudytojų parodymų vertinimo tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei juos vertinant ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nukentėjusiajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar LR BPK normų pažeidimu.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, atskleidė jų tarpusavio ryšį, tinkamai juos įvertino, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusysis išskiria išimdamas iš visumos ir akcentuoja tam tikrus liudytojų parodymų ir kitos įrodomosios bylos medžiagos fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, daro abejotinas, tikrovės neatitinkančias išvadas.

Iš nuteistojo ir liudytojų parodymų matyti, kad jie patvirtina vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl abejoti parodymų patikimumu ir jais nesiremti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nuteistasis būtų turėjęs save apkalbėti, nepagrįstai kaltinti, nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Ir nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog nenustatyta objektyvi tiesa, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir S. G. parodymus laikė atitinkančiais objektyvią tikrovę, pašalino visas abejones, todėl nepažeidė ir teisingai taikė LR BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. G. su kitais, kameroje buvusiais ir liudytojais iš įtariamųjų patapusiais, tarpusavyje susitarė iki to laiko, o Ž. R. nesilaikė pareigos užkirsti kelią visiems (kurie jį žalojo, spardė, daužė, apipylė verdančia arbata) susitikti vienoje kameroje, jie nebuvo izoliuoti. Tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad buvo pažeistos BPK nuostatos dėl duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu rinkimo. Teismas negali remtis spėlionėmis, prielaidomis, nukentėjusiojo asmens subjektyvia nuomone ir pan., o tik faktais, patvirtinančiais objektyvią tiesą.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 138 str. 2 d . 6 p. kvalifikavimo

BK 138 str. 2 d. 6 p. numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ar kitaip itin žiauriai elgiantis. Kankinimas, suformuotoje teismų praktikoje, suprantamas kaip tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nesunkaus sveikatos sutrikdymas nustatomas medicinos specialisto išvada arba eksperto ekspertizės aktu. Šios nusikalstamos veikos objektas – kito asmens sveikata; objektyviosios pusės požymiai - pavojinga kito asmens sveikatai veika (karšto skysčio užpylimas ant nukentėjusiojo), žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. šiuo atveju užpylus karštą skystį (arbatą) nukentėjusiajam sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų. Papildomas (specialusis) požymis – kankinimas - pasireiškęs tuo, kad nukentėjusysis, būdamas kameroje su kitais asmenimis, nakties metu buvo apipiltas karštu skysčiu; subjektas – pilnametis; subjektyviosios pusės požymiai – kaltė – tiesiogine tyčia, kai kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, ir nori tokių padarinių.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p., kadangi nukentėjusiajam R. K. padaryti I ir II laipsnio 15 % kūno ploto (veido dešinėje prie ausies, kaklo, krūtinės, rankų, nugaros dešinėje pusėje, pilvo, šlaunų srityje) odos nudegimai nesukėlė nė vienos iš LR BK 135 str. numatytų pasekmių, o dėl sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tai patvirtina tiek specialisto išvada Nr. G 3845/11(01), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyti I ir II laipsnio 15 % kūno ploto (veido dešinėje prie ausies, kaklo, krūtinės, rankų, nugaros dešinėje pusėje, pilvo, šlaunų srityje) odos nudegimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-07-21 apie 03.53 val. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų (60-62 b. l., 1 t.); tiek specialisto išvadoje Nr. G 390/12(04), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyta dešinės ausies, veido, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros viršutinės dalies, žastų, dilbių, plaštakų, dešinės kirkšnies srities, šlaunų I – II laipsnio terminiai nudegimai. Sužalojimai padaryti aukštos temperatūros poveikio pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2011-07-21 apie 03.53 val.). Tiksliai nustatyti kokioje padėtyje R. K. buvo sužalojimo padarymo metu nėra galimybių. Nudegimo plotai didesni R. K. kūno priekiniuose paviršiuose, tačiau tiksliai nustatyti kokioje padėtyje pastarasis galėjo būti sužalojimo padarymo metu nėra galimybės. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (93 b. l., 1 t.); tiek 2011-09-02 apžiūros protokole užfiksuota R. K. kūno apžiūra (94–100 b. l., 1 t.). Taip pat nuteistojo S. G. veiksmai laikytini kankinimu ir itin žiauriu, kas sukėlė dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į nukentėjusiojo kūną. Vien tai, kad apeliantas nesutinka, kad jo patirti sužalojimai nelaikytini nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog S. G. veika kvalifikuota neteisingai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl bausmės

Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 6 p., sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 5 metų. Sankcijos vidurkis – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. G. skyrė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje surinktų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė, jog nuteistasis S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika baigta. S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatė. S. G. praeityje teistas 10 kartų už įvairių nusikaltimų padarymą, tame tarpe teistas ir už tyčinį sunkų kūno sužalojimą (91-103 b. l., 2 t.); veiką, už kurią teisiamas šioje byloje – tyčinį nusikaltimą – padarė būdamas suimtas, teistumui neišnykus, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d. pagrįstai jį laikė recidyvistu. Atsižvelgė į tai, kad jis baustas administracine tvarka, įvertino charakterizuojančią medžiagą iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijos, kurioje jis apibūdinamas kaip asmuo, kuris su tardymo izoliatoriaus darbuotojais bendrauja formaliai, pokalbio metu yra atviras, savikritiškas, ramus, nuolaidus, taktiškas, mandagus, linkęs dalintis išgyvenimais; (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje drausmine tvarka baustas dešimt kartų, skatintas nebuvo; paskutinės drausminės nuobaudos (papeikimai) skirtos už bendravimą su kitose kamerose laikomais asmenimis (128-129 b. l., 3 t.), padarytos žalos nėra atlyginęs. Įvertinęs visa tai padarė išvadą, jog bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti paskyrus S. G., kaip recidyvistui, straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam, skirta per švelni bausmė, ji turėtų būti griežtinama. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apeliantas nurodė, kad bausmės dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bei teisingai skyrė bausmę, atitinkančią visus įstatyme numatytus bausmių skyrimo kriterijus, todėl jos keisti nėra jokio pagrindo.

Dėl teismo šališkumo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Teismo šališkumas aiškinamas tuo, kad skundžiamas nuosprendis palankus nuteistajam S. G., kad liudytojų duotus parodymus teismas interpretavo kaltinamajam palankia linkme, jog netinkamai įvertinti nukentėjusiojo parodymai bei kiti surinkti įrodymai, nes kiekviena abejonė turi būti aiškinama nukentėjusiojo naudai. Išsakytas nepasitenkinimas dėl pirmosios instancijos teismo nereagavimo į nukentėjusiojo pateiktus prašymus ir jų nesprendimo, atmetinėjimo, nepridėjimo prie baudžiamosios bylos, bei, kad nukentėjusysis buvo pastoviai tildomas, neleidžiama išsakyti savo skausmo, nusivylimo, nepasitenkinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra išaiškinęs, kad įrodymų byloje vertinimas ne pagal nuteistųjų ar kitų proceso dalyvių lūkesčius negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas. Nepakanka tik formaliai nurodyti pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisiamųjų teismo posėdžių protokolus, visos apeliaciniame skunde išdėstytos teismo šališkumo aplinkybės nelaikytinos teismo šališkumu.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme reglamentuotas LR BPK V dalyje. Baudžiamąją bylą nagrinėja bei teisiamąjį posėdį veda teismas laikantis LR BPK nuostatų. Tik įstatymo numatyta tvarka kiekvienam proceso dalyviui, pagal jam suteiktas teises, suteikiamos įstatymų garantuotas teisės bei sprendžiami visi klausimai susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos numatytos LR BPK 28 str. Nukentėjusiajam suteikta teisė teikti prašymus, duoti parodymus. Tai, kad nebuvo tenkinti visi nukentėjusiojo prašymai, ar nebuvo leista kada pageidavo nukentėjusysis pasisakyti, nerodo teismo šališkumo. Taip pat teismo šališkumo nerodo ir tai, kad nuosprendis priimtas ne toks kokio tikėjosi nukentėjusysis, kad įrodymai vertinti ne taip, kaip to pageidavo ir tikėjosi nukentėjusysis. Be to, pastebėtina, kad visos abejonės aiškinamos ne nukentėjusiojo, o kaltinamojo naudai, nes teismas negali remtis prielaidomis, samprotavimais, tikėtinumais, ar spėlionėmis, o tik faktais, patvirtinančiais ar paneigiančiais buvus objektyviai tikrovei. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viso baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis nepareiškė nušalinimo teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą.

Apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai dėl įrodymų tyrimo atlikimo, visų asmenų apklausų išspręsti teismo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi, todėl dėl jų pakartotinai nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutarė:

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.