Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs:

1) 2011-12-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d.,182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 5, 6 d.,182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 6 d., 182 str. 2 d., 253 str. 1 d., 159 str., galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m;

2) 2014-12-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK180 str. 3 d. - 5 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn;

3) 2017-12-21 Vokietijos Federacinės Respublikos teismo dėl prekybos narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.,

2) 2004-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizod.) laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su 2003-06-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 15 d. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėn.

3) 2004-09-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizod.), 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. areštu 40 p., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėn. elgesio apribojimą, 2005-01-07 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 2004-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004-09-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p., galutinė bausmė paskirta 1 m. 25 d. laisvės atėmimo, remiantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m;

4) 2005-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2004-09-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2005-01-07 teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, remiantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. ir 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 1 p., 4 p., 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., apribojant elgesį 12 mėn.;

5) 2008-11-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizod.), 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2005-01-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

6) 2012-10-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (3 epizod.), 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (5 epizod.) galutine subendrinta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį.

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas, teistumas neišnykęs:

1) 2009-01-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 ir 2 d., 284 str. 1 ir 2 d. laisvės apribojimu 1 m;

2) 2009-05-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m. 3 mėn., 2009-09-21 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 4 m. 3 mėn;

3) 2013-12-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-09-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvėsatėmimas 4 m;

4) 2018-03-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. ir paskirta subendrinta bausmė - 51 paros arešto. Vadovaujantis BK 64-1 str. paskirta galutinė bausmė – 34 paros arešto;

5) 2017-12-21 Vokietijos Federacinės Respublikos teismo dėl prekybos narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 3m.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. B.,T. J., T. J. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. vasario 23 d.,tiksliai nenustatytu laiku, susitarė įsibrauti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį B. J. ir pagrobti svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą bei pasiskirstė vaidmenimis:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamųjų T. J. ir T. J. kaltė įvykdžius jiems LR BK 24 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje inkriminuojamą nusikaltimą, - tai yra bendrininkų grupėje plėšimo būdu pagrobus nukentėjusiosio B. J. turtą ,įsibrovus į patalpą ir panaudojus fizinį smurtą , yra įrodyta.

Abu kaltinamieji parodė, kad iš pradžių jie visi susitarė įsibrauti į namą su tikslu pavogti seifą su pinigais. Abu patvirtino, kad juos į nusikaltimo vietą su automobiliu atvežė D. B., kuris jų laukė , su juo buvo sutarta ,kad juos automobiliu parveš atgal. Atvykę prie namo, pamatė, kad mūriniame gyvenamajame name, virtuvėje dega šviesa. Jie manė, kad seifas turėjo būti mūriniame name, tame, kur degė šviesa. Buvo girdėję, kad močiutė nuolat būna mediniame namelyje .Teigia, kad žiūrėjo per kambarių langus, bet nieko viduje nematė . Į namą jie įsibrovė, T. J. išlaužus paradines duris. Įėję į vidų, perėjo svetainę, kitą kambarį ir virtuvėje pamatė nukentėjusiąją B. J.. T. J. name ieškojo seifo, bet nerado. Abu kaltinamieji neigė, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir tvrtino, kad močiutės nesmaugė ,jai akių nebuvo uždengę,burnos nebuvo užspaudę, noro iš jos gauti pinigų jie niekaip neišreiškė . Jiems išeinant, močiutė pati jiems padavė 50 eurų, pinigus jie rado maišiuke, kurį močiutė padavė iš rankų, kartu su raktais. Gal močiutė išsigando, todėl jiems pinigus pati padavė.

Kaltinamųjų T. J. ir T. J. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, bet teismas mano, kad ji turi būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį , 180 str. 2 d., nes jie, veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą – tai yra, turėdami tikslą užvaldyti svetimą B. J. priklausantį turtą, įsibraudami į patalpą- išlauždami duris, įsibrovė į B. J. priklausantį gyvenamąjį namą, namo virtuvėje , panaudodami nukentėjusiosio B. J. atžvilgiu fizinį smurtą- T. J. uždengė drabužiu B. J. akis, smaugė ją, ranka užspaudė burną ,T. J. paėmė pinigus, taip užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajai B. J. priklausantį turtą- pinigus 50 eurų, tuo nukentėjusiajai B. J. padarydami 50 eurų turtinę žalą . Fizinis smurtas plėšimų bylose teismų praktikoje kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiajam asmeniui sutrikdoma sveikata ar bent jau sukeliamas fizinis skausmas.Šiuo atveju B. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes ji buvo smaugiama, jai buvo užspausta burna.

Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant (BK 24 straipsnio 1 dalis), visi atliktų visus veiksmus, nurodytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, net ir tada, kai kaltininkas iš tikrųjų tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudoja ir pats turto iš jo negrobia, tačiau net ir neaktyviais veiksmais prisideda prie kitų asmenų veikos ir jai pritaria, jam taip pat pripažįstamas vykdytojo vaidmuo.Šiuo atveju abu kaltinamieji T. J. ir T. J. buvo vykdytojai-T. J. panaudojo fizinį smurtą, o T. J. pagrobė pinigus.

Kaltinime kaip kvalifikuojantis požymis buvo nurodyta ,kad kaltinamieji atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis. Tačiau Teismų praktikoje kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnyje, kvalifikuojamas tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu – nukentėjusiojo tyčinis nugirdimas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų, nukentėjusiojo surišimas, uždarymas į patalpą ir kt.). Kadangi kaltinamieji nukentėjusiosios valiai ir pasipriešinimui palaužti panaudojo tik šiuos veiksmus – T. J. uždengė drabužiu B. J. akis, smaugė ją, ranka užspaudė burną ,tai yra panaudojo fizinį smurtą , kitų veiksmų nenaudojo, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuotina tik kaip plėšimas, įsibraunant į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą, iš kaltinimo pašalinant kitą plėšimą kvalifikuojantį požymį – atėmimą galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis.

Tačiau byloje esantys duomenys tvirtina, kad ši BK 24 straipsnio 3 dalyje , 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nebuvo padaryta kaltinamajam D. B. veikiant bendrininkų grupėje su kaltinamaisiais T. J. ir T. J..

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011). Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais(gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiškai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

Kaltinamasis D. B. ginčija jo ir kitų kaltinamųjų T. J. ir T. J. susitarimo apiplėšti nukentėjusiąją buvimą. Tvirtina, kad tarp jų jokio susitarimo apie turto pagrobimą, įsibraunant į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą (plėšimą), nebuvo, jis žinojo, kokiu tikslu jie važiuoja iki nukentėjusiosios namo-įsibrauti į namą ir iš namo pavogti seifą su pinigais .Jo vaidmuo šiame nusikaltime buvo numatytas : suvesti T. J. ir T. J., kad jie galėtų susitarti dėl nusikaltimo, nuvežti juos į nusikaltimo vietą, palaukti jų ir parvežti. Teismas, remdamasis byloje esančiomis aplinkybėmis, su tokiu kaltinamojo D. B. argumentavimu sutinka, nes jįš patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš bylos duomenų – kaltinamųjų D. B., T. J., T. J., nukentėjusiosios B. J. parodymų, matyti, kad D. B. buvo susitikęs su T. J. (duomenys neskelbtini), T. J. sakė, kad yra negyvenamas namas,kuriame yra seifas, jame apie 2000 eurų, siūlė D. B. jį apvogti, tačiau tada D. B. atsisakė. Po kiek laiko D. B. susitiko su T. J., kuris klausė „gal žinai, iš kur prasimanyti pinigų?“. Tada D. B. prisiminė pokalbį su T. J. apie seifą su pinigais ir pasakė T. J., ką T. J. jam buvo sakęs: kad draugas jam siūlė apvogti namą, tame name yra seifas su pinigais. D. B. , T. J. prašomas, paskambino T. J., pasakė, kad su juo nori T. J. pakalbėti. T. J. jo paprašė nuvežti pas T. J.. Nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten D. B. girdėjo T. J. ir T. J. pokalbį – apie namą, seifą su pinigais. Kažkuris – ar T. J., ar T. J. – D. B. paprašė nuvežti, sakė, kad visai netoli tas namas yra. D. B. sutiko pavežti, kelią rodė T. J., jis pasakė, kur sustoti. T. J. ir T. J. išlipo ir abu išėjo. Grįžo ir jie išvažiavo. Bevažiuojant iš įvykio vietos, juos sustabdė pareigūnai, paprašė dokumentų. Tada D. B. T. J. ir T. J. jam prisipažino, pasakė „mes tą namą padarėm“, t.y. pasakė, kad jie padarė nusikaltimą. Kaip parodė D. B., pinigų jis nematė, T. J. ir T. J. pinigų jam nedavė. D. B. tvirtino, kad kaltinamieji T. J. ir T. J. automobilyje jokių kaukių, įrankių neturėjo. Kaltinamasis D..B. pripažįsta, kad T. J. žodžius apie seifą ir pinigus perdavė T. J., nuvežė T. J. pas T. J. , dar nuvežė juos ir į nusikaltimo vietą. Tačiau jis nesitarė su kitais kaltinamaisiais T. J. ir T. J. daryti plėšimą , jokių plėšimo veiksmų neatliko, pinigų negavo, vežė už dyką, kur jo paprašė, ten ir sustojo. Nieko iš anksto apie plėšimą T. J. ir T. J. su juo neplanavo, tarėsi apie vagystę, įsibraunant į namą, D. B. nežinojo, kad kiti kaltinamieji T. J. ir T. J., įsibrovę į namą, įvykdys ne vagystę, o plėšimą. Vertinant vidinius (subjektyviuosius) ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. D. B. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, teismas mano, kad D. B. veiksmuose nenustatyta bendra su kitais kaltinamaisiais tyčia padaryti plėšimą, o susitarimas įvykdyti plėšimą kartu su kaltinamaisiais T. J. ir T. J. neįrodytas. Taigi, sutinkant su tuo, kad, nors ir buvo kaltinamųjų susitarimas prasimanyti pinigų-įvykdyti seifo su pinigais vagystę, įsibraunant į namą, bylos duomenys rodo, kad D. B. nedalyvaudamas, pradedant T. J. ir T. J. vykdyti objektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymius, nebendrininkavo, kitiems kaltinamiesiems darant plėšimą.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais. Įvertinus tai, kad D. B. neatliko jokių veiksmų, kurie atitiktų objektyvius Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius,tačiau pranešė apie galimybę gauti pinigų T. J., suvedė kaltinamuosius T. J. ir T. J., girdėjo jų pokalbį dėl vagystės, nuvežė kaltinamuosius į nusikaltimo vietą tuo metu, kai T. J. ir T. J. vykdė nusikalstamą veiką, laukė jų mašinoje ir buvo pažadėjęs juos išvežti iš nusikaltimo vietos, taigi, be jo pastangų nusikaltimas nebūtų įvykdytas, laikytina, kad jis veikė kaip padėjėjas svetimo turto vagystėje, įsibraunant į patalpas, todėl jo veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Teismas mano, kad nėra pagrindo D. B. veiką kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnį, kaip pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, kadangi D. B. nusikaltimas yra baigtas, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad D. B. daroma veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į įvykdytos veikos pavojingumą ir veikos padarymo aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje ,56 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Teismas nepripažįsta kaltinamiesiems T. J. ir T. J. lengvinančios aplinkybės-prisipažįsta ir gailisi, nes jie savo kaltės dėl plėšimo nepripažino.

Kaltinamųjų T. J., T. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje, būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 d. 1p., 13 p.).

Kaltinamųjų T. J., T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ( BK 59 straipsnio 1d. 3p.).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė , būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 d. 13 p.).Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo kaltę dėl padėjimo padaryti svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą, jis pripažino ir gailėjosi( BK 59 straipsnio 1d. 2p.).

Kaltinamasis T. J. vieną sunkų nusikaltimą padarė, būdamas teistas, teistumas neišnykęs (t.3.,b.l.118-127), administracine tvarka baustas (t.3., b. l.117 ), nedirba, registruotas darbo biržoje ( t.3., b.l.128,129,132), atlygino padarytą nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą , yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės . Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam T. J. reikiamo poveikio nedaro, jis už nusikaltimus teisiamas ne pirmą kartą, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą,vėl nusikalto. Todėl teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo T. J. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kaltinamasis T. J. vieną sunkų nusikaltimą padarė, būdamas teistas, teistumas neišnykęs (t.2.,b.l.165-173), administracine tvarka nebaustas (t.2., b. l.164 ),registruotas darbo biržoje ( t.2., b.l.176,177), atlygino padarytą nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą , yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam T. J. reikiamo poveikio nedaro, jis už nusikaltimus teisiamas ne pirmą kartą,iš ankstresnių teistumų išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą,vėl nusikalto. Todėl teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo T. J. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam už padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kaltinamasis D. B. vieną apysunkį nusikaltimą padarė, būdamas teistas, teistumas neišnykęs (t.2.,b.l.26-35), administracine tvarka baustas (t.2., b. l.34 ), yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės.

Vadovaujantis bausmės skyrimo principais ir remiantis bylos medžiagos duomenimis, matyti, kad kaltinamajam D. B. nėra galimybės paskirti švelnesnę (kitos rūšies) bausmę, nei numatyta jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje, šioje byloje nėra nustatyta jokių ypatingų ar išimtinių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo D. B. padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus, tai, kad nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomos rūšies bausmę – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis D. B. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, nurodė, jog iš ankstesnių teistumų padarė išvadas, stengiasi nebenusikalsti , baigė profesinį mokymą,, įsigijo vairuotojo profesinę kvalifikaciją, padeda dirbti tėvo bityne, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, konstatuoja, esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo D. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, į nusikalstamos veikos pobūdį ir kt.

Kaltinamiesiems T. J., T. J., D. B. buvo paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė-intensyvi priežiūra , kuri paliktina galioti ir jos terminas pratęstinas iki jiems paskirtų bausmių vykdymo pradžios.

Į skirtiną bausmę įskaitytini kaltinamųjų T. J., T. J., D. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. D. B. buvo sulaikytas nuo 2018-02-24, 0 val. 5 min. (t. 1, b. l. 184).2018-02-25 D. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėn. nuo 2018-02-25 (t. 1, b. l. 181).2018-03-08 D. B. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra 3 mėn. nuo 2018-03-08 (t. 2, b. l. 3-5).2018-06-01 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas nuo 2018-06-08 trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. T. J. buvo sulaikytas nuo 2018-02-24, 0 val. 5 min. (t. 2, b. l. 129).2018-02-25 T. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėn. nuo 2018-02-25 (t. 2, b. l. 136).2018-03-08 T. J. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra 3 mėn. nuo 2018-03-08 (t. 2, b. l. 148-150). 2018-06-01 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas nuo 2018-06-01 trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. T. J. buvo sulaikytas nuo 2018-02-24, 0 val. 5 min. (t. 3, b. l. 65).2018-02-25 T. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėn. nuo 2018-02-25 (t. 3, b. l. 76).2018-03-08 T. J. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra 3 mėn. nuo 2018-03-08 (t. 3, b. l. 85-87). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. D. B. buvo sulaikytas nuo 2018-02-24, 0 val. 5 min. (t. 1, b. l. 184).2018-02-25 D. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėn. nuo 2018-02-25 (t. 1, b. l. 181).2018-03-08 D. B. paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra 3 mėn. nuo 2018-03-08 (t. 2, b. l. 3-5).2018-06-01 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi kardomosios priemonės terminas pratęstas nuo 2018-06-01 trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji B. J. byloje pareiškė 3080 eurų civilinį ieškinį , 80 eurų turtinė žala ir 3000 eurų neturtinė žala(t. 1, b. l. 23, 38, 39).. Teisiamajame posėdyje B. J. nurodė, kad neturtinę žalą mažina iki 300 eurų .Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai B. J. tiek turinė 80 eurų, tiek neturtinė 300 eurų žala buvo atlygintos, todėl procesas dėl jos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nusikaltimą kaltinamasis D. B. padarė, pasinaudodamas tėvo A. B. automobiliu, kuris šiuo metu priklauso tretiesiems asmenims. Liudytojas A. B. patvirtino, kad apie tą vakarą, kai sūnus važiavo su draugais į tą sodybą, nieko nežinojo, sužinojo, kai jo automobilis atsidūrė policijoje, buvo sulaikytas. Policijoje jam pasakė, kad buvo įvykdytas plėšimas. Automobilį sūnui duodavo nuolat. Automobilis buvo įsigytas pardavimui, nes prekiauja automobiliais, tą automobilį jis jau pardavė pigiau už 1300-1400 Eur, nes buvo dingusi trauka. A .B. leido sūnui naudotis jo automobiliu, tačiau nežinojo, kad sūnus, panaudodamas jo automobilį, padarys nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano,kad automobilio konfiskaciją taikyti nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299,301-304,306-308,312-313str.str.teismas

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 180 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (2m 6mėn.)

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2018-02-24 iki 2018-03-08 .

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos,nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. J. skirtą kardomąją priemonę –intensyvią priežiūrą palikti galioti ir jos terminą pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

T. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 180 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (2m 6mėn.)

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2018-02-24 iki 2018-03-08 .

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos,nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. J. skirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti ir jos terminą pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams .

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,7, 8 punktais, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

pradėti dirbti ar tęsti darbą , netekus darbo, per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką;neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2018-02-24 iki 2018-03-08 .

D. B. skirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti ir jos terminą pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl nukentėjusiosios B. J. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nutraukti.

Daiktinius įrodymus, saugous Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate:

daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku (4 vnt.), mėginius su DNR pavyzdžiais (4 vnt.), suplėšytą 1 vnt. 10 eurų kupiūros banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 dalys), sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Sportinius batelius grąžinti T. J. ,nuosprendžiui įsiteisėjus.

Naktinius marškinius ,3 vienetus 10 eurų kupiūrų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti nukentėjusiajai B. J., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Paketą Nr. 1 (išklotinės informacinėje laikmenoje) palikti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1045-284/2018m.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.