- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- II-1083-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01790-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Redvita Mocevičienė, Redvita Mocevieičnė
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Ž., įgaliotajai atstovei, advokatei Redvitai Mocevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Ž. įgaliotosios atstovės, advokatės Redvitos Mocevičienės, skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14077-2021, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. J. 2021 m. spalio 9 d. V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-42785-2021, už tai, kad jis 2021 m. spalio 9 d. 20.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumo laipsnis. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 422 straipsnio 5 dalis.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-14077-2021, V. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskirta 800,00 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai
3. Skundą padavęs asmuo – V. Ž. įgaliotoji atstovė, advokatė Redvita Mocevičienė, prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14077-2021, ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus minėto prašymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14077-2021, ir V. Ž. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, sutrumpinant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde V. Ž. įgaliotoji atstovė, advokatė Redvita Mocevičienė nurodo, kad šiuo atveju V. Ž. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už lai kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilės girtumo laipsnis, tačiau pačiame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad alkotesterio Alcotest 6810 ARFM-0396, kuriuo tikrintas blaivumas, paklaida – 0,02 promilės.
3.2. Tokiu atveju atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą, nurodytą administracinių nusižengimų protokole, V. Ž. nustatytas 0,40 promilių, t. y. neužtraukiantis administracinės atsakomybės, girtumo laipsnis.
3.3. Šiuo atveju V. Ž. blaivumas alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM-0396 buvo tikrinamas du karius. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti skirtingi alkotesterio Alcotest 6810 ARFM-0396 rodmenys - 0,45 +/- 0,02 prom. ir 0,42 +/- 0,02 prom. Nustatant asmens neblaivumą įvykio vietoje, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo nuostatomis.
3.4. Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai patys savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, tačiau Taisyklių 4 punkte ir Tvarkos aprašo 5.5 punkte nustatyta, kad per tikrinimą nustačius, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl nutarime padaryta išvada, kad vien tik faktas, kad vertinamu atveju buvo atlikti du patikrinimai alkotesteriu – nėra pakankamas pirmojo alkotesterio rezultatų nuginčijimui, prieštarauja aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui.
3.5. Taigi šiuo atveju V. Ž. patikrinimo metu alkotesteriu nustačius 0,42 promilių neblaivumo laipsnį, įvertinus administracinio nusižengimo protokole nurodytą 0,02 promilės paklaidą, patikrinimo metu gauti duomenys – 0,40 promilių neblaivumo laipsnis, kuris neužtraukia administracinės atsakomybės, t. y. neviršijus Įstatyme nustatytos leistinos 0,4 promilės ribos, administracinė atsakomybė netaikytina.
3.6. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad alkotesterio paklaida yra 0,017 promilės, priešingai nei nurodyta V. Ž. surašytame administracinio nusižengimo protokole kur paklaida nurodoma +/- 0.02 prom. Nutarime nėra nurodyti jokie motyvai susiję su šiuo atveju tam pačiam matavimo prietaisui skirtingų policijos pareigūnų taikomų skirtingų matavimo paklaidų. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė, kad pagal administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis alkotesterio Alcotest 6810 ARFM-0396, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 27 d., pažeidimas užfiksuotas baigiantis patikros sertifikate nurodytam terminui, kas taip pat galėjo turėti įtakos alkotesteriu gautų duomenų patikimumui.
3.7. Vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą, prašoma įvertinti, kad dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Kaip jau buvo minėta, teismai laikosi nuoseklios pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažintas kaltu tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryli besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą nusižengimą, priešingai, nesant galimybės pašalinti kilusių pagristų abejonių dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. V. Ž. yra įsitikinęs, kad jo neblaivumas buvo tik toks, kuris nesudaro administracinio pažeidimo sudėties (t y. ne daugiau nei 0,4 promilės).
3.8. Laikytina, kad aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti alkotesterio parodymais, kad juos butų galima naudoti kaip pagrindą taikyti administracinę atsakomybę. ANK 591 straipsnis įtvirtina taisyklę, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. V. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių todėl šiuo atveju administracinių nusižengimų teisena negalima.
3.9. Skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad administracinis nusižengimas numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje buvo padarytas, prašoma teismo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės lomią ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali baudą, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.10. Sprendžiant šio prašymo pagrįstumą, prašoma įvertinti, kad teisės aktuose numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti V. Ž. paskyrus ir švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
3.11. V. Ž. supranta ir pripažįsta, kad vairavimas esant neblaiviu laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų, tačiau jam paskirta administracinio poveikio priemonė atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes yra tikrai pernelyg griežta ir neproporcinga. V. Ž. pripažįsta suklydęs, neteisingai įvertindamas savo situaciją, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, tačiau prašo atkreipti dėmesį individualizuojant bausmę į šias aplinkybes: jam nustatytas 0,403 promilių girtumas, kuris ne itin žymiai viršija įstatymo nustatytą ir leidžiamą 0,4 promilės ribą kuri administracinės atsakomybės neužtraukia. Be to, vairuojant automobilį neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, t. y. jam inkriminuotu pažeidimu ir elgesiu V. Ž. savaime nesukėlė jokių pasekmių nepasunkino pažeidimo aplinkybių tyrimo. Byloje nėra V. Ž. atsakomybe sunkinančių aplinkybių.
3.12. Pažymėtina ir tai, kad V. Ž. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs daugiau nei 20 metų, ir per visą šį gana ilgą vairavimo laikotarpį nė karto nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimą, tokio pobūdžio pažeidimas V. Ž. nėra būdingas. Tą vakarą, kartu su šeima grįžtant namo, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, kuomet per vykstantį reidą buvo sustabdytas policijos pareigūnų, V. Ž. buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus, nes jeigu tik būtų įtaręs, kad gali būti neblaivus, tikrai nebūtų sėdęs už vairo ir vairavęs, taip lengvabūdiškai nebūtų pasielgęs, kadangi jis niekuomet išgėręs transporto priemonės nėra vairavęs. Jis apskritai nevartoja alkoholinių gėrimų, yra griežtai nusistatęs prieš sėdančius už vairo pavartojus alkoholio, niekuomet tokio elgesio netoleravo ir kitus ragindavo to niekuomet nedaryti. Tokios aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, buvo visiškai atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.
3.13. (duomenys neskelbtini) pateiktose charakteristikose nurodyta, kad V. Ž. yra atsakingas ir pareigingas, užimantis vadovaujančias pareigas, tinkamai besirūpinantis samdomais darbuotojais, yra aktyvus V(duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, ne kartą yra skatintas ir pagerbtas padėka už visuomenei naudingą darbą (padėkos raštas kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ). Yra vedęs, turi aštuonerių metų dukrą, kuriai turi būti deramas pavyzdys ir autoritetas.
3.14. Tokios aplinkybės rodo, kad V. Ž. suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, jau pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. V. Ž. pritaikytas laikinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jau labai skaudžiai paveikė ir paskatino geriau suvokti savo elgesio pasekmes, kadangi teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga. V. Ž. yra aštuonmetės dukros V. Ž. tėvas, galimybė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina ir dėl to, kad turi kiekvieną dieną vežioti dukrą į mokyklą, kuri yra nutolusi nuo jų gyvenamosios vietos per 10 km., vežioti dukrą į (duomenys neskelbtini)būrelį, kurį lanko (duomenys neskelbtini) mieste, negalėdamas vairuoti transporto priemonės V. Ž. negalės vykdyti savo darbinių pareigų, darbas ir iš jo gaunamos pajamos yra labai reikalingos siekiant tinkamai pasirūpinti dukros reikalingu išlaikymu bei visų įmonės darbuotojų gerove. V. Ž. jau padarė teigiamas išvadas iš savo netinkamo elgesio, galima sakyti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti
3.15. Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, ir švelnesnės bausmės taikymas bus tinkamas siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – V. Ž. įgaliotosios atstovės, advokatės Redvitos Mocevieičnės skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14077-2021, administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Atsiliepime nurodoma kad policijos pareigūnai vairuotojų neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikantis numatytos tvarkos, bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Policijos pareigūnams 2021 m. spalio 9 d. sustabdžius apeliantą jo neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396. Pirmuoju tikrinimu 20.07 val. buvo nustatytas 0,45 prom. neblaivumas, antruoju 20.27 val. - 0,42 prom. neblaivumas. Alkotesterio tuo metu galiojantis patikros sertifikatas Nr. 1486509 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396 patikra buvo atlikta 2021 m. balandžio 27 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2021 m. spalio 27 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Apelianto skundo teiginiai, kad „pažeidimas buvo užfiksuotas baigiantis patikros sertifikate nurodytam terminui, kas taip pat galėjo turėti įtakos alkotesteriu gautų duomenų patikimumui“ neturi jokio pagrindo, abejoti Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotu sertifikatu, alkotesterio patikimumu ir jo rodmenimis nėra jokių vadų. Alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396 pasibaigus sertifikato galiojimui, 2021 m. spalio 29 d. buvo patikrintas Lietuvos metrologijos inspekcijoje ir šiam alkotesteriui išduotas patikros sertifikatas Nr. 1487740, kuris galioja iki 2022 m. balandžio 29 d. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. Įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, matyti, jog alkotesteriai privalo būti tikrinami pakankamai dažnai - kas pusę metų, todėl daryti išvadą, kad, po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu, alkotesterio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo. Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396 patikros sertifikate nurodomos matavimo ribos ir prietaiso tikslumas- matuojant 0,01-1,00 ribose prietaiso paklaida sudaro +/- 0,017 prom. Policijos pareigūnas, priėmęs nutarimą, įvertino alkotesterio parodymus, apskaičiavo ir nurodė mažiausią atliktų patikrinimų prietaiso parodymą, t. y. 0,42 prom. neblaivumas, bei V. Ž. naudai paskaičiavo prietaiso paklaidos ribas bei nutarime nurodė, kad V. Ž. buvo nustatytas 0,403 prom. neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396 parodymų tikslumas, jo rodmenų paklaida ne 0,2 prom., kaip nurodo apeliantas, o kaip nurodyta prietaiso patikros sertifikate 0,017 prom. Šioje byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.
4.2. Ne ANK 34 straipsnio 5 dalis, kaip nurodo apeliantas, o ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad „Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas“. Šis netikslumas formalus, tikėtina, kad apeliantas turėjo galvoje ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas aplinkybes.
4.3. Institucija nesutinka su apelianto nuomone, kad yra pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jam taikytą nuobaudą, sutrumpinant jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą: apeliantui taikant išskirtines sąlygas, nenumatytas ANK 422 straipsnyje, bus pažeisti lygybės prieš įstatymą, protingumo ir proporcingumo principai; priimant 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14077-2021 apelianto skundo priede pridėti dokumentai administracinio nusižengimo byloje buvo ir skiriant galutinę nuobaudą jie buvo vertinti apelianto naudai. Išnagrinėjus bylą baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Priimant nutarimą Nr. 20-ANR_N-14077-2021 buvo atsižvelgta į apelianto nurodytas aplinkybes, jos buvo įvertintos, kaip jo padėtį gerinančios aplinkybės, ir taikyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (800,00 eurų) ir taikyta minimali specialiosios teisės atėmimo trukmė (12 mėn.). Institucija laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju tinkamai buvo įvertinti V. Ž. pateikti duomenys ir juos įvertinus paskirta adekvati nuobauda; apeliantas neišnaudojo visų įstatymo nustatytų galimybių, siekiant sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. neprašė institucijos pritaikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią galimybę – taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; už šį nusižengimą apeliantui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos; sutikti su pareiškėjo skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką asmuo akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Atkreipiamas dėmesys, kad jeigu apeliantas nebūtų pastebėtas patruliuojančių pareigūnų, būtų pasiekęs savo tikslą ir būtų apskritai išvengęs administracinės atsakomybės. Todėl institucijos nuomone, būtent paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas bus tinkama poveikio priemonė siekiant administracinių nuobaudų tikslų; V. Ž., žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apelianto atžvilgiu netaikytina. LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
4.4. Kaip jau minėta, apelianto padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, jo neblaivumas viršijo leistiną normą. Apelianto byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles institucija teismo prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities VPK pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – V. Ž. įgaliotoji atstovė, advokatė Redvita Mocevičienė, savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad nors V. Ž. pripažįsta faktines įvykio aplinkybes, tačiau institucijos pareigūnas jas vertino netinkamai, kadangi V. Ž. nustatytas neblaivumo laipsnis administracinės atsakomybės neužtraukia, ir alkotesterio rodmenys turi būti skaičiuojami tik šimtosiomis, o ne tūkstantosiomis dalimis po kablelio, tai atitinka ir naujausią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Teismui prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną netenkinus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotoji atstovė prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalis nuostatas ir paskirti V. Ž. švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
6. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu (skundo b. l. 28–30).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Ž., įgaliotosios atstovės, advokatės Redvitos Mocevičienės, skundas tenkintinas.
8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
10. Šiuo atveju, asmuo, kuriuo interesais yra pateiktas skundas – V. Ž., yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, kuomet vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,42 promilių girtumas. Savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažįsta.
11. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti įvykio aplinkybėmis ar neblaivumo nustatymo procedūros teisėtumu ir teisingumu neturi, visgi nėra pagrindo sutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada dėl V. Ž. veikos kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena V. Ž. atžvilgiu nutrauktina.
12. Kaip jau minėta, šioje byloje V. Ž. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumas. Pritaikius alkotesterio, kuriuo buvo matuotas neblaivumas, matavimo paklaidą, laikytina, kad V. Ž. nustatytas 0,403 promilės neblaivumas. Ir nors skunde nurodomi argumentai, dėl įvykio metu besibaigiančios alkotesterio ARFM-0396, metrologinės patikros, taigi, ir neblaivumo rezultatų patikimumo, tačiau tokie skundo argumentai atmestini įvertinus, tai, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos šio alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1486509, įvykio metu buvo galiojantis ir galiojo iki 2021 m. spalio 27 d., o 2021 m. spalio 29 d. šis įrenginys vėl buvo metrologiškai patikrintas ir jam išduotas naujas patikros sertifikatas Nr. 1487740, galiojantis iki 2022 m. balandžio 28 d., taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti šios matavimo priemonės rezultatų tikslumu ir patikimumu ar neblaivumo nustatymo procedūros pažeidimu.
13. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. kam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas.
14. Įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą, V. Ž. pagal aptariamą teisės normą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn kai jam nustatytas 0,403 promilės neblaivumas.
15. Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, įgaliotoji atstovė skunde nesutinka su tokia išvada ir nurodo, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tas, kuriam nustatytas bent jau minimalus 0,41 promilės (o ne 0,403 promilės) neblaivumas, remiasi aktualia teismų praktika.
16. Nagrinėjamoje byloje V. Ž. konkretus neblaivumo dydis buvo nustatytas panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu policijos pareigūnas turėjo įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, nagrinėjamu atveju panaudoto alkotesterio paklaida matavimams iki 1 promilės yra ± 0,017 promilės. Taigi byloje susidarė tokia situacija, kai alkotesteriu V. Ž. buvo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas ir ši prietaiso išraiška atitinka pirmiau aptartą reikalavimą neblaivumo dydį nustatyti šimtųjų promilės dalių tikslumu. Tačiau atėmus alkotesterio matavimų paklaidą galutinis, teisiškai reikšmingas, V. Ž. nustatytas neblaivumas jau tapo išreikštas tūkstantosiomis promilės dalimis – 0,403 promilės – ir 0,003 viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą 0,4 promilės ribą.
17. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant analogiško pobūdžio bylas, išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs reikalavimo nustatyti neblaivumą tūkstantųjų tikslumu, todėl sprendžiant dėl asmens neblaivumo (jį konstatuojant) turi būti vertinama jo kraujyje esančio alkoholio koncentracija promilėmis tik iki šimtųjų promilės dalių (t. y. nurodant tik du skaičius po kablelio).
18. Remiantis pirmiau padaryta išvada bei sistemine minėtų teisės aktų ir ANK nuostatų analize, konstatuotina, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas, nes mažesnėmis promilės dalimis išreikštas neblaivumas (pvz., 0,403, 0,401 promilės ir t. t.) neatitiktų iš įstatymo reikalavimų kylančio išraiškos būdo. Toks ANK nuostatų aiškinimas atitinka ir bendrąją ANK įtvirtintą taisyklę, pagal kurią, jeigu konkrečiame ANK straipsnyje nenustatyta kitaip, ANK prasme neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „daugiau negu 0,4 promilės“ gramatinė konstrukcija iš esmės vartojama tik ANK specialiojoje dalyje aprašant administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (XXII skyrius). Vis dėlto, aprašant kitus administracinius nusižengimus, vartojama sisteminiu požiūriu aiškesnė gramatinė išraiška „nuo 0,41 promilės“ (ANK 227 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 9 dalis) arba, priklausomai nuo neblaivumo dydžio, „nuo 1,51 promilės“ (ANK 227 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnio 11 dalis) ir pan. BK 281 straipsnio 8 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje neblaivumo riba taip pat išreikšta nurodant promilės šimtąsias dalis (atitinkamai 0,41 ir 1,51 promilės) (2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).
19. Kaip jau buvo minėta, asmens neblaivumas turi būti nustatomas, taigi ir išreiškiamas, šimtosiomis promilės dalimis nurodant du skaičius po kablelio. Tais atvejais, kai neblaivumas išreiškiamas nurodant tris ar daugiau skaičių po kablelio, turi būti atsižvelgiama tik į šimtąsias promilės dalis. Būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo. Taip pat tokiu atveju yra negalimas tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę (t. y. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą). V. Ž. nustačius 0,403 promilės neblaivumą, institucija turėjo atsižvelgti tik į sveikas šimtąsias promilės dalis, kurios šiuo atveju yra 0,40 promilės. Taigi konstatuotina, kad V. Ž. yra nustatytas 0,40 promilės neblaivumas, kuris nėra lygus (ir neviršija) 0,41 promilės – ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad valstybės vykdomas persekiojimas yra galimas tik už veikas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme, nes to reikalauja nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas. Todėl kaltinant asmenį tyčiniu įstatymu uždraustos veikos padarymu būtina įrodyti, kad asmuo suvokė savo vykdomos veikos neteisėtumą ir tikslingai siekė veikti uždraustu būdu, o abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (lot. in dubio pro reo).
21. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktas nepagrįstai, nes institucija, konstatuodama jo neblaivumą, vertino tūkstantąsias promilės dalis, o ne sveikas šimtąsias promilės dalis, kaip tai nustatyta įstatyme. Institucija nepagrįstai ANK 422 straipsnio 5 dalį laikė specialiąja norma ANK 11 straipsnio 3 dalies atžvilgiu. Kai konkrečios ANK normos dispozicijoje nurodyta, kad neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas, jam turi būti nustatytas 0,41 promilės ar didesnis neblaivumas, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-14077-2021, administracinio nusižengimo byloje, naikintinas, ir administracinio nusižengimo teisena V. Ž. nutrauktina, tokiu būdu tenkinant jo įgaliotosios atstovės, advokatės Redvitos Mocevičienės skundą.
22. Teismui nustačius, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. nutraukti, kiti skundo argumentai, taip pat ir susiję su galimu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu jo atžvilgiu, plačiau šiame nutarime nenagrinėtini.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Ž., įgaliotosios atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės, skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14077-2021, administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimui įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 21146818063, gražinti Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.