Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas 8 kartus, teistumai išnykę:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2020 m. balandžio 25 d. apie 18.20 val. J. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną J. S., t. y. be priežasties tyčia tris kartus sudavė savo dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai J. S. į galvos sritį, tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena pastoviai jo motinai priklausančiame bute įvykio vietos adresu. Jis yra teistas praeityje, bet, jo žiniomis, teistumai nebegalioja, yra bedarbis, registruotas VĮ Darbo biržoje, alkoholį vartoja sistemiškai, dėl to jam priekaištauja jo mama J. S., dėl to namie tarp jų kyla konfliktai. Niekada nėra gydytas nei psichiatrinio ar priklausomybių ligų medicinos įstaigose ir nėra įregistruotas į tokio pobūdžio įskaitas. 2020 m. balandžio 25 d. jis namie vartojo alkoholį, jautėsi nuo jo stipriai apsvaigęs. Išėjo į lauką, apie 18.30 val. grįžo namo, mama pradėjo jį varyti iš buto, jis labai supyko ir sudavė jai tris kartus į galvos sritį dešine ranka, kur pataikė, nežino. Po to iškvietė jai pats greitąją medicinos pagalbą ir išėjo į lauką, kad dar labiau su ja nesusipyktų. Vaikščiojo po rajoną, kol apsiramino, po kelių valandų grįžo namo, nežinojo, kad mama iškvietė policijos pareigūnus, tik kitą dieną sužinojo, kad į jų butą buvo atvykę ir policijos pareigūnai. Jis tikrai nuo pareigūnų nesislėpė, o išėjo iš namų tikslu nusiraminti. Ar jis grasino, kad užmuš mamą ir padegs jos butą, jis neprisimena, tačiau tokios galimybės neatmeta, visgi, jei kažką panašaus ir sakė, tai tikrai jokių veiksmų nesiėmė, kad mamą įtikinti, kad planuoja įgyvendinti savo grasinimus nei ruošėsi imtis. Įvykio metu jis buvo adekvatus, tik labai piktas, todėl nepamena, ką tiksliai sakė, turėjo tikslą nebent išsirėkti iš pykčio, nekontroliavo savo kalbos, bet neturėjo tikslo nei įbauginti motinos, nei įgyvendinti galimai išsakytus grasinimus. Dėl padaryto smurto prieš motiną labai gailisi, jos kitą dieną atsiprašė, atrodo, ji jam atleido, jie susitaikė, dabar bendrauja taikiai. Kai dirba, alkoholio nevartoja, darbo radimui trukdė karantino režimas, jam sušvelnėjus, jam yra galimybė dirbti (jau yra susitaręs). Jis prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo jam skirti laisvės apribojimo bausmę. (b. l. 49-50).

2020 m. balandžio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. apie 18.20 val. į butą adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jos neblaivus sūnus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tris kartus jai trenkė į galvos sritį. Patyrė fizinį skausmą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. apie 18.20 val. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jos neblaivus sūnus S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus atėjo į kambarį, kuriame buvo ji, ir, priėjęs prie jos, tris kartus kumščiu trenkė į galvos sritį. Patyrė fizinį skausmą. Mušdamas ją, sūnus taip pat grasino, kad nužudys, o jos namą padegs. Sumušęs ją, sūnus išbėgo iš namų, kadangi sūnus smurtauja prieš ją nuolat ir baiminasi dėl savo sveikatos, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-9).

Nukentėjusioji J. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji pastoviai gyvena jai priklausančiame 1 kambario bute dviese kartu su sūnumi S. S.. Sūnus sistemiškai vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, niekur nedirba, yra teistas, negydytas nei psichiatrinio pobūdžio, nei priklausomybių ligų medicinos įstaigose. Jis yra agresyvaus, impulsyvaus būdo, linkęs smurtauti. Paskutinį kartą prieš ją jis smurtavo 2020 m. kovo 17 d., tada ji kreipėsi į policiją ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Sūnui yra nustatytas įpareigojimas negyventi jos bute ir nebendrauti su ja, tačiau jis jį pažeidžia ir gyvena jos bute, tik kitoje patalpoje – virtuvėje. Sūnus visą dieną būna ne namie, kažkur vaikšto, o naktimis miegoti ateina namo, dažniausiai būna apsvaigęs, tada kelia žodinius konfliktus, šaukia, kabinėjasi žodžiais prie jos. 2020 m. balandžio 25 d. visą dieną sūnaus nebuvo namuose, apie 18.20 val. jis grįžo į jos butą, jis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo agresyvaus elgesio, jo pikto nusiteikimo prieš ją, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sūnus įėjo į kambarį, kuriame buvo, ir, priėjęs prie jos, be jokios priežasties tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Mušdamas ją sūnus taip pat grasino, kad ją nužudys, o jos butą padegs. Sumušęs ją, sūnus išbėgo iš namų ir grįžo vėlai vakare, kai policijos pareigūnai, kuriuos ji iškvietė, jau buvo išvykę, o ryte vėl išėjo iš namų. Ji labai bijo savo sūnaus. Dėl įvykio buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, jie, suteikę pirmąją pagalbą ir patikrinę ją, išvyko, į ligoninę vežti nebuvo poreikio. Į savo šeimos gydytoją ji nesikreipė, nes šiuo metu yra karantino režimas ir poliklinikos nedirba, o skausmą jo smūgių sudavimo vietose ji jautė keletą dienų. Dėl kūno tyrimo nesikreips į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pagal išduotą Užduotį atlikti kūno tyrimą, nes ją vargina tokios kelionės, ji turi sveikatos problemų su kojomis ir nenori važiuoti, tad tikrai nesikreips. Prašo tęsti ikiteisminius tyrimus dėl jos sūnaus smurto naudojimo prieš ją. Dėl grąsinimo ją nužudyti, ji nemano, kad jis įgyvendintų šį ketinimą, nes kai jis būna apsvaigęs ar tampa agresyvus jis šaukia ir kalba, kas jam ateina į galvą, tačiau jokių realių veiksmų savo žodžiams įgyvendinti nesiima, tad ji mano, kad jis negalėtų jos nužudyti, mano, kad tai jo pykčio išsiliejimo išraiška ir tiek, neturinti tikslo nei būti įgyvendinama, nei įbauginimo tikslo. Taip pat prašo jo neiškraustyti iš namų per teismą, nes šiame veiksme nėra jokios prasmės. Ji tikrai žino, kad jis tikrai neturi, kur gyventi, jokių giminaičių jis neturi, draugų su gyvenamuoju būstu jis taip pat neturi, tad jis neatsižvelgiant į jokius įpareigojimus vis vien grįš gyventi į jos butą, o jo neįleisti ji negali fiziškai, jis vis vien įeis ir bus kada panorėjęs bute. Ji mano, kad vienintelė išeitis yra jam realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas. Įvykio metu liudytojų nebuvo. Dėl šio įvykio jai padaryta tik fizinė žala, neturinti jai materialios išraiškos, civilinio ieškinio nereikš.

Apklausos protokole yra rankraštinis J. S. įrašas, jog ji prašo, kad jos sūnus būtų įpareigotas gydytis nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, nes jis tampa agresyvus ir vartoja smurtą, tik kai būna girtas ar apsvaigęs (b. l. 25-26).

2020 m. balandžio 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus J. S. veidą ir galvą, sužalojimai, mėlynės, apibrozdinimai, hematomos ar kitos smurtinio ar prievartinio ar trauminio poveikio žymės nenustatytos, neaptiktos (b. l. 28).

Byloje esančioje 2020 m. balandžio 25 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad nukentėjusioji J. S. jaučia skausmą veido srityje (b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad S. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis sudavė savo motinai J. S. tris smūgius dešine ranka į galvos sritį. Tai, kad S. S. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš motiną J. S., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. S. 2020 m. balandžio 25 d. apie 18.20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną J. S., t. y. tyčia tris kartus sudavė savo dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajai J. S. į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir įpareigojimais (b. l. 67), nukentėjusioji J. S. 2020 m. gegužės 6 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (b. l. 68), taip pat nukentėjusioji apklausos metu patvirtino, kad civilinio ieškinio dėl jai padarytos žalos nereikš, todėl žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nors kaltinamojo girtumas byloje nebuvo nustatytas, tačiau pats kaltinamasis patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį ir įvykio metu jautėsi stipriai pasvaigęs, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis (b. l. 56), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 57) , anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, praeityje baustas administracine tvarka du kartus už mažai pavojingos veikos padarymą (važiavimas viešuoju transportu be bilieto), paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturintis (b. l. 54-55).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, S. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

S. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – motiną, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu S. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui vietoje; 2) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti S. S. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti S. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Išaiškinti S. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.