Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-90-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2A-90-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03988-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
Atsakovas
L. R.
Ieškovas
V. Č.
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-90-357/2014

Teisėja Aldona Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03988-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 121.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui L. R., trečiajam asmeniui nepareiškusių savarankiškų reikalavimų K. D., teikiančiai išvadą institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisės apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. Č. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu prašydama: 1) iš L. R., dirbančio UAB ,,Akira group“ statybos darbininku, priteisti A. R. (gim. duomenys neskelbtini) m.) 400,00 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2013-06-01 iki pilnametystės, ir 800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 2013 m. balandžio ir gegužės mėnesius; 2) sūnui mokamų lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise paskirti V. Č.; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones- priteisti iš L. R., sūnui- A. R., laikiną išlaikymą 400,00 Lt periodines išmokas mokamas kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti valstybei iš atsakovo žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas ( 1,2 b.l.).

Nurodė, kad su atsakovu susituokę nebuvo, sūnaus A. R. tėvystę atsakovas pripažino administracine tvarka. Kartu gyveno su atsakovu iki 2013 m. kovo pabaigos, o nuo 2013 m. balandžio 1 d. jokio išlaikymo iš atsakovo negauna. Ieškovė pažymėjo, kad sūnaus poreikiai per mėnesį yra apie 850 Lt, iš jų maistui išleidžia- 300,00 Lt, patalynei, drabužiams ir avalynei- 100,00 Lt, higienos priemonėms, skalbimo priemonėms- 200,00 Lt, vaistams ir vitaminams- 50,00 Lt, mokesčiams apie 100,00 Lt, žaislams, lavinimo priemonėms- 50,00 Lt, kitoms reikmėms- 50,00 Lt. Nurodė, kad socialinės paramos skyrius moka 97,50 Lt išmoką vaikui. VSDFV Šiaulių skyrius moka 740,28 Lt motinystės pašalpą, nuo birželio bus 40 procentų mažesnė. Ieškovės šeimos pajamos sudaro 1032,78 Lt, jos vardu yra registruotas sodo sklypas (duomenys neskelbtini). Prašomas priteisti išlaikymo dydis- 400,00 Lt ieškovės manymu yra protingas ir realus. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai G., jos mamai K. D.- 400,00 Lt.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų K. D., pateiktu atsiliepimu sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais atsakovui. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas tenkino ieškinį ir nustatė, kad atsakovas L. R., turi teikti po 400,00 Lt dukros G. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) išlaikymui. Pažymėjo, kad atsakovas vienintelį kartą matė dukrą, kai atliko DNR ekspertize, daugiau ja nesidomi ir jos nelanko. Šiuo metu, jis dirba 0,5 etato ir gauna minimalią algą, tai išlaikymui iš uždarbio, darbdavys atskaičiuoja 350,00 Lt. Atsakovas, nėra registruotas darbo biržoje, todėl mano, kad piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus pagal įstatymą (b.l.30,31).

Atsakovas, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo (b.l.51, 52).

II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

Pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino dalinai. Priteisė iš L. R. nepilnamečiam sūnui A. R. gim. (duomenys neskelbtini) m. išlaikymą, nuo 2013-06-01 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt iki jo pilnametystės. Nustatė, kad A. R. skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina V. Č., likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš L. R. 544,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų valstybei, bei 15 Lt pašto išlaidų valstybei (53-55 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Teismas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus laikė pagrįstais ieškiniui tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovo gaunamų lėšų nenurodė, atsakovas savo pragyvenimo lėšų taip pat nenurodė, todėl nesant šių duomenų teismas negali įvertinti atsakovo turtinės padėties ir lyginti su ieškovės turtine padėtimi. Teismo nuomone, priteisto išlaikymo dalis- 400,00 Lt būtų pakankama tenkinant būtiniausius ieškovės sūnaus poreikius, nes tokio pobūdžio bylose reikalinga nustatyti proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties ir laiko, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d., 1.2, 1.5 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius, todėl atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas ieškovės reikalavimu (CK 3.201 str.). Teismas priteisdamas nepilnamečiui ieškovės vaikui išlaikymą nuo 2013-06-01 pažymėjo, jog skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik vaiko interesams, nors skirtų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė ( 53-55 b.l.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas L. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme suteikimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas vertindamas šalių turtinę padėtį neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą. Apeliantas nurodė, kad 2013-09-05 Panevėžio VGTPT Sprendimu Nr. (1.2)- SP1-01998 civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo jam paskirta teikti antrinė teisinė pagalba, tačiau klaidingai suprato, kad turi nedelsiant kreiptis su sprendimu pas advokatą. Neturėdamas teisinių žinių, kreipdamasis teisinės pagalbos suprato, kad Panevėžio VGTPT informuos advokatą ir teismą, ir kad jo teisės byloje bus atstovaujamos tinkamai, todėl laiku nepateikė teismui VGTP Sprendimo ir nebuvo atstovaujamas, neturėjo galimybės prieštarauti, teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, ko pasėkoje teismas priimdamas sprendimą negalėjo teisingai spręsti išlaikymo dydžio klausimo. Todėl įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui, nes jų pateikimo būtinybė iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo.

2. Apeliantas teigia, kad jo su darbo santykiais susijusios pajamos yra minimalios (minimali alga). Nuosavybėje nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto neturi, tačiau turi skolinių įsipareigojimų išieškotojui UAB ,,4Finance“- 2325,80 Lt (plius vykdymo išlaidos).

3.Atkreipė dėmesį, jog apeliantas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, dukrą G. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Apelianto manymu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 400,00 Lt kas mėnesį yra nereali, nes jis neturi jokios galimybės. Teigia, jog galėtų teikti po 250, 00 Lt kas mėnesį, kurią būtų pajėgus sumokėti. Jo nuomone, tokia suma nepažeis vaiko teisių, o proporcingai pridėjus iš ieškovės, vaikas bus ne tik minimaliai materialiai aprūpintas.

4.Apeliantas pažymi, kad išlaikymo dydis pirmiausia turi būti siejamas su protingais vaiko poreikiais. Ateityje, pagėrėjus finansinėms galimybėms ir ekonominei padėčiai Lietuvoje, mokės daugiau. Mano, kad teismas kitaip turėjo vertinti ir vaiko poreikius, jo teigimu, pusantrų metų vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į abiejų tėvų minimalias pajamas, gali būti skiriama ir mažiau nei 1 MMA. Mano, kad mažamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, vaistams gali būti mažesni, išsilaikyti galima ir už 500-600 Lt/ mėn.

Šalies argumentai

5. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimo dalis dėl 544,00 Lt bylinėjimosi išlaidų- žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų valstybei bei 15 Lt pašto išlaidų valstybei yra nepagrįsta, todėl šią sprendimo dalį prašo panaikinti (60-62 b.l.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Č., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme.

Atkreipė teismo dėmesį, jog apeliantas pats išėjo iš buvusios darbovietės kai gavo teismo sprendimą, tuomet ir pateikė dokumentus nemokamai teisinei pagalbai gauti. 2013 m. rugsėjo 22-23 dienomis įsidarbino, nes naujos darbovietės pažymoje parodoma, kad už 10 darbo dienų jam buvo išmokėtas atlyginimas. Ieškovė mano, jog atsakovas piktybiškai pasišalino iš darbo tam, kad gautų nemokamą advokatą (91-93 b.l.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo K. D. nurodo, kad su apelianto apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas dėl šių argumentų Ieškovė mano, jog atsakovo skolos antstoliams yra jo asmeninės problemos ir tai neturi turėti įtakos vaiko išlaikymo priteisimui. Pažymi, jog apelianto pateiktose pažymose nenurodyta, jog darbdavys iš atsakovo gaunamo tikrojo atlyginimo išskaičiuodavo 350 Lt dukros G. Č. išlaikymui. Todėl mano, jog pateiktos pažymos yra neteisingos. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad atsakovas dirbdamas UAB ,,Nelia“ nuo 2012 metų liepos mėnesio iki 2013 metų sausio, nurodo uždarbį nuo 800 Lt iki 863,64 Lt, tačiau vaiko išlaikymui nurodoma 0,00 Lt. Nuo 2013 metų vasario mėnesio netikėtai jo pajamos sumažėja per pusę, atsakovas gaudavo išmokėtas pajamas 407 Lt, tačiau G. Č. darbdavys pervesdavo 350 Lt, nors pagal įstatymą negalima iš darbo užmokesčio išskaityti daugiau nei 50 procentų. Mano, jog atsakovo siūloma suma 250 Lt yra nereali, kadangi, jis neįvertina vaiko poreikių ir to, kad ieškovei tenka mokesčiai ir kitos būtinos išlaidos. Jos manymu, tai, kad vaikas auga namuose, dar nėra įrodymas, kad jo išlaikymui reikia mažesnių pajamų, nes vaikas tiek lankydamas darželį, tiek būdamas namuose maitinamas, jam reikia žaislų, reikalingi vaistai (78-81 b.l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė V. Č. ir atsakovas L. R. santuokos sudarę nebuvo, tačiau kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Šalims gyvenant kartu iki 2013 m. kovo pabaigos, gimė sūnus A. R. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui A. R. po 400 Lt kas mėnesį. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas nuo 2013 m. balandžio 1 d. neteikia vaikui jokio išlaikymo. Jos paskaičiavimais, sūnaus poreikiai per mėnesį siekia apie 850 Lt.

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės būtinas išlaidas vaikui išlaikyti sprendė, kad ieškovės nurodyta 850 Lt suma, kurią ji skiria nepilnamečio sūnaus išlaikymui, yra pagrįsta, todėl teismas teisingai vertino, kad ieškovės prašymas kas mėnesį iš atsakovo priteisti po 400 Lt sūnaus išlaikymui, atitinka protingiems vaiko poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais paskaičiavimais, kad sūnaus išlaikymui skirtiną sumą sudaro: vaistai, vitaminai- iki 150 Lt, maistas- 300 Lt, drabužiai, avalynė- 100 Lt, sauskelnės- 50 Lt, žaislai ir lavinimo priemonės- 50 Lt, mokestis už darželį- 160 Lt, higienos priemonės, skalbimo priemonės- 200 Lt, mokesčiai- 100 Lt, kitoms prekėms (pieštukai, skanumynai)- 50 Lt. Ieškovė pažymėjo, jog vaikui pradėjus lankyti darželį, jo poreikiai padidės iki 1030 Lt. Taigi, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl priteisto vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo priimtu skundžiamu sprendimu, kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymas iš darboviečių apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Pažymėtina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas su procesiniais dokumentais jam buvo įteiktas asmeniškai, tai patvirtina pasirašyta Šiaulių apylinkės teismo pažyma (b.l. 41). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įrodymai gauti vėliau, dėl jų pasisako (CPK 314 str.). Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl proceso nežinojimo, laikytinos subjektyvios, nes apeliantas jau yra dalyvavęs kitose bylose, be to, turėdamas paskirtą advokatą ir žinodamas apie teismo posėdį, galėjo tinkamai ginti savo teises bei pateikti rašytinius įrodymus. Tačiau teisėjų kolegija, byloje kartu su apeliaciniu skundu pateiktas pažymas įvertina visų įrodymų ir ieškovės bei trečiojo asmens atsiliepimų kontekste.

Pateiktose apelianto pažymose nurodyta, kad 2012 m. liepos- gruodžio mėnesiais jo darbo užmokestį sudarė – 850 Lt/mėnesiui, atskaičius mokesčius gaudavo apie 500 Lt, vaiko išlaikymui neišskaičiuota. Analogiškai ir 2013 m. sausio –liepos mėnesiais nurodyta, kad apeliantas gaudavo apie 500 Lt darbo užmokesčio su mokesčiais, atskaičius mokesčius į rankas apie 400 Lt, vaiko išlaikymui- 0. Kitoje pažymoje nurodoma, kai apeliantas dirbo Z. D. įmonėje ,,Paringuvio ūkis“ 2013-09 mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis 671,19 Lt, atskaičius mokesčius apeliantui išmokėta 484,52 Lt, vaiko išlaikymui – 0. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose apie šias pažymas teigia, kad jos neatspindi tikrovės, yra netikslios, nenurodyta, jog darbdavys iš gaunamo uždarbio išskaičiuodavo po 350 Lt trečiojo asmens dukros G. Č. išlaikymui. Trečiasis asmuo K. D. pažymėjo, nors apelianto pajamos nuo 2013 m. sumažėjo iki 407 Lt, tačiau G. Č. darbdavys vis tik pervesdavo 350 Lt. Paskutinės darbovietės pažymoje nenurodyta, jog 20 procentų nuo minimalaus darbo užmokesčio dalies turėjo būti išskaičiuota pagal antstolės D. K. 2013-09-25 patvarkymą, nes toks patvarkymas buvo siųstas Z. D. įmonei, kur dirbo apeliantas. 2012-05-22 taip pat buvo priimtas antstolės J. B. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau jokie atskaitymai neatsispindi apelianto pateiktose pažymose apie jo gaunamą darbo užmokestį. Akivaizdu, kad tokios apelianto pažymos yra klaidinančios, neatspindi tikros apelianto finansinės padėties, gaudamas tokias pajamas, atsakovas nenurodė, kokios išlaidos sudaro jo būtiniausius poreikius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantas neįrodė, jog ėmėsi priemonių gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui. Apelianto argumentai, jog jis turi kitų turtinių įsipareigojimų, negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį, nes pažymėtina, jog apeliantas yra darbingo amžiaus- apie 35 metus, nėra byloje jokių duomenų, kad jis negali dirbti dėl sveikatos, nėra registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, lygiai taip pat, kaip rūpinasi ir kita nepilnamete dukra G. Č. ( gim. duomenys neskelbtini) m.).

Apeliantas skunde išdėstydamas argumentus praleido faktą, kad ieškovė rūpinasi ne tik jų nepilnamečiu vaiku A. R., bet ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą T. Č. ( gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriai ieškovė taip pat savo galimybėmis teikia išlaikymą, rūpinasi ja.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme suteikimą.

CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atmestinas ieškovės prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, nes atsakovui 2013 m. rugsėjo 5 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Sprendimu Nr.(1.2)-SPI-01998 buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas, iš kurių matyti, jog jam buvo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinimo tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti. Iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo L. R. priteisimą valstybei.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė