Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-1158/07

Teiseja Ina Anisina Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.6.1.; 1.2.5.2.; 1.2.27.; 2.4.7.; 2.4.8.

2007 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. K. apeliacini skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (del 2006 m. kovo 27 d. neteiseto laisves atemimo) laisves atemimu trims menesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (del 2006 m. kovo 27 d. grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikata) laisves atemimu trims menesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. (del 2006 m. gegužes 11 d. neteiseto laisves atemimo) laisves atemimu trims menesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (del 2006 m. gegužes 11 d. pasipriešinimo valstybes tarnautojui) laisves atemimu trims menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3, 4 dalimis, bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine subendrinta bausme - laisves atemimas šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant M. K. be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

M. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 27 d., apie 8.00 val., pasinaudodamas atimtu iš R. R. raktu, isibrove i buta Nr. 1, esanti Utenoje, kur ikalbinejo L. D. važiuoti su juo i Ignalina. Jai atsisakius, pastarasis sudave smugius, ispirdamas nukentejusiajai keturis kartus i galva, suduodamas ranka penkis kartus i veida, nuo ko ji buvo praradusi samone. Tesdamas savo nusikalstama veika, jis neleido nukentejusiajai pasikalbeti su atvykusiais policijos pareigunais, prieš jos valia išsivede iš buto ir liepe sestis i automobili „Honda Civic“, priklausanti R. G.. Važiuojant automobiliu, M. K. naudojo smurta, t. y.: septynis kartus trenke delnu nukentejusiajai per galva. Apie 9.30 val. atvažiavus i Ignalina, namo kiema, jis nusivede nukentejusiaja i savo buta, esanti Ignalinoje, kur naudojo prieš ja smurta, t.y. trenke 15-20 kartu delnu per galva. M. K. padare nukentejusiajai kairio skruosto ir dešines akies viršutinio voko kraujosruvas, kas atitiko nežymu sveikatos sutrikdyma, neleido jai išeiti iš buto. Tokiais savo veiksmais M. K. neteisetai ateme nukentejusiajai laisve nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Taigi jis padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 146 str. 2 d.

Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 27 d., apie 21.30 val., Ignalinoje, Ateities g. 24 namo laiptineje, treciajame aukšte, trenkdamas I. D. viena karta kumšciu i dešini skruosta bei sugriebes už kaires rankos ir trenkes kumšciu i kakta, padarydamas I. D. kraujosruva dešines akies apatiniame voke, kas atitiko nežymu sveikatos sutrikdyma, žodžiu grasino sunkiai sutrikdyti sveikata, t.y., kad paskambins E. Š., kuris jai sutrankys galva bei kuria nors diena jos lauks prie gimnazijos du vaikinai, kurie išveš ja i miška ir niekas jos neras, taip sudare pakankama pagrinda nukentejusiajai manyti, kad grasinimas gali buti ivykdytas. Tokiais savo veiksmais M. K. grasino sunkiai sutrikdyti I. D. sveikata. Taigi jis padare nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d.

Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužes 11 d., apie 20.30 val., Ignalinoje, Atgimimo g., prie knygyno pastato, pagriebes rankomis šalia jo buvusia L. D., nuneše ja jega, prieš jos valia iki Atgimimo g. esancio daugiabucio namo Nr. 19, kur, pastates nukentejusiaja ant žemes, jega ja nusivede laiptais iki šiame name esancio savo buto Nr. 25, jega ivedes i buta ir taip panaudodamas prieš nukentejusiaja fizini smurta, padarydamas jai raudona ibrežima dešinio peties srityje, gelsvai violetines – gelsvai žalsvas kraujosruvas dešinio žasto, dešines blauzdos, kaires blauzdos, kaires šlaunies srityse, kas atitiko nežymu sveikatos sutrikdyma. Užrakintame bute jis nukentejusiaja laike iki 21.35 val., kol atvyko policijos pareigunai. Tokiais savo veiksmais M. K. neteisetai ateme nukentejusiajai laisve. Taigi jis padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 146 str. 2 d.

Taip pat M. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužes 11 d., apie 23.15 val., pristatytas i Ignalinos rajono policijos komisariato patalpas, esancias Ignalinos mieste, Vasario 16-osios g. 11, itariant nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d., padarymu ir Viešosios policijos Operatyvaus poskyrio specialistui R. R. vedant ji i tualeta, pavartojo prieš pareiguna fizini smurta, pastumdamas ji abiem rankom i krutines sriti bei per duris, vedancias i Ignalinos raj. policijos komisariato vidini kiema, išbego iš Ignalinos raj. policijos komisariato pastato. Tokiais veiksmais M. K. pasipriešino valstybes tarnautojui. Taigi jis padare nusikalstama veika, numatyta BK 286 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Ignalinos rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendi panaikinti ir baudžiamaja byla jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes jo kalte buvo grindžiama tik nukentejusiuju Lauros ir I. D. parodymais, o vertinant jo veiksmus policijos pareiguno R. R. atžvilgiu, teismas neteisingai kvalifikavo juos kaip pasipriešinima valstybes tarnautojui. Todel buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas. Apelianto manymu, nevisapusiškas byloje esanciu irodymu ivertinimas sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga sprendima. Nurodo, kad teismas neapgristai nuteise apelianta pagal BK 146 str. 2 d., nes remesi tik nukentejusiosios L. D. parodymais ir specialisto išvada. Pagal BK 146 str. 2 d., žala, padaryta nukentejusiojo sveikatai, yra butinas šio nusikaltimo požymis. Nurodo, kad santykiai tarp jo ir nukentejusiosios L. D. yra ypatingi. Nukentejusiosios elgesys ir parodymai bylos nagrinejimo metu tiesiogiai priklause nuo jos motinos J. D., suinteresuotos bet kokia kaina nutraukti ju santykius. Teisminio nagrinejimo metu duoti nukentejusiosios parodymai prieštarauja jos duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Todel teismo išvados, kad apeliantas 2006-03-27 neteisetai, prieš nukentejusiosios valia, panaudojes fizini smurta, isodino i automobili, nuveže i Ignalina ir laike savo bute, kuriame taip pat buvo panaudotas fizinis smurtas bei, kad 2006-05-11 jis neteisetai, prieš nukentejusiosios valia, panaudojes fizini smurta, kuris pasireiške tempimu už rankos, nukentejusiosios nešimu, atvesdinimu ir laikymu savo bute, yra nepagristos, nes nurodytais atvejais nukentejusiajai nebuvo atimta galimybe pranešti apie jos atžvilgiu vykdoma laisves atemima kitiems asmenims – jo motinai ar bokso treniruotes metu. Nurodo, kad jis neturejo pagrindo suvokti, jog neteisetai, prieš nukentejusiosios valia, fiziškai apribojo jos laisve. Smurto panaudojimas nukentejusiosios atžvilgiu 2006-03-27 ir 2006-05-11 turetu buti kvalifikuojamas pagal BK 140 str. 1 d. ir tik tuo atveju, jei butu nukentejusiosios skundas. Apeliantas taip pat nesutinka del jo nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posedžiuose jis nurode, kad 2006-03-27, apie 21.30 val. Ignalinos m., Ateities g. 24 namo laiptineje, treciame aukšte jo nebuvo ir jis smurtiniu veiksmu I. D. atžvilgiu neatliko, negrasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatos. Jo manymu, tik šios nukentejusiosios parodymai negali buti pakankamais irodymais pripažinti ji kaltu. Net ir patikejus nukentejusiosios parodymais, jam inkriminuotas nusikaltimas yra neteisingai kvalifikuotas, nes grasinimas padaryti nesunku, nežymu sveikatos sutrikdyma ar suduoti smugius, nesudaro BK 145 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo. Esminis garsinimo požymis – grasinimo realumas, pasireiškiantis tuo, kad garsinimas bus realiai igyvendintas. Apelianto nuomone, teismas nepagristai pripažino nukentejusiosios abstraktu ir dviprasmiška paaiškinima del grasinimo sunkiai sutrikdyti jos sveikata, kuri ji suprato kaip realu. Teismas, konstatuodamas, kad 2006-03-27 nukentejusiajai buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikata, neivertino visu apklaustu liudytoju parodymu viseto, o taip pat aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji parodymus dave savo motinos, kuri yra suinteresuota nutraukti apelianto santykius su L. D., prašymu. Tai sudaro pagrinda kritiškai vertinti jos parodymuose nurodytas aplinkybes del grasinimo sunkiai sutrukdyti sveikata. Apelianto manymu, liudytojos V. R. parodymai ir specialisto išvada sudarytu pagrinda ji patraukti baudžiamojon atsakomyben pagal BK 140 str. 1 d., jei butu nukentejusiosios ar jos motinos skundas. Taigi pagal BK 145 str. 1 d. jis turi buti išteisintas. Taip pat apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 286 str. Teismo vertinimu, jo atliktas veiksmas – policijos pareiguno pastumimas yra pasipriešinimas valstybes tarnautojui. Nurodo, kad be padarytos veikos (kaltininko aktyviu veiksmu) turi buti ir pasekmes – sumušimas, kuno sužalojimas. BK 286 str. prasme, smurtas – tai smugiu sudavimas, fizinio skausmo sukelimas, nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas. Apelianto pabegimas iš policijos komisariato 2006-05-11, nesukele istatyme numatytu pasekmiu, todel pagal BK 286 str. jis turi buti išteisintas. Apeliantas pažymi, kad teismas i atliktos bausmes laika neiskaite jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o prokurore - atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu gincija irodymu vertinima, teismo padarytu išvadu atitikima faktinems bylos aplinkybems, nurodo, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis istatymas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog jis 2006-03-27 neteisetai, prieš nukentejusiosios L. D. valia, panaudojes fizini smurta, isodino ja i automobili, nuveže i Ignalina ir laike savo bute, kuriame taip pat panaudojo fizini smurta. Apelianto manymu, teismas, remdamasis tik nukentejusiosios L. D. parodymais ir specialisto išvada, neapgristai nuteise ji pagal BK 146 str. 2 d. Jo veika turetu buti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Taciau teiseju kolegija tokius apelianto teiginius vertina kritiškai. Pirmosios instancijos teismas byloje esanciu duomenu pagrindu konstatavo, kad apeliantas 2006-03-27 ateme nukentejusiajai L. D. teise buti laisvai, be suvaržymu judeti, nes neteisetai, tai yra prieš nukentejusiosios valia, panaudojes fizini smurta, kuris pasireiške smugiu sudavimais, isodinimu i automobili, atveže ja i Ignalina ir laike savo bute, kuriame taip pat buvo panaudotas fizinis smurtas. Tai, kad apeliantas atliko i BK 146 str. 2 d. dispozicija ieinancius veiksmus, irodo nukentejusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui bei 2007-04-02 ivykusiame teismo posedyje, liudytoju J. D., V. R., L. K. parodymai bei specialisto išvada. Nukentejusioji L. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posedžio metu tvirtino, jog jai atsisakius važiuoti su nuteistuoju i Ignalina, pastarasis pavartojo fizini smurta: sudave smugius, ispirdamas nukentejusiajai keturis kartus i galva, suduodamas ranka penkis kartus i veida, prieš jos valia išsivede iš buto ir liepe sestis i automobili. Važiuojant automobiliu, nuteistasis naudojo smurta, t.y.: septynis kartus trenke delnu nukentejusiajai per galva, o atvažiavus i Ignalina, nusivede ja i savo buta, kur vel gi prieš nukentejusiaja buvo panaudotas smurtas, t.y. trenkta 15-20 kartu delnu per galva ir neleista išeiti iš nuteistojo buto. Ivertinus nukentejusiosios parodymus del nuteistojo elgesio, darytina išvada, kad jie yra detalus, konkreciai apibudinantys nuteistojo atliktus veiksmus.

Apelianto teiginys, kad jis nesuvoke, jog neteisetai, prieš nukentejusiosios valia, fiziškai apribojo jos laisve vertintinas kritiškai, nes istatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybes neatleidžia (BK 2 str. 2 d.). Nors apeliantas nurodo, kad nukentejusiajai nebuvo atimta galimybe pranešti apie jos atžvilgiu vykdoma laisves atemima kitiems asmenims – jo motinai ar bokso treniruotes metu, taciau teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagristus, nes apeliantas vertina faktines bylos aplinkybes, interpretuojant sau naudinga linkme. Skunde kritikuojami nukentejusiosios L. D. parodymai, nurodant, kad jie prieštarauja jos duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu bei, kad nukentejusiosios parodymai bylos nagrinejimo metu tiesiogiai priklause nuo jos motinos J. D.. Taciau visi šie teiginiai yra tik deklaratyvus ir niekuo nepagristi, nes apeliantas nenurodo, kokie konkreciai nukentejusiosios parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime nesutapo su teisiamajame posedyje duotais parodymais, be to, ir teiginiai, jog nukentejusiosios parodymai buvo itakoti jos motinos, yra tik apelianto prielaidos, speliones, juolab, kad nukentejusioji prieš duodama parodymus teismo posedyje buvo ispeta del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima. Todel nurodyti skundo teiginiai atmestini kaip nepagristi. Kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo nuteistojo, nukentejusiosios ir liudytoju parodymus del ivykio aplinkybiu, ivertino specialisto išvada ir pagristai nuteistojo veika kvalifikavo pagal BK 146 str. 2 d., o ne pagal BK 140 str. 1 d., nes smurto panaudojimas neteisetai atimant žmogui laisve yra veika kvalifikuojantis požymis. Apelianto dalyvavima nusikaltime, numatytajame BK 146 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas pagrinde byloje išnagrinetu irodymu visetu, argumentuotai atskleide nuteistojo tycia neteisetai apriboti nukentejusiajai laisve, panaudojant smurta, prievarta isodinant ja i automobili ir neišleidžiant jos iš buto. Taigi baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai. Veika, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino irodyta, atitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus bei BK 146 str. 2 d. dispozicijoje numatytus požymius. Apeliantas teigia ir tvirtina, kad 2006-03-27, apie 21.30 val. Ignalinos m., namo laiptineje, treciame aukšte jo nebuvo ir smurtiniu veiksmu I. D. atžvilgiu jis neatliko, negrasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatos. Jo manymu, jos parodymai nera pakankami pripažinti ji kaltu pagal BK 145 str. 1 d., nes jie yra abstraktus ir dviprasmiški. Pasak apelianto, teismas, konstatuodamas, kad 2006-03-27 nukentejusiajai buvo grasinama sunkiai sutrikdyti sveikata, neivertino visu apklaustu liudytoju parodymu viseto, o taip pat aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji parodymus dave savo motinos prašymu. Taciau teiseju kolegija nurodytus apelianto teiginius vertina kritiškai. Pažymetina, kad irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad irodymai ivertinami ne taip, kaip noretu nuteistasis, nera rodanti nukentejusiosios duotu parodymu nepakankamuma ar dviprasmiškuma aplinkybe. Be to, nepagristas apelianto teiginys, kad jo kalte irodyta remiantis tik nukentejusiosios I. D. parodymais. Pažymetina, kad teismas, pripažindamas apelianta kaltu del grasinimo sunkiai sutrikdyti I. D. sveikata (BK 145 str. 1 d.), remesi ne tik jos parodymais apie grasinimo aplinkybes, bet ir liudytojos V. R. parodymais bei specialisto išvada. Taciau atkreiptinas apelianto demesys, kad Baudžiamojo proceso istatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio gristi vien tik nukentejusiosios parodymais. BPK 301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti pagristas vien tik nukentejusiuju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Juolab, kad netiketi nukentejusiosios parodymais ar manyti, jog ji samoningai apkaltino apelianta, teismas neturejo pagrindo, nes jie buvo nuoseklus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje. Pagal BK 145 str. 1 d., grasinimas turi buti išsakytas konkreciam asmeniui ir buti realus, t.y. nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai igyvendintas. Nusikaltimo sudetis yra formali, todel veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Bylos faktines aplinkybes – smugiu sudavimas nukentejusiajai i veida, kuris ivertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada), nukentejusios parodymu turinys – grasinimas paskambinti E. Š., kuris sutrankytu jai galva ir, kad kuria nors diena jos lauks prie gimnazijos du vaikinai, kurie išveš ja i miška ir jos niekas neras, liudija, kad nukentejusioji turejo pakankamo pagrindo manyti, kad toks grasinimas bus realiai igyvendintas. Taigi ivertinus aplinkybes, kuriomis buvo pasakyti grasinantys žodžiai, darytina išvada, kad nuteistasis sieke, jog nukentejusioji jaustu baime ir suprato, jog ji turejo pagrinda galvoti, jog grasinimas bus ivykdytas. Be to, pagal tokia tiesiogine tycia padarytos veikos išraiškos forma realiai to galima buvo tiketis, todel nukentejusioji grasinima suvoke kaip realu pavoju jos gyvybei. Todel nuteistojo padaryta veika pagristai pripažinta nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Apeliantas tai pat gincija ir teismo konstatuota fakta, kad jis 2006-05-11 neteisetai, prieš nukentejusiosios L. D. valia, panaudojo fizini smurta, kuris pasireiške tempimu už rankos, nukentejusiosios nešimu, atvesdinimu ir laikymu savo bute, del ko jis buvo nuteistas pagal BK 146 str. 2 d. Taciau kolegijos nuomone, apelianto kalte pagal BK 146 str. 2 d. del neteiseto laisves atemimo nukentejusiajai L. D. 2007-05-11, panaudojant smurta yra irodyta teismo posedyje ištirtu ir ivertintu irodymu visetu: nukentejusiosios L. D. parodymais duotais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posedyje, kurie esminese detalese sutapo ir del ju patikimumo teismui abejoniu nekilo, liudytoju J. D., A. B., D. D. parodymais, specialisto išvada. Teismas del kiekvieno iš šiu nurodytu irodymu išsamiai pasisake ir nuteistojo veiksmus nukentejusiosios atžvilgiu ivertino kaip neteiseta laisves atemima žmogui, panaudojant smurta.

Pasipriešinimo valstybes tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais budais: 1) jis turi buti padaromas pavartojant smurta arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizini smurta. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentejusiji fizini smurta. Ši nusikaltimo sudetis yra formali ir nereikalauja kokiu nors pasekmiu atsiradimo, todel nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekanciam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurta arba grasina tuoj pat ji panaudoti. Todel apelianto teiginiai, kad turi buti pasekmes – sumušimas, kuno sužalojimas, atmestini kaip nepagristi. M. K. nuteistas už tai, kad pastume R. R. abiem rankom i krutines sriti ir išbego iš Ignalinos raj. policijos komisariato pastato. Tokius nuteistojo veiksmus teismas ivertino kai pasipriešinima valstybes tarnautojui, nes pareiguno pastumimas buvo atliktas aktyviais veiksmais – smugio sudavimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodytus nuteistojo veiksmus pagristai pripažino fizinio smurto panaudojimu prieš nukentejusiji ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsni.

Apeliantas nepagristai ir deklaratyviai teigia, kad byloje nebuvo surinkta jo kaltes irodymu. BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamaji istatyma už veika, kuri Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ivardinta nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu ir veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudetis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyre visus byloje sutrinktus irodymus del M. K. kaltes, juos ivertines pagristai nustate, kad apeliantas padare jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad butent jo veikose yra konkreciu nusikaltimu sudetis, savo išvadas teisingai pagrinde nukentejusiuju, liudytoju parodymais, specialisto išvadomis ir kita byloje surinkta medžiaga.

Išdestytu aplinkybiu kontekste, teiseju kolegija daro išvada, kad byla nagrinejant teisme visi surinkti duomenys buvo ištirti, nagrinejant byla rungimosi principas pažeistas nebuvo, apkaltinamasis nuosprendis pagristas irodymais, atitinkanciais BPK 20 str. reikalavimus. Todel nusikalstamos veikos apeliantui inkriminuotos pagristai. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas i atliktos bausmes laika neiskaite jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiko. Pagal BPK 307 str. 1 d., reglamentuojancia nuosprendžio rezoliucines dalies surašyma, turi buti nurodytas i bausmes laika iskaitytas nuteistojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas. Pirmosios instancijos teismas nenurode nuosprendžio rezoliucineje dalyje nuteistojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo iskaitymo i atliktos bausmes laiko, todel nuosprendis šioje dalyje tikslintinas, iskaitant i bausmes atlikimo laika nuteistojo M. K. sulaikymo ir kardomojo kalinimo laika.

Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama M. K. kalte pagal BK 146 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir 286 str. yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Todel keisti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant M. K. pagal BK 146 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir 286 str., apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

nuteistojo M. K. apeliacini skunda atmesti.

Patikslinti Ignalinos rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžio rezoliucine dali, iskaitant nuteistojo M. K. laikino sulaikymo laika nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2006 m. balandžio 5 d., nuo 2006 m. gegužes 16 d. iki 2006 m. gegužes 17 d. bei suemimo laika nuo 2006 m. gegužes 18 d. iki 2006 m. liepos 18 d. i bausmes atlikimo laika.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.