- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- I-4684-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07558-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ina Kirkutienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- K. J., UAB „Aketonas“, K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Svetlana Brencienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui R. T. (R. T.), jo atstovei advokatei Svetlanai Brencienei, atsakovės atstovei R. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. (iki pavardės pakeitimo Š.), trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aketonas“ atstovei V. Š., vertėjai M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – K. (Š.) J. ir UAB „Aketonas“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. T. (skunde R. T.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimą (vilkinimą), įgyvendinant jo teises pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-09-05 leidimą ekshumuoti mirusio sūnaus R. T. palaikus Nr.(12-52)-12.52-11 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-10-01 leidimą perkelti palaikus Nr. A322-7(2.9.1.15-2); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį sudaryti sąlygas perkelti mirusio sūnaus R. T. palaikus iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kapinių (duomenys neskelbtini)) į Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kapines (b. l. 19-20).
Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje mirė jo sūnus R. T., kuris buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. Apie sūnaus mirtį pranešė sūnaus sugyventinė I. Š. Organizuoti sūnaus laidotuvių ir jo palaikų pervežimo iš Vilniaus į Baltarusiją negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Kartu su sutuoktine nutarė sūnaus palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Pažymėjo, kad jo sūnus nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, jo santykiai su sugyventine buvo konfliktiški. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis, sūnus nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, gyvenamoji vieta buvo apskaityta Vilniaus miesto savivaldybėje. Teigia, kad Lietuvoje giminių šeima neturi. Dėl turimų sveikatos problemų vykti į Vilnių prižiūrėti sūnaus kapą darosi sudėtinga. Nurodė, kad formaliai kapo prižiūrėtoja (duomenys neskelbtini) kapinių žurnale įrašyta sūnaus sugyventinės dukra K. Š., tačiau ji kapo netvarko.
Nurodė ir tai, kad 2013-09-05 gavo Vilniaus visuomenės sveikatos centro leidimą ekshumuoti sūnaus palaikus tikslu perlaidoti Baltarusijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyris 2013-10-10 išdavė leidimą perkelti palaikus iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) kapinių į Baltarusijos, (duomenys neskelbtini) kapines. Realizuoti gautus leidimus bei perkelti sūnaus palaikus į Baltarusiją nepavyko dėl atsakovės vilkinimo ir trukdymo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimą perkelti palaikus, sutikimo iš kapavietės prižiūrėtojos K. Š. nereikalavo ir toks reikalavimas nebuvo nurodytas leidime, tačiau po leidimo išdavimo nepagrįstai vilkino ir trukdė atlikti veiksmus, susijusius su mirusio asmens perlaidojimu.
Pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-28 sprendimu Nr. 1-901 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – Savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklės). Akcentavo, kad minėti teisės aktai nenumato, jog perlaidojant palaikus turi būti gautas kapo prižiūrėtojo sutikimas. Pareiškėjo teigimu, atsakovė vilkina sudaryti jam sąlygas sūnaus palaikų perlaidojimui, taip pat iki šiol neinformavo apie priežastis, sutrukdžiusias realizuoti išduotus leidimus ir, kokių veiksmų toliau bus imtasi.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad K. Š. 2013-05-20 buvo išduotas Leidimas skirti naują kapavietę Nr. A324-1563(2.9.1.18-UK2), kuriuo, atsižvelgiant į jos prašymą ir pateiktą R. T. (duomenys neskelbtini) išduotą mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), leista laidoti mirusį asmenį (duomenys neskelbtini) kapinėse. Pažymėjo, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktas nustato, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kavapiečių statinių registravimo žurnale. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Aplinkybės, kad kapo prižiūrėtoja yra K. Š. neginčija ir pareiškėjas. Vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 22 punktu, kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Pažymėjo, kad žmonių palaikų ekshumavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, kurio 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas arba prokuroro nurodymu. Atsižvelgdama į tai, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą už kapo priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo (kapo prižiūrėtojas), daro išvadą, kad perlaidoti palaikus reikalingas šio asmens sutikimas. Priešingu atveju, atsakovės manymu, susidarytų ydinga situacija, kai kapą prižiūrintys ir dėl laidojimo vietos nesutariantys asmenys nuolat gautų leidimus perkelti palaikus ir juos laidotų vis kitose kapinėse, nežinant kapą prižiūrintiems asmenims ar negavus jų sutikimo ir taip būtų trikdoma mirusiojo ramybė bei nepagarbiai elgiamasi su mirusiojo palaikais.
Pažymėjo, kad pagal Savivaldybės kapinių tvarkymo taisyklių 37 punktą, palaikus leidžiama perlaidoti tik į turimą šeimos kapavietę, kurioje yra laisvos vietos. Palaikus parvežantis asmuo Interesantų aptarnavimo skyriui privalo pateikti asmens dokumentą, velionio mirties liudijimą, pažymą iš kapinių, kuriose buvo palaidotas kūnas, ir suderintą su kapinių prižiūrėtoju (administratoriumi) pažymą iš kapinių, kuriose yra šeimos kapavietė. Nurodė, kad pareiškėjas R. T. kartu su prašymu perlaidoti sūnaus palaikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą R. T. mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, pažymą iš (duomenys neskelbtini) kapinių, sutikimą iš priimančiųjų kapinių, todėl atsakovei nekilo abejonių, kad jis ir yra R. T. kapo, esančio (duomenys neskelbtini) kapinėse, prižiūrėtojas, todėl jam buvo išduotas leidimas perkelti palaikus.
Tačiau aptariamu atveju R. T. kapo prižiūrėtoju yra ne pareiškėjas, o K. Š. Paaiškėjus, kad perlaidoti palaikus prašė ne kapą prižiūrintis asmuo ir nėra gautas šio asmens sutikimas perkelti palaikus, laiko, jog pareiškėjui išduotas leidimas perlaidoti yra niekinis. Apie leidimo negaliojimą telefonu buvo informuota (duomenys neskelbtini) kapinių administratorė ir tuo metu kapinių administracijoje buvę velionio tėvai.
Akcentavo, kad pareiškėjas teigdamas jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkina atlikti veiksmus, neįvardijo, kokių konkrečių veiksmų ji nesiimama bei kokių veiksmų pagal jai suteiktą kompetenciją turėtų būti imamasi. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti atsakovo neveikimą (vilkinimą) neteisėtu, įgyvendinant pareiškėjo teises atsižvelgiant į gautus leidimus ekshumuoti ir perkelti palaikus, yra nekonkretus ir perteklinis, o iš antrojo skundo reikalavimo formuluotės nėra aišku, kaip Vilniaus miesto savivaldybė turėtų jį įgyvendinti, jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas (b. l. 26-29).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis yra mirusiojo R. T. tėvas. Prieš mirtį jo sūnus ir jo sugyventinė daugiau nei vieną mėnesį negyveno kartu. Kadangi su Lietuva jokie ryšiai sūnaus nesieja, su žmona nusprendė persivežti sūnaus palaikus į Baltarusiją, kurioje gyvena. Tam trukdo kapo prižiūrėtoja K. Š. ir jos motina. Apie kapo prižiūrėtojos nesutikimą perlaidoti sūnaus palaikus sužinojo 2013-10-01 būdamas kapinėse. Kapo prižiūrėtoja su juo bendrauti atsisako.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikydama skundą akcentavo, kad buvo gauti visi reikiami leidimai ekshumuoti ir perlaidoti R. T. palaikus. Pareiškėjas 2013-10-01 atvyko į (duomenys neskelbtini) kapines, susitarė su duobkasiais, kapinių administracija ir muitine, tačiau kapo prižiūrėtoja nedavė sutikimo perlaidoti R. T. palaikus, ir jis negalėjo realizuoti jam išduotų leidimų. Nesant nurodyto sutikimo, buvo sunaikintas leidimas perlaidoti. Pažymėjo, kad savivaldybė yra atsakinga už jos teritorijoje esančių kapinių priežiūrą. Prieš išduodama leidimą perlaidoti, ji privalėjo išsiaiškinti, kad yra būtinas kapo prižiūrėtojo sutikimas ir apie tai paaiškinti pareiškėjui, tačiau to nepadarė. Visus atsakovės paaiškinimus pareiškėjas gavo tik šių metų balandžio mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. su pareiškėjo skundu nesutiko ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos mama ir pareiškėjo R. T. sūnus buvo sudarę bažnytinę santuoką ir gyveno kartu daugiau nei 20 metų. Ją su mirusiuoju siejo artimi santykiai. Jos motina ir mirusysis R. T. prieš jo mirtį negyveno kartu, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau mirus R. T., ji rūpinosi laidotuvių organizavimu, taip pat ir kapo vieta. Dėl šios priežasties kapinių žurnale ji buvo nurodyta kaip kapo prižiūrėtoja. Mirusio R. T. kapą jį prižiūri iki šiol. Pažymėjo, kad nesutinka, jog R. T. palaikai būtų perlaidoti Baltarusijoje, kadangi jį laiko šeimos nariu, toje pačioje kapavietėje išreiškė valią būti palaidota jos motina.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aketonas“ atstovė teismo posėdyje skundą paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad šiuo atveju iš esmės kilęs privataus pobūdžio ginčas, kurį tarpusavyje privalo išspręsti pareiškėjas ir už R. T. kapavietę atsakinga K. J. Sutinka su savivaldybės pozicija, kad kapo prižiūrėtojo sutikimas perlaidojant palaikus yra reikalingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sūnus R. T. (b. l. 6).
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. Š. (J.) 2013-05-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą skirti naują kapavietę miesto kapinėse mirusiajam R. T. palaidoti (b. l. 31). Kartu su prašymu pateikė mirties liudijimą AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į K. Š. prašymą, 2013-05-20 išdavė leidimą skirti naują kapavietę Nr. A324-1563(2.9.1.18-UK2), kuriuo leidžiama mirusį R. T. laidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, 26 kvartale, 9-17 kapavietėje (b. l. 33).
Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinių Laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje 2013-05-21 padarytas įrašas, kad R. T. kapą prižiūrintis asmuo yra K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 44).
UAB „Aketonas“ pareiškėjo atstovei 2013-09-04 išdavė pažymą apie pareiškėjo sūnaus R. T. palaidojimo vietą (b. l. 35).
Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-09-05 išdavė pareiškėjui Leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus Nr. (12-52)-12.52-11 (b. l. 7).
Pareiškėjas R. T. 2013-09-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą perkelti palaikus Nr. A323-(2.9.1.15-UK2), kuriame prašė leisti jo sūnaus R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palaikus perkelti iš Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kapinių į Baltarusijoje esančias kapines ir palaidoti šeimos kape (b. l. 34).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-10-01 išdavė pareiškėjui Leidimą perkelti palaikus Nr. A322-7(2.9.1.15-UK2), kuriuo leidžiama perlaidoti mirusį R. T. iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kapinių 26 kvartalo, 9 eilės, 17 kapavietės į Baltarusijoje (duomenys neskelbtini) esančias kapines (b. l. 9).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija Leidimą perkelti palaikus Nr. A322-7(2.9.1.15-UK2) 2013-10-01 sunaikino, kadangi nepakanka dokumentų – nepridėtas atsakingo už kapavietę asmens sutikimas (b. l. 38).
K. Š. 2013-10-02 UAB „Aketonas“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog jos patėvio R. T. palaikai būtų perlaidoti Baltarusijoje (b. l. 47). Atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinių Laidojimų ir kapų statinių registravimo knygos skiltyje „Pastabos“ yra įrašas, kad kapą prižiūrintis asmuo neleidžia perlaidoti palaikų (b. l. 44).
Pareiškėjas kelia ginčą iš savivaldybės institucijos veiklos, organizuojant kapinių tvarkymą, nes, pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neužtikrino jam sąlygų perlaidoti jo sūnų R. T., nors jis gavo visus tam reikalingus leidimus.
Žmonių palaikų laidojimą ir kapinių tvarkymą reglamentuoja Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvenamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-901 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2007-12-20 Nr. X-1404; redakcija, galiojusi nuo 2012-11-06) 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas, arba prokuroro nurodymu. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kapo ramybės laikotarpis – tai laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Leidimo ekshumuoti palaikus išdavimo tvarką nagrinėjamu atveju nustatė tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-662 patvirtintos Taisyklės. Byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras išdavė pareiškėjui leidimą ekshumuoti jo mirusio sūnaus palaikus, konstatavęs, kad pareiškėjo pateikti dokumentai atitiko Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Ginčo dėl šio leidimo teisėtumo nėra.
Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu kapinių priežiūros organizavimas yra pavestas savivaldybėms. Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnis nustato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Kapinių tvarkymo taisyklės ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija, galiojanti nuo 2012-03-09) nustato, kad savivaldybių tarybos nustato leidimų laidoti išdavimo tvarką, o leidimus laidoti jų nustatyta tvarka išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą, arba šių seniūnų įgalioti asmenys, taip pat savivaldybės nustato kapinių priežiūros organizavimo tvarką, organizuoja kapinių priežiūrą bei sprendžia visus kapinių priežiūros organizavimo klausimus. Sistemiškai aiškinant šiuos teisės aktus bei Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad žmogaus palaikų konkrečiose kapinėse ekshumavimas artimųjų palaidoto žmogaus giminaičių prašymu, kai jau yra gautas visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimas, vykdomas atitinkamos savivaldybės nustatyta tvarka.
Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Pagal tų pačių taisyklių 22 punktą, kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Kapinių tvarkymo taisyklėse nereglamentuoti palaikų perlaidojimo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į reglamentuojamų santykių pobūdį, pažymėtina, jog palaikai gali būti perlaidojami tik išimtiniais atvejais, vadovaujantis palaikų perlaidojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Kapinių tvarkymo taisyklių 26 punkte įtvirtinta, jog palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities visuomenės sveikatos centro, savivaldybės (seniūnijos), konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą.
Iš aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų, susijusių su atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisių ir pareigų reglamentavimu, pripažintina, kad įstatymų leidėjas nėra tiesiogiai nustatęs, kad perlaidojant palaikus yra būtinas už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimas. Tačiau vertinant ginčo teisinių santykių pobūdį, bei tai, kad be už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens sutikimo negalima palaidoti kito asmens, darytina išvada, kad ir palaikų perlaidojimo atveju yra būtinas šio asmens sutikimas. Priešingu atveju, palaikų perkėlimas neinformavus kapą prižiūrinčio asmens ar negavus jo sutikimo, reikštų kapą prižiūrinčio asmens teisių ir interesų, moralės normų pažeidimą (būtų trikdoma mirusiojo ramybė bei nepagarbiai elgiamasi su mirusiojo palaikais), atsirastų pagrindas turtinei ir neturtinei žalai kilti.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.
Byloje nustatyta, kad mirusio R. T. laidojimu rūpinosi trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. (Š.), jos vardu 2013-05-20 išduotas leidimas laidoti ir, remiantis Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktu, (duomenys neskelbtini) kapinių Žurnale ji įrašyta kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. Kaip paaiškino teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo K. J., jos motina ir mirusysis R. T. buvo sudarę bažnytinę santuoką, kartu gyveno apie 20 metų. Mirusįjį ji laiko artimu giminaičiu, todėl rūpinosi jo laidotuvėmis, o šiuo metu ir jo kapavietės priežiūra.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo sūnaus palaikų laidojimas (duomenys neskelbtini) kapinėse prieštaravo teisės aktų reikalavimams, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti leidimą laidoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas jokių veiksmų apginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus nesiėmė, duomenų, kad K. Š. išduotas leidimas laidoti pareiškėjo sūnų R. T. teisės aktų nustatyta tvarka buvo nuginčytas, byloje nėra. Taigi, leidimo perlaidoti palaikus išdavimo dieną (2013-10-01) trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. (Š.) buvo už mirusio R. T. kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens K. J. statusą ginčo situacijoje bei jos paaiškinimus dėl ryšių su mirusiuoju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra būtinas šio asmens sutikimas perlaidoti mirusio R. T. palaikus.
Atsakovei nustačius, kad prašymą išduoti leidimą perlaidoti palaikus pateikė pareiškėjas, nebūdamas atsakingas už R. T. kapavietės priežiūrą asmuo, o išduodant leidimą perlaidoti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens K. J. sutikimas nebuvo gautas, leidimą perlaidoti palaikus pripažino negaliojančiu, apie tai pažymint Vilniaus miesto savivaldybės Dokumentų valdymo sistemoje ir informuojant suinteresuotus asmenis. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (skunde nurodyta, kad apie priežastis, dėl kurių nėra galimybės perlaidoti sūnaus palaikus jam paaiškino kapinių administratorė), darytina išvada, kad apie šį faktą buvo informuotas ir jis pats. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su 2013-10-01 leidimo perlaidoti palaikus panaikinimu (pripažinimo niekiniu), neginčijo.
Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad byloje turi būti nustatyta, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.
Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į skundą, pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti ją sudaryti sąlygas perlaidoti sūnaus palaikus yra abstraktūs. Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiu būdu atsakovė trukdo (vilkina) pareiškėjui perlaidoti sūnaus palaikus ir kokių konkrečių veiksmų pagal kompetenciją ji privalo imtis, siekiant apginti jo galimai pažeistas teises. Iš bylos medžiagos ir bylos proceso šalių pasisakymų teismo posėdyje, akivaizdu, kad šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens K. J. (Š) dėl palaikų perkėlimo, kuris turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo sūnaus šeiminės padėties ir ryšių su K. J. bei jos motina galėtų būti reikšmingi sprendžiant kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir K. J. civiline tvarka.
Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų neveikimo nėra. Nesant atsakingo už mirusio R. T. kapavietės priežiūrą asmens sutikimo perkelti palaikus, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti sąlygas perkelti mirusio sūnaus R. T. palaikus iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kapinių ((duomenys neskelbtini)) į Baltarusijos Respublikos, (duomenys neskelbtini) kapines, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.