- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- A18.-133-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00017-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Nukentėjusysis
- K. Š., D. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2020 m. gruodžio 8 d. 12.00 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), girdint jo nepilnamečiams vaikams, necenzūriniais žodžiais įžeidė Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinę darbuotoją K. Š. ir atvejo vadybininkę D. B., buvo priešiškai nusiteikęs, garsiu balso tonu reiškė nepasitenkinimą socialinės darbuotojos ir atvejo vadybininkės atvykimu, taip pažemindamas socialinės darbuotojos garbę ir orumą.
Šalies argumentai
R. V. teisme kaltu neprisipažino, teigė, kad kaltinimas jam suprantamas, bet nesutinka teismui duoti paaiškinimų ir nesutinka atsakinėti į teismo užduodamus klausimus.
Nukentėjusioji K. Š. teisme parodė, kad gruodžio 8 d. apie 12.00 val. dienos, kai su atvejo vadybininke D. B. nuvyko į šeimą, įėjo į kambarį, kur buvo R. V. su sugyventine I. K., prie jų kambaryje R. V. pradėjo rūkyti elektroninę cigaretę, o kitame kambaryje buvo vaikai. Jis garsiai klausėsi muzikos. Tada paprašė, kad patildytų muziką, ir nuo to viskas prasidėjo. Jis pradėjo jas peikti necenzūriniais žodžiais, aišku, vaikai viską girdėjo. Vėl paprašė, jog patildytų muziką, bet tai daryti atsisakė ir dar labiau pagarsino. Jas išpeikė necenzūriniais žodžiais, o jos išėjo į kitą kambarį, kad išvengtų tolimesnio konflikto, kadangi jis buvo nusiteikęs labai agresyviai. Dabar tiksliai nepasakys, bet buvo pasakyti labai negražūs necenzūriniai žodžiai. Dėl šitų žodžių buvo įžeista jos garbė ir orumas. Jautėsi pažeminta. Šituos išsakytus necenzūrinius žodžius girdėjo vaikai, I. K., I. K. mama, jos kolegė. Tie žodžiai buvo išsakyti jų abiejų atžvilgiu. Tuo metu iš pažiūros R. V. buvo blaivus. Vyko adresu (duomenys neskelbtini). Jos abi buvo su kaukėmis. Tikrai nebuvo kalbos, kad kažkas čia užneš ,,Coroną“. R. V. ir I. K. kaukių nedėvėjo.
Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad šeimai nebuvo netikėtumas, jog jos atvyks, nes buvo suderintas laikas, kadangi turėjo būti pervertinimas, peržiūrimas pagalbos planas. Nebuvo eilinis lankymasis. Kai atsiranda poreikis, ji kartais lankosi su socialine darbuotoja. Kadangi šeima neturėjo prisijungimo kodų, tai susitarė, jog namuose peržiūrės pagalbos planą, uždavinius, todėl šita šeima buvo informuota apie jų atvykimą. Joms atvykus, R. reiškė nepasitenkinimą, buvo agresyviai nusiteikęs. Įspėjo jį ir informavo, jog kreipsis į pareigūnus. R. V. pareiškė: ,,p...“ ir pasakė, kad jam vienodai. Jis pasakė: ,,man p..., dėjau ant visų pareigūnų ir darbuotojų, tegul pareigūnai ir darbuotojai eina n...“. Tie žodžiai buvo išsakyti tiesiogiai joms abiem. Buvo pažemintas jų, kaip darbuotojų, orumas. Dar buvo bandyta jį nuraminti, nes viską girdėjo vaikai. Šitas triukšmas ir jų keiksmažodžiai trukdė jiems namuose. Jos su socialine darbuotoja pasitraukė į kitą kambarį, kad daugiau nebūtų konflikto. Jos nėra priešiškai nusiteikusios, kadangi dirba dėl šeimos. Anksčiau būdavo ramiau, bet viskas pasikeitė, kai jis grįžo į šeimą, nes anksčiau šeimą buvo palikęs. Vaikų akivaizdoje buvo nepagarbiai elgiamasi su socialiniais darbuotojais. Nors jos nori padėti šeimai, kad būtų geriau, o sulaukia atvirkštinio varianto, jų darbas nevertinamas. Visus klientus gerbia vienodai, kad ir kokie jie bebūtų, nežemina klientų, tai norėtų, jog ir su jomis taip būtų elgiamasi. Jos abi su K. Š. buvo užsidėjusios kaukes, o šeima jų neturėjo. Dėl tų kaukių konflikto nebuvo. Vėliau iš aplinkinių sužinojo, kad jis kreipsis, apskųs, jog atvejo vadybininkė buvo be kaukės. Beje, tuo metu ji buvo dar ir su pirštinėmis. Tuo metu R. V. atrodė blaivus, nebent buvo pagiringas. Nesinorėjo kelti dar didesnio triukšmo ir tuoj pat kviesti pareigūnus, bet reikėjo iš karto juos pakviesti, vėliau pasigailėjo, kad to nepadarė. Girdėjo iš aplinkinių, su kuriais jis bendrauja, kad jis vis tiek nepagarbiai pasityčioja. Norėtų kažkokios pagarbos.
R. V. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo be nukentėjusiųjų parodymų įrodyta ir administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro informacija apie R. V. ir I. K. netinkamą elgesį, K. Š., D. B., R. V., I. K. apklausų protokolais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.
Motyvuojamoji dalis
Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 507 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. ANK 507 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Šia ANK norma saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Straipsnyje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia pareigas einančio valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. V. nepripažino įvykdęs administracinį nusižengimą. Teismo posėdžio metu jis paaiškinimus duoti atsisakė. Tyrimo metu rašydamas paaiškinimą R. V. sutiko, kad pas jį į namus buvo atvykusios dvi moterys, kurių viena buvo socialinė darbuotoja K., o kita dirbanti socialinių paslaugų centre, pastarajai pradėjus vadovauti, kad jis patildytų muziką, jis pasakė, jog netildys. Taip pat tvirtino, jog moterys buvo be kaukių, kas jį supykdė, todėl joms pasakė, kad eitų lauk iš jo namų, tačiau tikrai jų nepravardžiavo ir kitaip negražiai nesakė. Šiuo atveju teismas tokius R. V. paaiškinimus, duotus tyrimo metu, atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, tyrimo metu surašytus R. V. paaiškinimus paneigia kita bylos medžiaga, tame tarpe ir nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusioji K. Š. teisme parodė, kad gruodžio 8 d. apie 12.00 val. dienos, kai su atvejo vadybininke D. B. nuvyko į šeimą, įėjo į kambarį, kur buvo R. V. su sugyventine I. K., prie jų kambaryje R. V. pradėjo rūkyti elektroninę cigaretę, garsiai klausėsi muzikos, tada paprašė, kad patildytų muziką, ir nuo to viskas prasidėjo, jis pradėjo jas peikti necenzūriniais žodžiais, buvo nusiteikęs labai agresyviai, dėl šitų žodžių buvo įžeista jos garbė ir orumas, jautėsi pažeminta, šituos išsakytus necenzūrinius žodžius girdėjo vaikai ir kiti asmenys, tie žodžiai buvo išsakyti jų abiejų atžvilgiu. Be to, nukentėjusioji tvirtino, kad jos abi su D. B. buvo su kaukėmis, o R. V. ir I. K. kaukių nedėvėjo. Iš esmės analogiškas aplinkybes teismui nurodė ir nukentėjusioji D. B.. Ji teisme teigė, kad joms su K. Š. atvykus pas R. V. į namus, jis reiškė nepasitenkinimą, buvo agresyviai nusiteikęs, ji administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį įspėjo, jog kreipsis į pareigūnus, tuomet R. V. pareiškė, kad jam ,,p...“, jam vienodai, dėjo ant visų pareigūnų ir darbuotojų, tegul pareigūnai ir darbuotojai eina „n...“, dar buvo bandyta jį nuraminti, nes viską girdėjo vaikai. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog šie žodžiai buvo išsakyti tiesiogiai joms abiem, buvo pažemintas jų, kaip darbuotojų, orumas, nepagarbiai elgiamasi su socialiniais darbuotojais. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiųjų parodymais, nes, kaip rodo bylos medžiaga, D. B. ir K. Š. teisme parodymus davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, t. y. tiek apklausos teisme metu, tiek rašydamos paaiškinimus tyrimo metu, jos analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. Paminėtina ir tai, kad byloje nenustatytas šių nukentėjusiųjų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti R. V. administracinio nusižengimo įvykdymu. Be to, šių nukentėjusiųjų parodymai sutampa ir su R. V. sugyventinės I. K. 2020-12-30 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, jog R. V. negražiai bendravo su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, „pablūdo“, kiek girdėjo, jis joms sakė „eikit n... iš mano namų“.
Aukščiau aptartų aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad R. V. necenzūriniais žodžiais įžeidė Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinę darbuotoją K. Š. ir atvejo vadybininkę D. B., todėl R. V. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, bet ne ANK 507 straipsnio 1 dalyje, nes minėtas straipsnis neturi atskirų dalių.
Teismas atkreipia dėmesį, jog formuluojant kaltinimą R. V., buvo nurodyta, kad jis administracinį nusižengimą įvykdė 2020 m. gruodžio 8 d. 00.00 val., tačiau tiek iš teisme apklaustų nukentėjusiųjų parodymų, tiek iš rašytinės bylos medžiagos matyti, jog R. V. nusižengimą įvykdė 2020-12-08 12.00 val. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad R. V. įžeidė Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialinę darbuotoją K. Š. ir atvejo vadybininkę D. B. 2020-12-08 12.00 val. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, todėl yra galimas.
R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.), išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei pažeidėjo asmenybę, į tai, kad baustas administracine tvarka už kitos rūšies administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – kiek didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą – 60 (šešiasdešimties) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.